karas Archives

Vytenis Andriukaitis. Svarbiausios Ukrainos pergalės, arba kaip „rašistus“ pažemino drąsi tauta

Dveji metai arba 730 dienų nuo tos klaikios V. Putino ir jo šovinistinės klikos įsiveržimo į Ukrainą valandos. 730 dienų herojiškos ukrainiečių kovos už savo tėvynės laisvę, teritorinį integralumą ir pamatinių tarptautine ir universalia teise pagrįstų taikos principų sugrąžinimą į tarpvalstybinius santykius. Taip, V. Putino rašistai pralaimėjo šį karą nuo pat pirmųjų jų ginkluotų grobikų gaujų įsiveržimo akimirkų. 141 Jungtinių Tautų valstybė įvardijo V. Putino Rusiją šalimi agresore. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Rusijos karinių nusikaltimų tyrimui išdavė orderį suimti V. Putiną. Rusijos diplomatija patyrė didžiausią pralaimėjimą šalies naujųjų laikų istorijoje, atsidūrusi vienoje gretoje tik su Baltarusija, Šiaurės Korėja, Sirija, Eritrėja, Nikaragva ir Maliu. Kinija, Brazilija, Indija, Pietų Afrikos Respublika BRICS bloke tvirtai laikosi sienų nel ...

V. Blinkevičiūtė kreipėsi į Europos Parlamentą: turime padėti Ukrainai laimėti karą, nuo to priklauso Europos ateitis

Socialdemokratų partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė antradienį kreipėsi į Europos Parlamento narius plenarinės sesijos metu. V. Blinkevičiūtė paragino visus būti vieningais atkuriant ir išplėčiant ES šalių gynybinius pajėgumus, taip pat kvietė palaikyti iniciatyvą steigti tribunolą Rusijos vykdomiems karo nusikaltimams. Politikė akcentavo, kad Ukraina „herojiškai kovoja už savo ir mūsų laisvę“ ir priminė, kad nuo pirmos Rusijos invazijos į Ukrainą dienos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių balsas buvo garsiausias, raginantis ne tik teikti skubią visokeriopą pagalbą Ukrainai, bet ir reikalaujantis bendro ir vieningo Europos Sąjungos atsako į Rusijos agresijos sustabdymą „čia ir dabar“. „Raginu būtų atsakingiems, vieningiems ir drąsiems bei įsteigti tribunolą Rusijos vykdomiems karo nusikaltimams tirti. Imtis visų įmanomų veiksmų ir san ...

Vytenis Andriukaitis. Nori taikos – turėk taikos planą

2023 m. pradžią ženklina putinistinės Rusijos pastangos didinti mobilizaciją, koncentruotis į aktyvesnius karo veiksmus Ukrainoje nesigailint savo karių gyvybių ir žudant civilius gyventojus Ukrainoje. „Si vis pacem, para bellum“ – „nori taikos – ruoškis karui“ – senas aforizmas, gimęs Romos imperijos laikais, dar IV amžiuje. To meto romėnų karo istorikas, rašytojas ir karo teoretikas Vegecijus, kaupęs tų karų aprašymus, nagrinėjęs įvairias to meto karybos taktikas bei pasekmes, apibendrino tai taip: vadinasi, jei galvoji apie savo šalies taiką, privalai būti kariškai stiprus ir pasirengęs priešo atgrasymui. Tuomet priešas bijos ir tu ilgam išsaugosi taiką. Po kiek laiko ši išvada pagimdė tą visiems žinomą ydingą aforizmą, ilgam įsitvirtinusį žmonijos istorijoje ir tapusį sparnuotu posakiu, lyg ir savaime pateikiančiu „receptą taikai“. Deja, jokios tvirtos ir ...

