Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Klausimas apie tai, kas kaltas dėl karo Ukrainoje, lėmė Vakarų atsaką ir galop mus atvedė prie diskusijų apie kolektyvinę kaltę ir atsakomybę. Šiandien šios diskusijos traukiasi į antrą planą ir panašu, kad tolesnę Vakarų reakciją į Vladimiro Putino agresiją gali lemti kitas, mums sunkiai suprantamas klausimas: kiek stipriai Rusijai pralaimėti gali leisti Vakarai? Matyt, jog daugiausiai dėmesio patraukė tokio tipo Henrio Kissingerio svarstymai šia tema, nors jis toli gražu ne vienintelis rimtai apie tai kalba. Visgi, šis pasikeitimas leidžia sugrįžti prie pirmojo klausimo ir pažvelgti į jį per teorinę prizmę. Kodėl apskritai kyla karai?  Šis klausimas domino Vakarų mąstytojus nuo pat pradžių. Apžvelgti šio klausimo istoriją būtų stačiai neįmanoma, jei neturėtume bent kažkokių organizacinių principų, kaip grupuoti skirtingus atsakymo į šį klausimą mąstytojus. Laim ...

Lukas Tamulynas. Lietuvos ekonomika pagal sapnininką

Lukas Tamulynas. Lietuvos ekonomika pagal sapnininką

Saturnas įeina į juodąjį mėnulį, todėl rytoj gali lyti, bet taip pat gali šviesti saulė, tačiau jaučiams tai bus palanki diena kažką daryti, bet nieko nedarydami išvengsite klaidų. Čia jūs perskaitėte eilinę astrologinę prognozę, tokią, kurią galite perskaityti bet kuriame naujienų portale. Tačiau problema ta, kad panašiai galima apibūdinti ir Lietuvos ekonomikos siekius, ypač tuos, kurie yra susiję su užsienio investicijomis, programomis ir ryšiais. Tad pagal kokius sapnininkus ar astrologines prognozes mūsų šalyje vykdoma politika? Pradėkime nuo klausimo, kuris iki Rusijos pradėto karo prieš suverenią Ukrainą, buvo viena karščiausių temų – Taivanas. Parama demokratijoms yra tai, kas neretai verčia didžiuotis Lietuva. Aš augau su Oranžine Revoliucija, mačiau, kiek darbo įdėta padedant kitoms Rytų partnerystės valstybėms. Tai formavo mane kaip asmenį ir pil ...

Anna Kuznecovienė. Politinė etika pagal Pinskuvienę ir artėjantys savivaldos rinkimai

Anna Kuznecovienė. Politinė etika pagal Pinskuvienę ir artėjantys savivaldos rinkimai

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė po sovietinių paminklų remonto skandalo vėl trumpam blykstelėjo Lietuvos politinėje padangėje. Šįkart, galima sakyti, žurnalisto Šarūno Černiausko dėka, kuris giliau patyrinėjo merės vyro, Regionų partijos pirmininko, Seimo nario Jono Pinskaus ryšius su Rusijos generolais tyrime „Jonas ir generolas: kas sieją Pinskų ir Rusiją “.  Ž. Pinskuvienei, žinoma, tai labai nepatiko. Nenorėdama likti skolinga,  gegužės 3 d. LNK KK2 laidoje Š. Černiauską ji apkaltino reketu ir šmeižtu, kadangi jis „yra eilinis pilietis, renkantis su skambiom antraštėm iš žmonių pinigus”, „tai galima pavadinti – legalus reketas iš žmonių, su skambiom antraštėm ir šmeižiančia informacija”. Merė ne kartą tyrimą „Jonas ir generolas“ vadino pasaka, taip siekiant visuomenei sudaryti melagingą įspūdį, neva tyrimo turinys buvo išsigalvotas.  Tiriamosios žu ...

Modesta Petrauskaitė. Nereikalingi žmonės

Modesta Petrauskaitė. Nereikalingi žmonės

Didėjančios energetinių resursų, maisto produktų, paslaugų kainos ir kaip ant mielių kylanti infliacija nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Vyriausybė. Valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Lietuvos paštas“ paskelbė apie beveik 3000 darbuotojų atleidimą ir panašu, jog tai – tik pradžia. Apie pirmuosius didelius atleidimus „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė dar šių metų vasario mėnesio pradžioje. Tuo metu, apribojus trąšų tranzitą iš Baltarusijos ir netekus nemažos dalies pajamų, buvo skelbiama apie planus iki metų pabaigos atleisti 300 įmonės darbuotojų. Vos po kelių mėnesių, balandžio pabaigoje, valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ grupė patikslino savo planus ir paskelbė apie planuojamą 2000 darbuotojų atleidimą. Didžiausia planuojamų atleisti darbuotojų dalis – 1200 – dirba antrinėje įmonėje „LTG Cargo“, 500 – „LTG Infra“ ir ...

