Lukas Tamulynas. Lietuvos ekonomika pagal sapnininką

Lukas Tamulynas. Lietuvos ekonomika pagal sapnininką

Saturnas įeina į juodąjį mėnulį, todėl rytoj gali lyti, bet taip pat gali šviesti saulė, tačiau jaučiams tai bus palanki diena kažką daryti, bet nieko nedarydami išvengsite klaidų. Čia jūs perskaitėte eilinę astrologinę prognozę, tokią, kurią galite perskaityti bet kuriame naujienų portale. Tačiau problema ta, kad panašiai galima apibūdinti ir Lietuvos ekonomikos siekius, ypač tuos, kurie yra susiję su užsienio investicijomis, programomis ir ryšiais. Tad pagal kokius sapnininkus ar astrologines prognozes mūsų šalyje vykdoma politika? Pradėkime nuo klausimo, kuris iki Rusijos pradėto karo prieš suverenią Ukrainą, buvo viena karščiausių temų – Taivanas. Parama demokratijoms yra tai, kas neretai verčia didžiuotis Lietuva. Aš augau su Oranžine Revoliucija, mačiau, kiek darbo įdėta padedant kitoms Rytų partnerystės valstybėms. Tai formavo mane kaip asmenį ir pil ...

Julius Sabatauskas. Metų sandūroje – kokie buvo 2021 ir kokių laukti 2022-ųjų

Julius Sabatauskas. Metų sandūroje – kokie buvo 2021 ir kokių laukti 2022-ųjų

2021 metais buvo džiugių pasiekimų, iš kurių, matyt, reikšmingiausias tai, kad žmonija per vienerius metus sugebėjo sukurti vakcinas prieš COVID-19 ir jomis paskiepyti beveik pusę žemės gyventojų. 2021 metais daugelis šalių pradėjo atsitiesti po pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio, augo, prekyba ir vartojimas. Kova su pandemija neapsiėjo be praradimų. Dauguma Europos Sąjungos šalių 2021 metais registravo mirčių mažiau nei 2020 metais, bet daugiau nei iki kriziniais 2019, nepasisekė išvengti gyventojų susipriešinimo vakcinacijos, karantino bei kitais pandemijos valdymo klausimais. Deja, Lietuvoje 2020 metais prasidėjęs mirčių skaičiaus augimas tęsėsi ir 2021 metais. 2020 metais Lietuvoje mirė 5,3 tūkstančiais daugiau, o 2021 metais jau fiksuojama beveik 9000 mirčių daugiau nei 2019 metais. Lietuvos bendrasis mirtingumo rodiklis dabartiniu metu yra aukščiausias ...

Ragina Vyriausybę susigriebti: baltarusių verslų pritraukimu pasirūpinta, o lietuviškomis investicijomis Baltarusijoje?

Ragina Vyriausybę susigriebti: baltarusių verslų pritraukimu pasirūpinta, o lietuviškomis investicijomis Baltarusijoje?

Socialdemokratai ragina Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją kuo greičiau pradėti skaičiuoti, kiek ir ko investuota Baltarusijoje, kokie lietuviški verslai įsikūrę kaimyninėje šalyje. Šiandien Seime pristatomas Investicijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką perkelti įmonės veiklą ir darbuotojus. „Viliodama baltarusių verslus į Lietuvą, Vyriausybė tyli apie lietuviškas investicijas Baltarusijoje, kurias taip pat gali tekti skubiai perkelti į Lietuvą. Ar valstybė pasiruošusi pasiūlyti panašų „relokacijos paketą“ ir „žaliąjį koridorių“ lietuvių verslams, įsikūrusiems Baltarusijoje? Nieko negirdėti apie Vyriausybės rengimąsi teikti pagalbą tiems Lietuvos piliečių verslams, kurie neturės ateities kaimyninėje Baltarusijoje, jeigu jos valdžia sumanys keršyti dėl įv ...

Rasa Budbergytė, Vaidas Navickas. Nueinanti Vyriausybė skuba savo nuožiūra skirstyti milijardus

Rasa Budbergytė, Vaidas Navickas. Nueinanti Vyriausybė skuba savo nuožiūra skirstyti milijardus

Kai pernai buvo svarstomas biudžeto projektas, kilo daug aistrų dėl prekybos tinklų apmokestinimo, finansų rinkos dalyvių mokesčio ir motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įvedimo. Nauji mokesčiai turėjo įsigalioti likus mažiau nei dviem savaitėms ir turėjo sugeneruoti taip trūkstamas lėšas biudžete pensijoms ir paramai šeimoms padidinti. Tuo metu surasti 50 mln. eurų buvo rimta užduotis. Teko nukirpti ir keliams, ir klimato kaitai suplanuotus asignavimus. Prakaitavo ne tik Vyriausybė, bet ir visas Seimas. Tačiau įsiveržusi Covid-19 pandemija ir įvestas karantinas ne tik Europos Sąjungoje sujaukė įprotį laikytis fiskalinės drausmės, bet ir Lietuvoje padiktavo naujas madas ignoruoti konstitucinio įstatymo dėl fiskalinės drausmės nuostatas. Skolintas milijardines lėšas Vyriausybė „įveiklina“ savo nuožiūra, be jokio Seimo pritarimo. Rengiamasi nuo šių ...

