rugsėjo 2, 2020

Liutauras Gudžinskas. Kaip pasiekti nacionalinį susitarimą dėl rugsėjo pirmosios

Mokytojai veržiasi per langus, ministrės atstatydinimas su trenksmu, uždaromas Vilniaus universitetas, prasti matematikos egzamino rezultatai, pasimetimas ir nepasitenkinimas ugdymo įstaigose karantino metu – švietimo sistemai šie ketveri metai buvo tikrai nelengvi. Ar galima išeitis? Dažnai sakome: Lietuva neturi gausių išteklių – išskyrus savo žmones. Kartais giriamės didžiausiu aukštąją mokyklą pabaigusių nuošimčiu mūsų šalyje tarp ES valstybių narių. Tačiau atsiras, kas primins: pagal mokinių testų rezultatus velkamės Europos uodegoje. Kai broliai estai, latviai ir lenkai – priekyje. Deja, pastarasis rodiklis geriau atspindi mūsų švietimo padėtį. Pašaukimas – gražu ir svarbu. Tačiau tam, kad mokytojas jo neprarastų ir nenusiviltų, jam turi būti ir sudaromos deramos darbo sąlygos, ir tinkamai atlyginama. Giluminiai garsiosios Suomijos švietimo sistemos tyrim ...

Vilija Targamadzė. Rekomendacijų mokykloms rašytojai, neatitrūkite nuo realybės

Skaitau įvairias rekomendacijas bendrojo ugdymo mokykloms ir suprantu, kad prirašyti rekomendacijų galima įvairių, net visiškai atitrūkusių nuo realios situacijos ir mokyklos galimybių. Pradėsiu ne nuo ugdymo proceso organizavimo, nes apie jį jau daug prirašyta. Pavyzdžiui, švietimo, mokslo ir sporto ministras džiaugsmingai pranešė apie gautus naujus geltonus autobusiukus. Tik pamiršo pasakyti, kad juose yra alkotesteriai, tai po dezinfekavimo bent pusvalandį, ko gero, vairuotojas negalės užvesti variklio. Kaip tada užtikrinti transporto priemonės dezinfekavimą ir kaip saugiai susodinti mokinius? Medicinines kaukes ar kitas apsaugos priemones dėvėti privalu, bet ne visi gali jas turėti, ir ar turės tuo momentu – neaišku. Tai kas tada mokiniui ją duos? O gal jo tada nevežti? Kelis reisus vargiai galės mokyklos organizuoti – tam reikia papildomų lėšų. Apskritai, ...

Vaida Baranovė. Radikali kova su kitomis Lietuvą siaubiančiomis epidemijomis

Savo knygoje Homo Deus žymus istorikas ir mokslo populiarintojas Yuval Noah Harari teigė, kad mes būsime paskutinė karta kuri mirs, nes mokslo pasiekimai mūsų vaikams leis gyventi amžinai. Visgi, jei teoriškai tokia galimybė lieka tiek pat reali kaip tada, kai Harari ją užrašė, egzistenciškai COVID-19 epidemija tokį optimizmą padarė sunkiai suvokiamu. Dar įdomiau tai, kad epidemiologai jau kurį laiko skambino varpais apie tai, jog dėl agresyvios žmogaus veiklos ir jos poveikio plėtros į visas Žemės kertes epidemijų drastiškai daugės. Mes nesiklausėme ir toliau nesiklausome. Taip pat negirdime ir viso legiono sveikatos specialistų, kurie su nerimu žvelgia į kitas didžiąsias Vakarų Europos sveikatos krizes. Epidemiologai jau kurį laiką skambino varpais apie tai, jog dėl agresyvios žmogaus veiklos ir jos poveikio plėtros į visas Žemės kertes epidemijų drastiškai dau ...

Vidmantas Kanopa. Modernioje visuomenėje prasiplečia kaimo ribos

Moderniojoje visuomenėje plečiasi kaimo ribos. Turiu galvoje ne formalų teritorijos išplėtimą, nors tokių fokusų taip pat pasitaiko. Antai etnografinis Musteikos kaimas Dzūkijoje geografų bendruomenėje pagarsėjo tuo, kad 2017 metais buvo tapo didžiausias Lietuvoje – užima net 161 kv. km plotą, taigi „pralenkė“ net Kauno miestą! Taip nutiko Varėnos rajono savivaldybei kardinaliai perbraižius gyvenamųjų vietovių ribas, kaimams priskyrus visus valstybinius miškus ir Čepkelių raistą. Miškingoje savivaldybėje formaliai buvo sumažintas negyvenamų teritorijų plotas, tačiau gyventojų dėl to, žinoma, nepadaugėjo. Musteikos kaime oficialiai gyvena apie 60 gyventojų, tik vasaromis – gerokai daugiau. Vietos bendruomenės yra ta versmė, kuri suburia žmones bendrai veiklai, kaime kuria taip reikalingą bendrystės jausmą ir įgyvendina realius darbus. Kaime vyksta rimti pokyčiai. ...