karas Ukrainoje Archives

Remigijus Motuzas, Ruslanas Baranovas. Baltarusijos problema

Ukrainai laimėjus karą, Lietuvos saugumui išliks pamatinė grėsmė – 679 kilometrų ilgio siena su Baltarusija. Kurį laiką Aliaksandras Lukašenka puoselėjo viltis tapti sąjunginės valstybės su Rusija vadovu. Visgi, Rusijoje prezidentu tapus Vladimirui Putinui, šios viltys darėsi vis labiau ir labiau utopinės. Pats A. Lukašenka teigė vykdantis daugiavektorinę užsienio politiką ir kartais distancijavo save nuo Maskvos, nenorėdamas, kad Baltarusija prarastų savo suverenitetą. Nepaisant to, A. Lukašenkos valdymo laikotarpio rezultatas yra visiškas Baltarusijos ir Rusijos politinis suartėjimas ir visiška ekonominė priklausomybė bei didėjanti Baltarusijos visuomenės kontrolė ir represijos. Dėl A. Lukašenkos veiksmų nebeįmanomai tapus jo ligšiolinei užsienio politikai, Lukašenkos režimas tapo Rusijos karo prieš Ukrainą sąjungininku. Režimas taip pat persekioja žmones, k ...

V. Blinkevičiūtė: Vyriausybė klumpa, darosi nebeprognozuojama, o arogancija liejasi laisvai

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad sudėtingas laikmetis, kurį Lietuvai tenka išgyventi, atskleidė ir stipriąsias, ir silpnąsias mūsų valstybės vietas. Jos teigimu, tvarkytis su neeiniais iššūkiais valstybėje kliudo valdančiųjų demonstruojama arogancija, nesugebėjimas laiku priimti būtinų sprendimų ir beprasmės rietenos. Apie tai ji kalbėjo šeštadienį vykstančioje LSDP konferencijoje Jonavoje. Pasak V. Blinkevičiūtės, Lietuvoje būtų sunku rasti žmogų, kurio nepalietė sudėtinga situacija kylant energijos išteklių kainoms – milžinišku greičiu brangsta prekės ir paslaugos, sutrūkinėjo prekybos grandinės, lėtėja įmonių veikla. „Šis išties sudėtingas laikmetis parodė, kur mes esame stiprūs. Kokiais klausimais galime susitelkti. Bet krizės taip pat atskleidė ir apnuogino mūsų valstybės silpnąsias vietas. Bėdas ...

Ruslanas Baranovas. Kad demokratija klestėtų

Praėjusį rudenį teko rengti pranešimą klausytojams iš Azijos apie dezinformaciją ir hibridines atakas, Rusijos ir Kinijos veikimo panašumus bei skirtumus šiame lauke. Besiruošiant man ypač įstrigo garsaus dezinformacijos tyrinėtojo Peterio Pomerancevo mintis, prie kurios jis vėl ir vėl sugrįždavo, ją persvarstydavo naujuose kontekstuose: „Jei visa informacija bus laikoma karo dalimi, išnyks bet kokios svajonės apie pasaulinę informacinę erdvę, kurioje idėjos sklinda laisvai ir stiprina svarstomąją demokratiją. Vietoj to, geriausia ateitis, kurios galima tikėtis, yra „informacinė taika“, kai kiekviena pusė gerbia kitos pusės „informacinį suverenitetą“ – Pekino ir Maskvos mėgstamą sąvoką, kuri iš esmės yra priedanga cenzūrai įvesti. Tačiau ignoruoti Kremliaus informacines operacijas taip pat būtų kvaila“. Informacinio karo suktumas ir sunkumas kyla iš to, kad jis mus ...

