Sportui atsidūrus „gilioje duobėje“, D. Gudzinevičiūtė tikisi socialdemokratų palaikymo

Sportui atsidūrus „gilioje duobėje“, D. Gudzinevičiūtė tikisi socialdemokratų palaikymo

Socialdemokratai Seime susitiko su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte. Vadovė tikisi socialdemokratų palaikymo ginant sporto bendruomenės interesus. Pasak LSDP frakcijos seniūno A. Syso, „laikas suprasti, kad sporto finansavimas – tai investicija į valstybės ateitį, o ne „išlaidavimas“.

LTOK prezidentė piešė liūdną vaizdą: olimpiadoje šiemet išvysime mažiausiai Lietuvos sportininkų per visą dalyvavimo istoriją. „[Sporto srityje] sėdime gilioj gilioj duobėj, o tai – pastaruoju metu vykdytos sporto politikos pasekmė. Netekome centralizuoto pasirengimo. Šiandien turime 29 olimpiečius, o Rio de Žaneire startavo 68. Geriausiu atveju turėsime 50. Sarmata prieš visą svietą“, – kalbėjo LTOK prezidentė.

Sporto situaciją ji apibūdino kaip grėsmę nacionaliniam saugumui.

LTOK prezidentė pasidalijo nerimu dėl sporto finansavimui svarbaus Lošimo ir loterijų įstatymo: Seime užregistruotos pataisos buvo netikėtos „kaip perkūnas iš giedro dangaus“.

Jomis siūloma didinti mokesčius loterijoms. Olimpinis komitetas turi 51 proc. didžiausios loterijos akcijų. Kita, antra pagal dydį, loterija yra pagrindinė paralimpinio komiteto rėmėja. D. Gudzinevičiūtė įspėjo, kad siūlomos pataisos net didžiajai loterijai būtų smūgis, o smulkesnės dėl nepakeliamos mokestinės naštos tiesiog žlugtų.

D. Gudzinevičiūtė paaiškino, kad didžiosios loterijos pelningumas – 6–7 proc., todėl papildoma mokestinė našta reikštų, kad „nieko neliks“ (sportui). LTOK prašo mokesčių taip staiga nedidinti. Argumentai, kad padidinus mokesčius bus daugiau pinigų sportui, anot D. Gudzinevičiūtės, absurdiški: „Nebus pinigų ir eisim prašyti iš biudžeto.“

LTOK prezidentė priminė, kad azartinių lošimų sektorius valstybei sumoka tiek pat mokesčių kiek ir loterijos, nors loterijų apyvarta yra 106 mln., o azartinių lošimų – milijardas.

„Visiems būtų geriau, jeigu ne loterijų mokesčiai būtų keičiami pagal azartinių lošimų pavyzdį, o atvirkščiai. Azartiniai lošimai turėtų didinti savo socialinę grąžą“, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

Pasak LTOK prezidentės, vienodai traktuoti loterijas ir azartinius lošimus – tai lyg į vieną lentyną dėti kefyrą ir alų. „Tarptautinis olimpinis komitetas nerekomenduoja susidėti su azartiniais lošimais, o loterijos, priešingai, skatinamos.“

D. Gudzinevičiūtė taip pat paaiškino, kodėl finansuoti sportą vien iš valstybės biudžeto nėra viliojanti perspektyva: biudžeto pinigai „vaikšto“ labai lėtai, o dalyvavimui sporto renginiuose, ypač tarptautiniuose, reikia rengtis iš anksto. Daug veiklų taptų neįmanomos dėl „dubliavimosi“. Tuo metu dabartinis finansavimo modelis leidžia lanksčiai, pagal poreikius, organizuoti sporto veiklas.

LTOK prezidentės įsitikinimu, šalyje turėtų veikti bent penki regioniniai sporto centrai – penkiuose didžiuosiuose miestuose – su bendrabučiais, o Vilniuje – olimpinio rengimo centras su medicininiu, moksliniu, vadybiniu aptarnavimu.

Kritikuodama Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, D. Gudzinevičiūtė atkreipė dėmesį į siūlymą sporto šakų federacijų prezidentams leisti dirbti tik dvi kadencijas: „Tokiu atveju nieko neturėsime tarptautinėse federacijose ir kitur. Bet ministerija užsispyrė.“

Anot LTOK prezidentės, ministerija nepalaiko sporto bendruomenės siūlymų dėl fizinio ugdymo specialistų, kurie turėtų kuo anksčiau pradėti mokyti vaikus „fizinio raštingumo“. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad nebeliko jaunučių žaidynių, kuriose dalyvaudavo visos savivaldybės: „Sparčiai ritamės žemyn.“

D. Gudzinevičiūtė papasakojo apie sporto finansavimo kuriozus. Būta atvejų, kai vos prieš savaitę įsisteigusi viešoji įstaiga gavo milijonus, tuo metu sporto šakų federacijos liko be nieko.

Susiję straipsniai

Close