G. Paluckas: mūsų nacionalinio saugumo tikslas – nepriklausoma Baltarusija

G. Paluckas: mūsų nacionalinio saugumo tikslas – nepriklausoma Baltarusija

Lietuvos strateginis siekis yra nepriklausoma ir demokratiška Baltarusija, bet iš Vilniaus režimo nepakeisime, mat vykstantys procesai šalyje – vidiniai, pabrėžia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. „Baltarusijoje regime vidinius šalies procesus, kai tironas, nepaisant rinkimų falsifikacijų, išlaiko realią valdžią ir visuomenė kyla į pasipriešinimą. Padėtis yra kitokia nei Ukrainoje ar Sakartvele, kur vyko atvira vienos šalies agresija prieš kitą. Tokia situacija gali užsitęsti, todėl turime ruoštis ir planui „B“, jei režimas išlaiko valdžią. Tokiu atveju turėsime platų opozicijos, pilietinės visuomenės tinklą, kuris bus persekiojamas. Mūsų, kaip demokratinės valstybės prievolė – sudaryti galimybes tiems žmonėms pasitraukti į saugią aplinką“, – akcentuoja G. Paluckas. Komentuodamas kai kurių politikų svarstymus apie dipl ...

G. Paluckas: Lietuva dėl politinių motyvų atsisako įsigyti pigesnės elektros

G. Paluckas: Lietuva dėl politinių motyvų atsisako įsigyti pigesnės elektros

Vyriausybei svarstant Baltijos šalių susitarimą dėl Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros nepirkimo, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas sako, kad siūlomas sprendimas Lietuvai būtų žalingas. „Susitarimu latviai ir estai neprieštarauja, kad mes nepirktume elektros, o mes neprieštaraujame, kad jie pirktų. Ši schema Lietuvą nuskriaus dukart. Ne tik negausime jokių pajamų už elektros tranzitą mūsų laidais, bet ir mokėsim daugiau, kai pirksim tą pačią elektrą iš tarpininkų biržoje, kurie lengvai popieriuose ją pavers tiesiog rusiška, kurios importas į šalį pastaruosius kelis metus ir taip auga“, – teigia G. Paluckas. Ne tik negausime jokių pajamų už elektros tranzitą mūsų laidais, bet ir mokėsim daugiau, kai pirksim tą pačią elektrą iš tarpininkų biržoje. Politikas pažymi, kad Lietuva baltarusišką elektrą perka ir daba ...

Remigijus Baniulis. Baltarusijos AE liks Rusijos standartų zonoje?

Remigijus Baniulis. Baltarusijos AE liks Rusijos standartų zonoje?

Pandemija, pandemija, pandemija. Ji užgožia viską. Žinoma, ir pandemijos fone pramogų atsiranda. Retkarčiais visuomenę karantininėje rutinoje prablaško susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, kartais – pinigų dalybos, kaip iš gausybės rago pagal principą „tam davė, tam nedavė“, ar  tiesiog galimybė viešumoje pasirodyti be kaukės. Ir kol Vyriausybė suka galvą, kada šalyje nutraukti karantiną – dabar ar po dvejų metų (tarsi nebūtų įmanoma zonose, kur kyla nauji židiniai, skelbti ribotą karantiną), Astravo atominės elektrinės statybų aikštelėje tyliai verda darbai, o pirmojo reaktoriaus operatoriai jau repetuoja paleidimo mygtuko paspaudimo ceremoniją. Nepaisydami nei viruso, nei Lietuvos pareiškimų „NE ASTRAVO AE“. Koncentruojamės tik į elektros pirkimo-nepirkimo klausimus ir nepradedame galvoti, kaip gyvensime, kai AE pradės veikti, kaip stiprinsime pasirengimą ...

Socialdemokratai: kalbėdami apie grėsmes mes tarsi bėgame iš paskos

Socialdemokratai: kalbėdami apie grėsmes mes tarsi bėgame iš paskos

Socialdemokratai vertina, kad mūsų žvalgyba atkreipia dėmesį ir dirba kibernetinių grėsmių srityje, seka šių grėsmių didėjimą, bet, svarbu, kad visuomenė būtų pakankamai informuota ir būtų laiku kuriamos priemonės saugančios Lietuvą nuo kibernetinių rizikų. Ir institucijos, ir verslas, ir gyventojai turėtų žinoti apie naudojimosi technologijomis rizikas. „Iš Seimui ir visuomenei pateiktos Valstybės saugumo departamento ataskaitos apie nacionalines saugumo grėsme susidaro įspūdis, kad mes stebime ir tarsi bėgame iš paskos, o visuomenė informuojama apie pasekmes. Ir institucijos, ir verslas, ir gyventojai turėtų žinoti apie naudojimosi technologijomis rizikas, neaiškios netgi panaudojimo galimybės, neaišku, kokiu mastu ir kokiais tikslais mes kartais galime patekti į kitų žvalgybų akiratį“, - sako Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. „Aiškiai ...