Lukas Vaigauskas. Ne tik Putinas karu problemas maskuoja

Pastarosiomis savaitėmis minėjome „Brexit’o“ referendumo 6 metines. Vieniems - neapsiribojant britais - ši data asocijuojasi su „Briuselio diktato“ pabaiga, kitiems - pasitraukimu iš bendraminčių ir sąjungininkų rato. Tačiau nesvarbu, kuriai stovyklai žmonės būtų priskiriami, visiems tai žymėjo naują etapą ne tik šalies, bet ir viso žemyno gyvenime. Paaiškėjus referendumo rezultatams netrūko kalbų apie artėjantį Europos Sąjungos (ES) krachą, nacionalistinių dešiniųjų partijų iškilimą bei valdžios perėmimą visame Senajame žemyne ir esminius pokyčius po Antrojo pasaulinio karo kurtoje valstybių tarpusavio bendradarbiavimo sistemoje. Ir iš tikrųjų - regime tektoninius pasikeitimus ne tik Europos saugumo architektūroje, bet ir šalių kooperatiniuose mechanizmuose. Tiesa, dėl priežasčių, kurios su britais visiškai nesusijusios, pirmuoju smuiku šiuo klausimu „griežia ...

Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Klausimas apie tai, kas kaltas dėl karo Ukrainoje, lėmė Vakarų atsaką ir galop mus atvedė prie diskusijų apie kolektyvinę kaltę ir atsakomybę. Šiandien šios diskusijos traukiasi į antrą planą ir panašu, kad tolesnę Vakarų reakciją į Vladimiro Putino agresiją gali lemti kitas, mums sunkiai suprantamas klausimas: kiek stipriai Rusijai pralaimėti gali leisti Vakarai? Matyt, jog daugiausiai dėmesio patraukė tokio tipo Henrio Kissingerio svarstymai šia tema, nors jis toli gražu ne vienintelis rimtai apie tai kalba. Visgi, šis pasikeitimas leidžia sugrįžti prie pirmojo klausimo ir pažvelgti į jį per teorinę prizmę. Kodėl apskritai kyla karai? Šis klausimas domino Vakarų mąstytojus nuo pat pradžių. Apžvelgti šio klausimo istoriją būtų stačiai neįmanoma, jei neturėtume bent kažkokių organizacinių principų, kaip grupuoti skirtingus atsakymo į šį klausimą mąstytojus. Laim ...

Anna Kuznecovienė. Apie raudonąją merę, neturinčią laikmečio nuojautos

Visa ši situacija su sovietiniu obelisku Širvintose iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti juokinga, tačiau šiandieniame tarptautinės politikos kontekste, kai brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, ji, deja, yra absurdiškai tragikomiška ir labai liūdna. Po balandžio 1-osios, kai pasaulis išvydo kraupius Bučos prie Kyjivo žudynių įrodymus, Lietuvoje iškart sujudo visuomenininkai ir politikai, siekdami inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie leistų demontuoti paminklus, šlovinančius sovietinę armiją, kurios įpėdiniai šiandien be skrupulų prievartauja ir žudo taikius Ukrainos gyventojus. Ilgai laukti nereikėjo – balandžio 20-ąją paskelbtas kultūros ministro įsakymas, pagal kurį sovietiniai paminklai kapinėse nuo šiol nebus saugomi kaip paveldas ir gali būti nukelti. Įsakymo įgyvendinimas paliekamas savivaldos institucijoms, kurios taip pat turi užtikrinti deramą ...

Robertas Kaunas. Vertybinė Kauno politika: kruvinas verslas Rusijoje, rekordiniai kyšiai ir masinė trinkelizacija

„Atsiprašome, Kaunas laikosi vertybinės politikos!“ – toks naujas ženklas turėtų stovėti Kauno miesto gatvėse, aikštėse, parkuose ir prie įvažiavimų į miestą. Kad Kaunas tvarkosi, kad jau daug metų gyvename nesibaigiančiame, už mūsų visų pinigus nekokybiškai daromame remonte, žino ne tik automobilių kamščiuose dūstantys kauniečiai. Milijonais mokesčių mokėtojų eurų „šeriama“ isteriška viešųjų ryšių akcija sulaukė atgarsio ir už Kauno ribų: puikiuosius viešųjų ryšių šedevrus – atsiprašymo už nepatogumus ženklus –kopijuoja visi, kas netingi. Tačiau Laikinoji sostinė yra garsi ne vien tuo, kad elementarius ūkinius darbus sugeba nudirbti itin brangiai ir garsiai (kažkodėl puikiai besitvarkantis Birštonas apie tai netrimituoja visai šaliai) – visai neseniai Lietuvą pribloškė žinia apie Kaune vykdomą savitą vertybinę politiką. Miestas tikrai pasikeitė – gražėja inf ...