Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Klausimas apie tai, kas kaltas dėl karo Ukrainoje, lėmė Vakarų atsaką ir galop mus atvedė prie diskusijų apie kolektyvinę kaltę ir atsakomybę. Šiandien šios diskusijos traukiasi į antrą planą ir panašu, kad tolesnę Vakarų reakciją į Vladimiro Putino agresiją gali lemti kitas, mums sunkiai suprantamas klausimas: kiek stipriai Rusijai pralaimėti gali leisti Vakarai? Matyt, jog daugiausiai dėmesio patraukė tokio tipo Henrio Kissingerio svarstymai šia tema, nors jis toli gražu ne vienintelis rimtai apie tai kalba. Visgi, šis pasikeitimas leidžia sugrįžti prie pirmojo klausimo ir pažvelgti į jį per teorinę prizmę. Kodėl apskritai kyla karai?  Šis klausimas domino Vakarų mąstytojus nuo pat pradžių. Apžvelgti šio klausimo istoriją būtų stačiai neįmanoma, jei neturėtume bent kažkokių organizacinių principų, kaip grupuoti skirtingus atsakymo į šį klausimą mąstytojus. Laim ...

Rita Grigalienė. Pagalba į Lietuvą atvykstantiems ukrainiečiams – mūsų garbės reikalas

Rita Grigalienė. Pagalba į Lietuvą atvykstantiems ukrainiečiams – mūsų garbės reikalas

Karas Ukrainoje iš namų privertė bėgti milijonus žmonių. Daugiausia – tai savo namus paskubomis palikusios moterys ir vaikai. Jau artimiausiu metu nuo karo bėgančių ir prieglobsčio Lietuvoje ieškančių žmonių skaičius sieks 45 tūkstančius ir panašu, jog tai tikrai ne riba. Visos Europos šalys solidarizuojasi su Ukraina ir kiek tik gali padeda socialinėmis bei humanitarinėmis priemonėmis. Renkami būtiniausi daiktai, maistas ir medikamentai, reikalingi karo siaubiamoje Ukrainoje likusiems ir savo namų jau nebegalintiems palikti žmonėms, intensyviai ieškoma naujų namų į svečią šalį atvykstantiems. Lietuvos gyventojai per įvairias organizacijas jau pasiūlė beveik 10 tūkstančių apgyvendinimo vietų, kuriose bėgantys nuo karo žmonės galėtų rasti ramybę, šilumą ir žmoniškas gyvenimo sąlygas, kas padėtų jiems kabintis į gyvenimą ir nepalūžti. Lietuvoje neliko nei vienos s ...

Vytenis Andriukaitis. Mėnuo įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo

Vytenis Andriukaitis. Mėnuo įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo

Jau praėjo mėnuo nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Mėnuo įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo V. Putino rašistams, „Z“ svastika paženklintais tankais ir šarvuočiais įsiveržusiems į rytines ir pietines jos teritorijas. Mėnuo didvyriško Černigovo, Sumų, Charkovo, Mariupolio gynimo, mėnuo gausybės rašistų įvykdytų karo nusikaltimų prieš Ukrainą ir prieš jos civilius gyventojus. V. Putino „blitzkrieg“ planas žlugo jau pirmosiomis šio karo dienomis. V. Zelenskis nepaliko Kyjivo, Ukrainos armija nuo pat pirmųjų minučių pademonstravo savo ryžtą ir kovinę dvasią, kuri palaužė ir demoralizavo rusų karinius dalinius. Milžiniškas Ukrainos visuomenės susitelkimas pademonstravo pasauliui, kad Ukraina šį karą laiko tikru Tėvynės karu prieš okupantą. Čia nebereikia jau nieko pasauliui įrodinėti apie neva nesusiformavusią Ukrainos tautą. Atsakymą pasaulis mato. Pasaulis ...

Darius Razmislevičius. Ką Lietuva suteikia savanoriškai Tėvynei tarnaujantiems šauliams?

Darius Razmislevičius. Ką Lietuva suteikia savanoriškai Tėvynei tarnaujantiems šauliams?

Šiuo metu, kai šalia mūsų vyksta tikrų tikriausias karas, Lietuvoje jau skelbiama apie itin didelį antplūdį norinčiųjų tapti šauliais – asmenimis, kurie savo laisvą laiką savanoriškai skiria Tėvynės gynybai ir stiprinimui. Tai reiškia, jog šie žmonės yra pasirengę aukotis mūsų šaliai, tačiau peržiūrėjus iki šiol galiojančią įstatymų bazę, galima matyti, jog Lietuva jiems kol kas nenori nieko duoti atgal, ypač jei kalbame apie jaunus ir aukštojo mokslo siekiančius jaunuolius. Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) buvo įkurta 1919 m. ir šiuo metu jau vienija per 12 tūkstančių narių. Dar per pastarąjį mėnesį buvo sulaukta net kelių tūkstančių prašymų prisijungti prie LŠS. Kaip pasakoja pats organizacijos vadovas, toks kiekis naujų žmonių anksčiau buvo paruošiamas per visus metus, o dabar norinčiųjų prisijungti gretos milžiniškos. Atrodytų, jog turėtume džiaugtis tokiu mū ...

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

1950-tieji – Europoje vos prieš kelis metus baigėsi vienas destruktyviausių karų pasaulio istorijoje. Senasis žemynas pradeda atsistatyti, tiesa, gerokai kitoks, nei buvo iki tol. Karas, šis naikinantis reiškinys, paskui save paliekantis griuvėsius ir mirtį, pasibaigęs sukuria erdvę proveržiui bei atgimimui, kad ir kaip ironiška bei liūdna tai būtų. Europa stengiasi atsistatyti kitokia, pritaikant naujausias to laikotarpio technologijas, gamybą vystant milžinišku tempu, elektrifikuojant viską, ką įmanoma. Tačiau tuo pat metu Europa susiduria su nauju iššūkiu – viskam reikia degalų. Tuo metu plačiausiai naudojamas kuras – anglys – yra itin problematiškas – jo nuodingumas ir tarša yra matomi plika akimi.  Vien Londone 1952 metų žiemą šio kuro deginimo šalutinis produktas  – smogas – nužudydavo po 4000 žmonių per savaitę. Tad Europai reikėjo naujo, švaresnio energij ...

Vytenis Povilas Andriukaitis. Fiesta pagal Bulgakovo scenarijų

Vytenis Povilas Andriukaitis. Fiesta pagal Bulgakovo scenarijų

Jau ketvirtoji Rusijos pradėto karo savaitė. Ukraina demonstruoja neįtikėtiną ryžtą ir kovos dvasią. Aplink – sugriauti miestai, 3,2 mln. pabėgėlių į užsienį ir 6,5 mln. pabėgusių iš savo gimtųjų miestų į saugesnes Ukrainos sritis. Mariupolyje – humanitarinė katastrofa. Pasaulį kasdien apskrieja kraupios agresorės Rusijos daromų karinių nusikaltimų nuotraukos. Bet Ukraina tvirta. Nepalaužiamą valią demonstruoja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jo komanda, miestų merai, kariškiai ir civiliai gyventojai. Susivienijusi Ukraina – štai koks jos atsakas agresoriui. Tai mato visas pasaulis, tai visaip bando nuslėpti Rusija, iš esmės uždariusi savo šalį į konclagerio gniaužtus. Žiaurūs žmonių, turinčių kitokią nuomonę, persekiojimai, gausybė sulaikytųjų, nebeliko jokio nepriklausomo žiniasklaidos šaltinio. Dėl sankcijų poveikio Rusijoje jau ima trūkti pačių į ...

Kreipėsi į I. Šimonytę dėl apsirūpinimo maistu: laikas gelbėti ūkininkus ir planuoti pagalbą Ukrainai

Kreipėsi į I. Šimonytę dėl apsirūpinimo maistu: laikas gelbėti ūkininkus ir planuoti pagalbą Ukrainai

Daugėjant įspėjimų dėl Rusijos agresijos Ukrainoje padarinių pasaulio maisto sistemai, socialdemokratai kreipėsi į Vyriausybę įspėdami dėl situacijos žemės ūkyje. „Rusijos karinė agresija Ukrainoje sukrėtė visą pasaulį. Ukraina – labai svarbi šalis pasaulio maisto sistemoje. V. Putino karas prieš Ukrainą sudavė skaudų smūgį pasaulio apsirūpinimo maistu architektūrai. Lietuvos žemdirbiams dėl didelių kainų šiandien sunku apsirūpinti trąšomis ir kuru. Be to, Lietuvai tenka politinis uždavinys padėti Ukrainai žemės ūkio produktais“, – pažymi socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Socialdemokratų kreipimesi įspėjama, kad „rudenį grūdinės kultūros smarkiai brangs. Išaugusios grūdų kainos pabrangins pašarus, taigi pašoks ir gyvūninės produkcijos kainos. Kiaulienos, vištienos, kiaušinių kainos gali kilti 2–3 kartus.“ Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas ...

Close