Vaidas Rusys. Meilė moterims, profesionalumas ir 28 milijardai dolerių

Vaidas Rusys. Meilė moterims, profesionalumas ir 28 milijardai dolerių

„Moteris mes mylime, tačiau renkantis ministrus svarbus ir profesionalumas“, – pasakė mūsų ministras pirmininkas ir Vyriausybę suformavo tik iš vyrų. O mes galėjome sėdėti ir žiūrėti, kaip pagal lyčių lygybės indeksą per ketverius metus ne tik kad nepajudėjome į priekį, bet tapome vienintele Europos sąjungos šalimi, kuri juda atgal. Lyčių lygybės indekso modelio struktūra apima aštuonias sritis, iš kurių šešios sudaro pagrindinį indeksą: darbas (užimtumas, darbo sąlygų kokybė), pinigai (ekonominė padėtis, finansiniai ištekliai), galia (politinė, socialinė, ekonominė), žinios (išsilavinimas, segregacija), laikas (ekonominė, socialinė veikla), sveikata (būklė, elgsena, galimybė naudotis paslaugomis). Pagal šias sritis moterų pozicijos per pastaruosius metus labai ženkliai suprastėjo. Iki „valstiečių“ labai lėtai, bet bent jau ėjome į viršų. Išrinkus LVŽS, mes labai ...

Rasa Budbergytė. Lietuvą pasieks milijardinė parama: pinigus turime investuoti į žmones, o ne betoną

Rasa Budbergytė. Lietuvą pasieks milijardinė parama: pinigus turime investuoti į žmones, o ne betoną

Milijardinė Lietuvą pasieksianti Europos Sąjungos (ES) investicijų banga – išskirtinė galimybė pagaliau investuoti į tai, kas labiausiai atsiperka – visų Lietuvos žmonių sveikatą, išsilavinimą, tvarias ir gerai apmokamas darbo vietas. Kitąmet ateina ketvirtoji Europos Sąjungos investicijų banga, kurią pirmą kartą istorijoje sudaro du blokai – Daugiametė 2021‒2027 m. finansinė programa (DFP) ir Europos ekonomikos gaivinimo fondas, kuris susijęs su COVID-19 krizės padarinių įveikimu. Lietuvai tai reiškia, kad per ateinančius septynerius metus šalies ūkį pasieks apie 14,6 mlrd. eurų: Sanglaudos politikai – 6,2 mlrd. eurų, 5 mlrd. eurų – kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, iš Ekonomikos gaivinimo fondo numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų ir dar apie 3 mlrd. eurų iš to paties fondo Lietuva galės pasiskolinti. Visi šie pinigai skirti ne tik ekonomik ...

Tadas Prajara. Maistas už aukso kainą

Tadas Prajara. Maistas už aukso kainą

Sumažėjęs COVID-19 užsikrėtimų skaičius, abipusiu Lietuvos ir Lenkijos sutarimu, leido atverti beveik 3 mėnesius uždarytas valstybių tarpusavio sienas. Kaip ir buvo galima tikėtis, jau pačią pirmą dieną į Lenkiją plūstelėjo banga lietuvaičių, važiuojančių apsipirkti pigiau. Skaičiuojama, kad reguliariai į Lenkiją pigiau apsipirkti važiuoja kiek daugiau nei 10 % Lietuvos gyventojų. Lenkijoje mūsų tautiečiai perka maistą, statybines medžiagas, buitinę techniką. Vidutiniškai per metus Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleidžia apie 300 milijonų eurų. Akivaizdu, kad dalis Lietuvos ekonomikos skatinimo plane numatytų pinigų paskatins ne Lietuvos, o Lenkijos ekonomiką. Ne paslaptis, kad Lenkijoje daugelis produktų pigesni nei Lietuvoje dėl mažesnio PVM tarifo. Duona, pieno gaminiai, grūdų produktai, mėsa ir sultys apmokestinami vos 5 % PVM tarifu. Daugeliui kitų maisto ...