Tadas Vinokur Archives

Tadas Vinokuras. Kultūros politika Vilniuje: gaminsime „NFT“ ar investuosime į kūrėjus?

Visai neseniai sužinojome, kad dalį kultūros biudžeto Vilniaus savivaldybė nusprendė skirti nepakeičiamo žetono (angl. k. NFT, non-fungible token) gamybai. Tiems, kurie pastaruosius kelis metus gyveno po akmeniu, priminsiu, kad nepakeičiamas žetonas – unikalus skaitmeninių duomenų vienetas (dažniausiai paveiksliukas), kurį žmonės gali nusipirkti ir saugoti kaip investiciją. Šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje buvo suvilioti šiuo „sėdmaišininkų“ fokusu, šimtai milijonų žmonių – burbului sprogus – galiausiai prarado savo pinigus. Šiuo apgailėtinu pavyzdžiu, suprask, ruošiasi sekti ir Vilniaus kultūros politikos strategai. Taigi, kultūrai skirti pinigai ir toliau leidžiami įvairiems niekams, vadinamajai „aukštos vertės“ kultūrai, o ne žmonėms – Vilniaus kūrėjams, menininkams, saviveiklininkams bei jiems svarbiems projektams. Situacija nestebina, kadangi savivald ...

Tadas Vinokuras. Vilniui gresia Abonento sugrįžimas. Vilniečiai, ar jums alzheimeris?

Vilniaus rinkėjų apklausos beda pirštu į liūdną realybę: klastingiems makleriams politikoje vietos visada bus. Vartoju žodį „klastingas“ neatsitiktinai: šis terminas puikiai apibūdina Artūro Zuoko vykdomą politiką, kurios visa esmė – pigūs (bet vilniečiams milijonus kainavę) triukai, skirti pripratinti žmones prie gyvenimo galimai neskaidrioje sistemoje. Nuosavos sostinės avialinijos, nuosavas sostinės taksi, Neries gondolos, oranžiniai dviračiai, Gugenheimas – tai ne tik tušti triukai švaistantys miesto biudžetą, tai – dūmų uždanga, padedanti nuslėpti tamsiąją zuokiškos politikos pusę. Kalbu apie politiką, kurią galimai valdo nešvarūs pinigai, užkulisiniai susitarimai, o ne miesto žmonės. Vyresniems Vilniaus gyventojams tokia A. Zuoko politika nėra naujiena. Vis dėlto, stebėtinai mažai žmonių prisimena visus šio mero darbelius, sutepusius Vilniaus vardą ir reik ...

Tadas Vinokuras. Partnerystės įstatymas: ar sulauksime Godo?

Kuomet kažko ilgai laukiame, pats laukimo procesas gali virsti liūdnu ritualu, o galiausiai – absurdo teatru. 20 metų užsitęsusios batalijos dėl partnerystės reglamentavimo yra puikus tokio laukimo pavyzdys. Nuo 2000-ųjų, kai buvo priimtas naujas Civilinis kodeksas, girdėjome vis išradingesnius argumentus, kodėl Šeimos knygoje numatytas partnerystės institutas yra nereikalingas. Galime prisiminti „seną gerą“ dabartinio Seimo vicepirmininko Paulius Saudargo komentarą: „Du gaidžiai kiaušinio nepadės“, arba užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno teiginį, kad partnerystė - tai „konstitucinis Trojos arklys“, o taip pat jau klasika tapusį argumentą, jog „visuomenė dar nepasiruošusi“. Tačiau net dabar, kai Seime jau egzistuoja politinė jėga, pasiruošusi besąlygiškai ginti LGBTQ+ teises, absurdo nemažėja. Anaiptol, partnerystės įstatymas buvo žadėtas po 100 pirmų na ...

Tadas Vinokur. Kaip nepasiklysti karo Ukrainoje rūke?

Jau mėnesį Ukraina herojiškai kaunasi su Galijotu – „Z“ svastikomis pažymėta Putino armija. Kiekviena nauja diena, kuomet ukrainiečiai tvirtai stovi ir neleidžia agresoriui paimti iniciatyvos, yra žingsnis arčiau pergalės. Giliai įklimpusiai Rusijai šis karas kainuoja vis daugiau – putinistų deklaruotos greitos „spec–operacijos“ vizija sutriuškinta, logistinės grandinės palaužtos, maisto davinių nebėra, kareivių moralė sužlugdyta. Net generolai krenta it musės. Palyginkite putinistų motyvaciją dabar ir prieš invaziją, kuomet buvo ruošiami planai užimti visą Ukrainą: užgrobti privačią nuosavybę, bankus, uostus, institucijas, sukurti liaudies respublikų federaciją ir „denacifikuoti“ švietimą. Desperatiškai kare besiblaškančiai Rusija dabar liko tik stalinistiniai karo metodai: miestų griovimas pasitelkus artileriją ir gąsdinimai susidorojimu V. Zelenskio Vyriausyb ...

Tadas Vinokur. Vertybinė užsienio politika – kova su Kinijos vėjo malūnais?

Naujos Vyriausybės darbas dar neįpusėjo, o Lietuvos santykiai su Kinija jau pasiekė dugną. Galima būtų netgi pasveikinti valdančiuosius už jų atkaklumą ir greitį – „drakono žudikui” Gabrieliui Landsbergiui kibus į darbą, šešerius metus brandinta ekonominė partnerystė su Kinija subliuško veik per naktį. Atrodo, dar neseniai Dalia Grybauskaitė skelbė santykių su Kinija pavasarį, o štai su konservatoriais jau pasibeldė ir šaltukas. Kaip valdantiesiems pavyko taip viską sujaukti? Atsakymas – „haštagų aktyvizmas” ir solipsizmas. Būtent „sofos aktyvizmas“, nesugebėjimas matyti platesnio problemos konteksto ir trukdo vykdyti išankstinėmis prognozėmis paremtą užsienio politiką. Vietoje to, mes turime barškančią puodynę, kurios modus operandi yra draskykis, griauk, o tik paskui – klausk. „Mes negalime prognozuoti, kaip reaguos Kinija“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos ...