Vytenis Andriukaitis. Nori taikos – turėk taikos planą

Vytenis Andriukaitis. Nori taikos – turėk taikos planą

2023 m. pradžią ženklina putinistinės Rusijos pastangos didinti mobilizaciją, koncentruotis į aktyvesnius karo veiksmus Ukrainoje nesigailint savo karių gyvybių ir žudant civilius gyventojus Ukrainoje. „Si vis pacem, para bellum“ – „nori taikos – ruoškis karui“ – senas aforizmas, gimęs Romos imperijos laikais, dar IV amžiuje. To meto romėnų karo istorikas, rašytojas ir karo teoretikas Vegecijus, kaupęs tų karų aprašymus, nagrinėjęs įvairias to meto karybos taktikas bei pasekmes, apibendrino tai taip: vadinasi, jei galvoji apie savo šalies taiką, privalai būti kariškai stiprus ir pasirengęs priešo atgrasymui. Tuomet priešas bijos ir tu ilgam išsaugosi taiką. Po kiek laiko ši išvada pagimdė tą visiems žinomą ydingą aforizmą, ilgam įsitvirtinusį žmonijos istorijoje ir tapusį sparnuotu posakiu, lyg ir savaime pateikiančiu „receptą taikai“. Deja, jokios tvirtos ir ...

Vytenis Andriukaitis. Sausio 13-oji šiandien

Vytenis Andriukaitis. Sausio 13-oji šiandien

Prie Seimo - laužai, apšvietimas, minėjimas. Taip, tai skiriama tų 1991 - ųjų Sausio 13-osios nakties ir auštančios dienos atminimui. Jau virš trisdešimties metų prabėgo nuo visai ano meto Lietuvos visuomenei nepamirštamų ir tiesiogiai išgyventų skausmingų ir kruvinų įvykių. Mes, tų įvykių dalyviai, dabar tai vertiname kaip pačias įspūdingiausias mūsų Himne giedamos Vienybės valandas ir dienas. Tuomet, tomis dienomis niekas neklausinėjo, kas tu esi - tremtinys ar komunistas, tarybinis funkcionierius ar disidentas! Tada niekas niekam nesakė: “ Buvusių komunistų ar komjaunuolių nebūna!”. Tada kiekvieno buvimas gyvose barikadose buvo esminis. Ir kolaborantai tada buvo aiškūs - LKP ant TSKP platformos nariai, jedinstveninkai. O taip pat priešas buvo aiškus - tai agresiją pradėjęs SSKP Centro Maskvoje konservatyvus flangas ir KGB bei sovietų armijos daliniai. Gi ...

Remigijus Motuzas, Ruslanas Baranovas. Baltarusijos problema

Remigijus Motuzas, Ruslanas Baranovas. Baltarusijos problema

Ukrainai laimėjus karą, Lietuvos saugumui išliks pamatinė grėsmė – 679 kilometrų ilgio siena su Baltarusija. Kurį laiką Aliaksandras Lukašenka puoselėjo viltis tapti sąjunginės valstybės su Rusija vadovu. Visgi, Rusijoje prezidentu tapus Vladimirui Putinui, šios viltys darėsi vis labiau ir labiau utopinės. Pats A. Lukašenka teigė vykdantis daugiavektorinę užsienio politiką ir kartais distancijavo save nuo Maskvos, nenorėdamas, kad Baltarusija prarastų savo suverenitetą. Nepaisant to, A. Lukašenkos valdymo laikotarpio rezultatas yra visiškas Baltarusijos ir Rusijos politinis suartėjimas ir visiška ekonominė priklausomybė bei didėjanti Baltarusijos visuomenės kontrolė ir represijos. Dėl A. Lukašenkos veiksmų nebeįmanomai tapus jo ligšiolinei užsienio politikai, Lukašenkos režimas tapo Rusijos karo prieš Ukrainą sąjungininku. Režimas taip pat persekioja žmones, k ...

