Rusija Archives

S. Cichanouskaja: padėkite jauniems baltarusiams pasiruošti politiniam darbui

Antradienį Seime susitikusi su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariais, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sakė, kad represijos Baltarusijoje tęsiasi: dabar persekiojami ir tie, kurie smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą. Anot S. Cichanouskajos, politinė kova tęsiasi pogrindyje. Ji priminė partizanų veiksmus Baltarusijoje, kuriais buvo trikdomas Rusijos karinės technikos gabenimas Baltarusijos teritorija. Baltarusiai ukrainiečiams teikia vertingos informacijos apie Rusijos kariuomenę Baltarusijoje. Baltarusijos opozicijos lyderė teigė, kad, skirtingai nei Rusijoje, tarp baltarusių – daug mažiau tokių, kurie pritaria Rusijos agresijai. S. Cichanouskajos įsitikinimu, „negalima bausti baltarusių dėl to, kad jie baltarusiai“. Jos manymu, Vakarų taikomos sankcijos, ypač vizų išdavimo apribojimai, neturėtų būti tokios, dėl kurių ...

Liutauras Gudžinskas. Kodėl V. Putinas bijo M. Gorbačiovo?

M. Gorbačiovas buvo vienas įtakingiausių, jei ne pats įtakingiausias praėjusio amžiaus paskutinio ketvirčio politikas. Tik vargu ar jo sprendimų poveikis jam pačiam buvo lauktas ir nenuvylęs. Jam mirus, pasipylė įvairūs ir prieštaringi nekrologai. Lietuvai aktualius galima išskirti mažiausiai tris. Supaprastinant Lietuvoje jis prisimenamas pirmiausia dėl kruvinųjų sausio 13 d. įvykių. Vakaruose - dėl pastangų taikiai užbaigti Šaltąjį karą. Gimtojoje Rusijoje - dėl Sovietų Sąjungai ir jos didybei pragaištingų reformų. Be abejo, yra ir alternatyvių interpretacijų kiekvienoje iš šalių, bet pastarosios yra dominuojančios. Tokie vertinimai atspindi skirtingus pasakojimus, arba kitaip tariant - naratyvus. Visi jie nuoseklūs, bet kartu ir riboti. Bet būtent jų ir tokia funkcija. Įsiminti ir pabrėžti vienas detales, sumenkinti ir užmiršti kitas. Pilno vaizdo naratyvai ...

Baltarusijos opozicijos atstovai: tikslų nepasiekėme, Baltarusija okupuota, bet nepasiduodame

Praėjus lygiai dvejiems metams po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriais prisidengęs Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė šalies vadovu, baltarusių demokratinės opozicijos atstovai pripažįsta - pagrindinio tikslo pasiekti nepavyko, diktatorius vis dar savo kėdėje, tačiau nuleisti rankų neketinama. Antradienį opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surengtoje spaudos konferencijoje „Dveji metai po suklastotų rinkimų: kas pavyko Baltarusijos demokratinei opozicijai?“ pabrėžta, jog situacija šalyje pastaruosius porą metų tik sunkėjo. Baltarusijos opozicijos veikėja Veronika Cepkalo priminė, jog per 2020 m. rinkimus buvo registruotas vos vienas opozicinis kandidatas, o kovoti su A. Lukašenkos režimu galima tik susivienijus. „Praėjus dviems metams galime konstatuoti, jog padėtis mūsų šalyje itin pablogėjo. Politinių kalinių skaičius vis auga ...

Ruslanas Baranovas. Kad demokratija klestėtų

Praėjusį rudenį teko rengti pranešimą klausytojams iš Azijos apie dezinformaciją ir hibridines atakas, Rusijos ir Kinijos veikimo panašumus bei skirtumus šiame lauke. Besiruošiant man ypač įstrigo garsaus dezinformacijos tyrinėtojo Peterio Pomerancevo mintis, prie kurios jis vėl ir vėl sugrįždavo, ją persvarstydavo naujuose kontekstuose: „Jei visa informacija bus laikoma karo dalimi, išnyks bet kokios svajonės apie pasaulinę informacinę erdvę, kurioje idėjos sklinda laisvai ir stiprina svarstomąją demokratiją. Vietoj to, geriausia ateitis, kurios galima tikėtis, yra „informacinė taika“, kai kiekviena pusė gerbia kitos pusės „informacinį suverenitetą“ – Pekino ir Maskvos mėgstamą sąvoką, kuri iš esmės yra priedanga cenzūrai įvesti. Tačiau ignoruoti Kremliaus informacines operacijas taip pat būtų kvaila“. Informacinio karo suktumas ir sunkumas kyla iš to, kad jis mus ...

Dovilė Šakalienė. Apie vokiečius realistiškai

Vokietija tapo įelektrintu žodžiu – ginčai dėl vokiečių elgesio vyksta nuo socialinių tinklų iki žiniasklaidos, parlamento, draugų susibūrimų. Taigi, atmetus emocijas, keli faktai. 1) Karinis aspektas Ketvirtą karo dieną Vokietijos kancleris paskelbė apie papildomą 100 milijardų eurų paketą sustiprinti gynybai, ne tik atkurti Bundesvero pajėgumus, bet ir sustiprinti sąjungininkus, įskaitant mums kritiškai aktualią oro gynybą. Vokietija Lietuvoje dislokuos brigadą, VOS TIK turėsime kur ją pastatyti (nepadarytų namų darbų kamuolys gėdingai mūsų pusėje), ir JAU priskyrė Lietuvai I divizijos 41 sunkiąją tankų brigadą (tokios ir norėjome). Vokietijos socialdemokratų lyderis metiniame pranešime pareiškė, kad pokalbiai su Lietuvos socialdemokratais iš esmės pakeitė jo požiūrį į gynybą ir įsipareigojo imtis visų priemonių atkurti Bundeswero galią bei pakeisti visu ...

Algirdas Sysas. Naujoji dešinioji Lietuvos užsienio politika: „pirma padarau – po to pagalvoju”

Panašu, kuriam laikui nurimo politinė audra, kilusi dėl Kaliningrado tranzito. Bet vienų galvose liko painiava, o kitiems paaiškėjo naujoji užsienio politikos strategija – pirma padaryti, o paskui galvoti. Karštakošiai strategai, dar balandį žinoję Europos Komisijos (EK) išaiškinimą dėl sankcijų Rusijai, vis dėlto ėmė ir sustabdė sankcionuotų Rusijos prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą. O liepą EK pateikus gaires, premjerė Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis nuolankiai apsigalvojo dėl savo veiksmų ir priėmė jau kitą sprendimą. Tepasakė, kad kreipimasis į ES teisingumo teismą dėl ES sankcijų Rusijai reglamentų interpretacijos būtų prabanga. Kitaip ir būti negalėjo. Tačiau ką reiškia toks staigus pokytis dabartinės vyriausybės užsienio politikos sprendimų priėmime? Akivaizdu, kad tai buvo tiesiog gerai neapgalvotas ir neapskaičiuotas po ...

Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Klausimas apie tai, kas kaltas dėl karo Ukrainoje, lėmė Vakarų atsaką ir galop mus atvedė prie diskusijų apie kolektyvinę kaltę ir atsakomybę. Šiandien šios diskusijos traukiasi į antrą planą ir panašu, kad tolesnę Vakarų reakciją į Vladimiro Putino agresiją gali lemti kitas, mums sunkiai suprantamas klausimas: kiek stipriai Rusijai pralaimėti gali leisti Vakarai? Matyt, jog daugiausiai dėmesio patraukė tokio tipo Henrio Kissingerio svarstymai šia tema, nors jis toli gražu ne vienintelis rimtai apie tai kalba. Visgi, šis pasikeitimas leidžia sugrįžti prie pirmojo klausimo ir pažvelgti į jį per teorinę prizmę. Kodėl apskritai kyla karai? Šis klausimas domino Vakarų mąstytojus nuo pat pradžių. Apžvelgti šio klausimo istoriją būtų stačiai neįmanoma, jei neturėtume bent kažkokių organizacinių principų, kaip grupuoti skirtingus atsakymo į šį klausimą mąstytojus. Laim ...