Vytenis Andriukaitis. Sausio 13-oji šiandien

Prie Seimo - laužai, apšvietimas, minėjimas. Taip, tai skiriama tų 1991 - ųjų Sausio 13-osios nakties ir auštančios dienos atminimui. Jau virš trisdešimties metų prabėgo nuo visai ano meto Lietuvos visuomenei nepamirštamų ir tiesiogiai išgyventų skausmingų ir kruvinų įvykių. Mes, tų įvykių dalyviai, dabar tai vertiname kaip pačias įspūdingiausias mūsų Himne giedamos Vienybės valandas ir dienas. Tuomet, tomis dienomis niekas neklausinėjo, kas tu esi - tremtinys ar komunistas, tarybinis funkcionierius ar disidentas! Tada niekas niekam nesakė: “ Buvusių komunistų ar komjaunuolių nebūna!”. Tada kiekvieno buvimas gyvose barikadose buvo esminis. Ir kolaborantai tada buvo aiškūs - LKP ant TSKP platformos nariai, jedinstveninkai. O taip pat priešas buvo aiškus - tai agresiją pradėjęs SSKP Centro Maskvoje konservatyvus flangas ir KGB bei sovietų armijos daliniai. Gi ...

Socialdemokratai kreipėsi į vyriausybę dėl „mažiausios visoje ES“ pagalbos ekonomikai

Europos Komisijai patvirtinus laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis, ES valstybės narės nuo šių metų kovo gali taikyti pagalbos priemones Rusijos karo prieš Ukrainą ekonominiam poveikiui švelninti. Tačiau, remiantis Europos Komisijos informacija, Lietuva šia galimybe ne itin domisi: EK patvirtintoje Lietuvos bendros paramos ekonomikai schemoje – tik 20 mln. EUR, nors kitoms šalims patvirtintos daug kartų didesnės sumos: pvz., Latvijai – 181,5 mln. EUR, Estijai – 125 mln. EUR, o Bulgarijai vien žemės ūkiui – 218 mln. EUR. Suomijai patvirtinta 500 mln. EUR ekonomikai, 16 mln. EUR žemės ūkiui ir net 2 mlrd. EUR paskoloms. Po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, kuris negalėjo paaiškinti, kodėl Lietuvai patvirtinta suma tokia maža, o žemės ūkiui – išvis nieko, socialdemokratai kreipėsi į vyriausybę. „Prašome paaiškinti, kodėl kainų r ...

Dovilė Šakalienė. Apie vokiečius realistiškai

Vokietija tapo įelektrintu žodžiu – ginčai dėl vokiečių elgesio vyksta nuo socialinių tinklų iki žiniasklaidos, parlamento, draugų susibūrimų. Taigi, atmetus emocijas, keli faktai. 1) Karinis aspektas Ketvirtą karo dieną Vokietijos kancleris paskelbė apie papildomą 100 milijardų eurų paketą sustiprinti gynybai, ne tik atkurti Bundesvero pajėgumus, bet ir sustiprinti sąjungininkus, įskaitant mums kritiškai aktualią oro gynybą. Vokietija Lietuvoje dislokuos brigadą, VOS TIK turėsime kur ją pastatyti (nepadarytų namų darbų kamuolys gėdingai mūsų pusėje), ir JAU priskyrė Lietuvai I divizijos 41 sunkiąją tankų brigadą (tokios ir norėjome). Vokietijos socialdemokratų lyderis metiniame pranešime pareiškė, kad pokalbiai su Lietuvos socialdemokratais iš esmės pakeitė jo požiūrį į gynybą ir įsipareigojo imtis visų priemonių atkurti Bundeswero galią bei pakeisti visu ...

Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Klausimas apie tai, kas kaltas dėl karo Ukrainoje, lėmė Vakarų atsaką ir galop mus atvedė prie diskusijų apie kolektyvinę kaltę ir atsakomybę. Šiandien šios diskusijos traukiasi į antrą planą ir panašu, kad tolesnę Vakarų reakciją į Vladimiro Putino agresiją gali lemti kitas, mums sunkiai suprantamas klausimas: kiek stipriai Rusijai pralaimėti gali leisti Vakarai? Matyt, jog daugiausiai dėmesio patraukė tokio tipo Henrio Kissingerio svarstymai šia tema, nors jis toli gražu ne vienintelis rimtai apie tai kalba. Visgi, šis pasikeitimas leidžia sugrįžti prie pirmojo klausimo ir pažvelgti į jį per teorinę prizmę. Kodėl apskritai kyla karai? Šis klausimas domino Vakarų mąstytojus nuo pat pradžių. Apžvelgti šio klausimo istoriją būtų stačiai neįmanoma, jei neturėtume bent kažkokių organizacinių principų, kaip grupuoti skirtingus atsakymo į šį klausimą mąstytojus. Laim ...