S. Cichanouskaja: padėkite jauniems baltarusiams pasiruošti politiniam darbui

S. Cichanouskaja: padėkite jauniems baltarusiams pasiruošti politiniam darbui

Antradienį Seime susitikusi su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariais, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sakė, kad represijos Baltarusijoje tęsiasi: dabar persekiojami ir tie, kurie smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą. Anot S. Cichanouskajos, politinė kova tęsiasi pogrindyje. Ji priminė partizanų veiksmus Baltarusijoje, kuriais buvo trikdomas Rusijos karinės technikos gabenimas Baltarusijos teritorija. Baltarusiai ukrainiečiams teikia vertingos informacijos apie Rusijos kariuomenę Baltarusijoje. Baltarusijos opozicijos lyderė teigė, kad, skirtingai nei Rusijoje, tarp baltarusių – daug mažiau tokių, kurie pritaria Rusijos agresijai. S. Cichanouskajos įsitikinimu, „negalima bausti baltarusių dėl to, kad jie baltarusiai“. Jos manymu, Vakarų taikomos sankcijos, ypač vizų išdavimo apribojimai, neturėtų būti tokios, dėl kurių ...

Liutauras Gudžinskas. Kodėl V. Putinas bijo M. Gorbačiovo?

Liutauras Gudžinskas. Kodėl V. Putinas bijo M. Gorbačiovo?

M. Gorbačiovas buvo vienas įtakingiausių, jei ne pats įtakingiausias praėjusio amžiaus paskutinio ketvirčio politikas. Tik vargu ar jo sprendimų poveikis jam pačiam buvo lauktas ir nenuvylęs. Jam mirus, pasipylė įvairūs ir prieštaringi nekrologai. Lietuvai aktualius galima išskirti mažiausiai tris. Supaprastinant Lietuvoje jis prisimenamas pirmiausia dėl kruvinųjų sausio 13 d. įvykių. Vakaruose - dėl pastangų taikiai užbaigti Šaltąjį karą. Gimtojoje Rusijoje - dėl Sovietų Sąjungai ir jos didybei pragaištingų reformų. Be abejo, yra ir alternatyvių interpretacijų kiekvienoje iš šalių, bet pastarosios yra dominuojančios. Tokie vertinimai atspindi skirtingus pasakojimus, arba kitaip tariant - naratyvus. Visi jie nuoseklūs, bet kartu ir riboti. Bet būtent jų ir tokia funkcija. Įsiminti ir pabrėžti vienas detales, sumenkinti ir užmiršti kitas. Pilno vaizdo naratyvai ...

Baltarusijos opozicijos atstovai: tikslų nepasiekėme, Baltarusija okupuota, bet nepasiduodame

Baltarusijos opozicijos atstovai: tikslų nepasiekėme, Baltarusija okupuota, bet nepasiduodame

Praėjus lygiai dvejiems metams po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriais prisidengęs Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė šalies vadovu, baltarusių demokratinės opozicijos atstovai pripažįsta - pagrindinio tikslo pasiekti nepavyko, diktatorius vis dar savo kėdėje, tačiau nuleisti rankų neketinama. Antradienį opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surengtoje spaudos konferencijoje „Dveji metai po suklastotų rinkimų: kas pavyko Baltarusijos demokratinei opozicijai?“ pabrėžta, jog situacija šalyje pastaruosius porą metų tik sunkėjo. Baltarusijos opozicijos veikėja Veronika Cepkalo priminė, jog per 2020 m. rinkimus buvo registruotas vos vienas opozicinis kandidatas, o kovoti su A. Lukašenkos režimu galima tik susivienijus. „Praėjus dviems metams galime konstatuoti, jog padėtis mūsų šalyje itin pablogėjo. Politinių kalinių skaičius vis auga ...

Ruslanas Baranovas. Kad demokratija klestėtų

Ruslanas Baranovas. Kad demokratija klestėtų

Praėjusį rudenį teko rengti pranešimą klausytojams iš Azijos apie dezinformaciją ir hibridines atakas, Rusijos ir Kinijos veikimo panašumus bei skirtumus šiame lauke. Besiruošiant man ypač įstrigo garsaus dezinformacijos tyrinėtojo Peterio Pomerancevo mintis, prie kurios jis vėl ir vėl sugrįždavo, ją persvarstydavo naujuose kontekstuose: „Jei visa informacija bus laikoma karo dalimi, išnyks bet kokios svajonės apie pasaulinę informacinę erdvę, kurioje idėjos sklinda laisvai ir stiprina svarstomąją demokratiją. Vietoj to, geriausia ateitis, kurios galima tikėtis, yra „informacinė taika“, kai kiekviena pusė gerbia kitos pusės „informacinį suverenitetą“ – Pekino ir Maskvos mėgstamą sąvoką, kuri iš esmės yra priedanga cenzūrai įvesti. Tačiau ignoruoti Kremliaus informacines operacijas taip pat būtų kvaila“. Informacinio karo suktumas ir sunkumas kyla iš to, kad jis mus ...

Close