Vytautas Plečkaitis. Rusijos prezidento kelias: per Jeruzalę į pasaulio politikos salonus

Vytautas Plečkaitis. Rusijos prezidento kelias: per Jeruzalę į pasaulio politikos salonus

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pastaruoju metu skiria daug dėmesio Europos ir kaimyninių valstybių žiniasklaida. Ne tik todėl, kad jis jau dvidešimt metų autokratiškai valdo didžiausią plotu pasaulyje ir gausiais resursais apdovanotą, šalį. Ir ne tik todėl, kad, netikėtai reformavo vyriausybę ir pasiūlė keisti konstituciją, išplėsdamas parlamento, kuris iki šiol atliko prezidento pagalbinio įrankio, funkcijas. Ar dėl to, kad pradėjo perrašinėti Antrojo pasaulinio karo istoriją? Tačiau ir todėl, kad Putinas susilaukė gausių liaupsių pasauliniame žydų kongrese, skirtame Holokaustui paminėti, Izraelyje. Beje, kaip tvirtina Putino biografai, jis „gerbia žydus ir musulmonus“. Yra religingas, „į tautos gyvenimo centrą grąžino religiją“. Putinas stengiasi pasirodyti kaip visos tautos vadas, panašiai kaip carai Rusijos imperijoje. Konservatyvus ir įtakin ...

Vytautas Plečkaitis. Sankcijomis grįsta užsienio politika: kiek ji yra efektyvi?

Vytautas Plečkaitis. Sankcijomis grįsta užsienio politika: kiek ji yra efektyvi?

Po įtakingo Irano politiko ir generolo Soleimani nužudymo ir tariamo iraniečių atsako, kurio metu nežuvo nė vienas amerikietis, įtampa tarp Irano ir JAV šiek tiek atslūgo. Atsirado vilčių, kad nekils nei trečias pasaulinis, nei dar vienas didelis karas Artimuosiuose Rytuose. Nors prasidėjusių karo veiksmų išdavoje bei iraniečių kariškių klaidos išdavoje jau žuvo ukrainiečių lėktuvo ekipažas ir daugiau kaip pusantro šimto civilių, skridusių iš Teherano į Kanadą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas net rado gražių žodžių apie Irano valstybę, nors greit po to Baltieji rūmai paskelbė dar vienas ūkinio pobūdžio sankcijas Iranui. Kokios tai bus sankcijos dar neaišku, bet atrodo, kad jos, anot Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“, tampa JAV prezidento užsienio politikos mėgstamiausiu įrankiu, nustumdamos diplomatiją į antrą planą. Panašu, kad didelio karo D. Trum ...

Lukas Vaigauskas. Selektyvi laisvė arba kurdai konservatorių „vanagams“ yra antrarūšiai žmonės

Lukas Vaigauskas. Selektyvi laisvė arba kurdai konservatorių „vanagams“ yra antrarūšiai žmonės

Įsivaizduokit: vieną dieną kovoji už savo garbę ir orumą, sieki sukurti savo valstybę ar bent jau įgyti teisę minimaliai lemti tai, kaip gyveni. Aplink mirtis, kraujas, skausmas. O kitą dieną supranti, jog esi vienas. Tavo artimiausias sąjungininkas nusprendė pasitraukti ir tave palikti. Kokios mintys turėtų apnikti po kelerių metų nesiliaujančios kovos? Būtent tokioje situacijoje šiandien yra Rožavos regione šiaurės Sirijoje kovojantys kurdai. Tarsi to būtų negana, iš vienos pusės juos spaudžia turkai, kurių prezidentas grasina dar labiau padidinsiantis apsukas, o kitoje pusėje – Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas, kurio didžiausia ir stipriausia sąjungininkė yra Rusija. Tarsi tarp kūjo ir priekalo, kai vienintelė galimybė išgyventi – pasirinkti mažesnę blogybę. Kurdams teko sudaryti sąjungą su Basharu al-Assadu tam, kad nereikėtų kariauti dviejuose frontuose ...

Close