Julius Sabatauskas. Dar vienas Bilotaitės bandymas: ant prekystalio dedami VRM rūmai

Julius Sabatauskas. Dar vienas Bilotaitės bandymas: ant prekystalio dedami VRM rūmai

Visuomenei smarkiai pasipiktinus Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei nepavyko tyliai ir ramiai perduoti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pavaldume buvusių sanatorijų „Turto bankui“, kas būtų lėmę ne tik ministrės partietės giminaičių praturtėjimą, bet ir galimybę privačiam verslui gauti žemės sklypus ir pastatus su visa reikiama įranga ir infrastruktūra rekreacinio turizmo plėtojimui prestižiniuose Lietuvos kurortuose. Panašu, kad ministrė nepasimokė, gal net po karo pradžios pradėjus augti jos reitingui kiek atsipalaidavo ir, prisidengdama niekam nežinomų komisijų neva pateiktais siūlymais atiduoti dar vieną didelės vertės valstybės turtą ant prekystalio. Šis objektas – taip vadinami VRM rūmai, esantys praktiškai pačiame Vilniaus centre. Gal tai tik sutapimas, tačiau visus objektus, kurių dėl neva perteklinių funkcijų siūlo atsisakyti A. Bilotaitė siej ...

Tadas Vinokuras. Partnerystės įstatymas: ar sulauksime Godo?

Tadas Vinokuras. Partnerystės įstatymas: ar sulauksime Godo?

Kuomet kažko ilgai laukiame, pats laukimo procesas gali virsti liūdnu ritualu, o galiausiai – absurdo teatru. 20 metų užsitęsusios batalijos dėl partnerystės reglamentavimo yra puikus tokio laukimo pavyzdys. Nuo 2000-ųjų, kai buvo priimtas naujas Civilinis kodeksas, girdėjome vis išradingesnius argumentus, kodėl Šeimos knygoje numatytas partnerystės institutas yra nereikalingas. Galime prisiminti „seną gerą“ dabartinio Seimo vicepirmininko Paulius Saudargo komentarą: „Du gaidžiai kiaušinio nepadės“, arba užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno teiginį, kad partnerystė - tai „konstitucinis Trojos arklys“, o taip pat jau klasika tapusį argumentą, jog „visuomenė dar nepasiruošusi“. Tačiau net dabar, kai Seime jau egzistuoja politinė jėga, pasiruošusi besąlygiškai ginti LGBTQ+ teises, absurdo nemažėja. Anaiptol, partnerystės įstatymas buvo žadėtas po 100 pirmų na ...

Jūratė Zailskienė. Lietuvos pašto darbuotojai atleidžiami. Ar tikrai viską turime ir galime matuoti tik pinigais?

Jūratė Zailskienė. Lietuvos pašto darbuotojai atleidžiami. Ar tikrai viską turime ir galime matuoti tik pinigais?

Gegužės 12 dienos informacija pagal BNS: „Dėl kritusių pašto paslaugų apimčių Lietuvos paštas, pernai patyręs 6,4 mln. eurų grynojo nuostolio, planuoja didinti paslaugų tarifus bei atleisti apie 600 darbuotojų.“ Netrukus dar ir susisiekimo ministras Marius Skuodis pakomentavo, kad įmonė negali dirbti nuostolingai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos pašto įstatyme rašoma, kad valstybinis Lietuvos paštas „užtikrina universaliųjų pašto paslaugų plėtros atitikimą technikos pažangai bei naudotojų poreikiams“.  Mūsų valstybėje pašto paslaugomis naudojasi daug žmonių. Žinoma, pandemija pagreitino ir pakeitė didelės dalies gyventojų įpročius. Smarkiai išsiplėtė internetinė prekyba, siuntų pristatymas į namus arba paštomatus. Atsirado daug privačių įmonių, kurios siūlo vartotojams įvairiausias paslaugas – pristato siuntas į namus ir paima iš jų netinkamas prekes bet kuriam ...

Close