Vytautas Plečkaitis. Mes visi mylime Ukrainą, bet nebūtinai jos oligarchus

Vytautas Plečkaitis. Mes visi mylime Ukrainą, bet nebūtinai jos oligarchus

Lietuva ir jos valdžia myli Ukrainą, padeda jai moraliai ir šiek tiek materialiai. Kiek apskritai gali padėti 2,8 mln tauta beveik dvidešimt kartų už ją didesnei, pati gaudama milijardines finansines injekcias iš Europos Sąjungos. Lietuviai su ukrainiečiais palaiko ryšius dar nuo Didžiojo kunigaikščio Gedimino ir jo įpėdinio Algirdo  laikų, kai lietuviai valdė Kijevą ir nemažą dalį jos vakarinių žmių. Šiandien Ukraina pagal plotą yra didesnė už Prancūziją, o pagal gyventojų skaičių gerokai pralenkia Lenkiją. Tiesa, Rusijos agresija Ukrainos plotą ir gyventojų skaičių šiek tiek sumažino. Tačiau solidarumas su Ukraina ypač Vidurio Rytų Europoje nuo to padidėjo Ukrainiečiai atsakydami į mūsų meilę ir rūpestį, taip pat myli mūsų šalį. Jie padeda mums spręsti dmografines problemas, pakeisdami mūsų išvykstančią į Vakarus darbo jėgą į ukrainietišką. Be jų, galbūt, net ba ...

Arkadijus Vinokuras. Kodėl nereikia skirti ekstra 0,5 proc. kariuomenei?

Arkadijus Vinokuras. Kodėl nereikia skirti ekstra 0,5 proc. kariuomenei?

Tačiau esminis klausimas būtų: ar tikrai siekis investuoti į gyventojų psichologinį atsparumą karo atveju supriešina socialinę saugą su kariuomenės finansavimu? Atsakymas būtų – jokiais būdais. Psichologinis visuomenės atsparumas krizės atvejais yra nepaprastai svarbi totalinės gynybos dalis. Tai žino švedų socialdemokratinė vyriausybė, tik ką paskyrusi 500 milijonų kronų (50 milijonų eurų) civilinės gynybos sritims, tai žino izraeliečiai. Abejose šalyse yra ir galimybė pasirinkti alternatyvią nekovinę tarnybą karinėse pajėgose. Regis, nei LVŽS vyriausybė, nei konservatoriai bei šiaip ura patriotai šito nesupranta. Šie žmonės yra patys psichologinio neraštingumo aukos. Mat psichologija Lietuvoje vis dar baisiosios pamotės vietoje, o tūlas lietuvis vietoje psichologo pagalbos pasirinks virvę. Mintis remti pinigais tik viską, kas apčiuopiama totalinės gynybos ko ...

Arkadijus Vinokuras. Karo vaikai: jie niekada nežino, kada pasipils smūgiai ar keiksmai

Arkadijus Vinokuras. Karo vaikai: jie niekada nežino, kada pasipils smūgiai ar keiksmai

Tik dvi valandas nuo Lvovo – vienas įstabiausių Ukrainos gamtos kampelių. Rybnik – tikras rojus pritrenkiančiai didingų kalnų apsuptyje. Laikas čia teka lėčiau nei per kaimelį tekanti srauni kalnų upė. Regis, telieka atsiriboti nuo pasaulio, bet: „Karas visada buvo paslėptas už storo televizoriaus stiklo, po kietais knygos viršeliais. Man buvo 12 metų. Patrankos sviedinys pralėkė tiesiai virš mano galvos. Man buvo baisu. Staiga manyje viskas sudužo. Prisimenu žvakių šviesą ir pūvančio rūsio kvapą, prisimenu žmones, mirštančius iš bado… Žmonės neteko vilties… Jie virto gyvuliais“. Taip nenoriai atsiminimais dalijasi viena mergaitė Ksenija, 16 metų. Tai įvyko prieš ketverius metus Rusijai užpuolus Ukrainą Donbaso regione. Karas nesibaigia ir kitai mergaitei. „Ir šiandien mūsų miestelio prieigos vis dar apšaudomos vos ne kas dieną. Kartais tenka po pora valandų pralei ...

Close