Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. – nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Kai kurie verslininkai, siekiantys iš gamybos susižerti kuo daugiau pinigų, mieliau teršia gamtą ar susimoka simbolinę baudą, nei sumoka už teršalų išvalymą. Tokiems net garsioji Šiaurės ind ...

Orinta Leiputė. Ikimokyklinis ugdymas – kiekvienam vaikui

Orinta Leiputė. Ikimokyklinis ugdymas – kiekvienam vaikui

Kokybiškas, nemokamas ikimokyklinis ugdymas turi būti prieinamas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar šeimos socialinės padėties. Lietuvoje veikia apie 1300 ikimokyklinio ugdymo įstaigų (skaičiuojant kartu su ikimokyklinio ugdymo grupėmis bendrojo ugdymo mokyklose), kuriose ugdoma kiek daugiau nei 100 000 vaikų. Jų ugdymui skiriama apie 300 mln. eurų (valstybės, savivaldybės lėšos ir tėvų įnašai). Jeigu analizuosime ikimokyklinio ugdymo prieinamumą skirtingose savivaldybėse, tai jis svyruoja nuo 14 iki 67 procentų (Valstybinio audito ataskaita, 2018 m.). Taigi, ne visos savivaldybės gali pasigirti, kad pakanka vietų valstybiniuose darželiuose. Turtingesnės šeimos samdo aukles ar veda vaikus į privačias ugdymo įstaigas, o ką daryt gyvenantiems kukliau? Dauguma šeimų pageidauja vesti vaikus į valstybinį darželį, o kai negauna vie ...

Modesta Petrauskaitė: Vyriausybės dovana Lietuvai arba Mūsų paliekami 300 milijonų eurų per metus Lenkijoje

Modesta Petrauskaitė: Vyriausybės dovana Lietuvai arba Mūsų paliekami 300 milijonų eurų per metus Lenkijoje

Žmonės jau garsiai kalba, jog tokio sąmyšio ir ažiotažo iš valdžios pusės dėl COVID-19 nėra nei vienoje Europos šalyje. Nėra ne tik neužčiaupiamo kalbėjimo apie tai, tačiau ir ribojimų vykti į kitas šalis, o ypač vasaros atostogų metu. Pas mus gal irgi būtų ramiau, tačiau, gi, artėja Seimo rinkimai. Žmonės jau dabar pikti dėl įvairiausių ribojimų, negautų pelnų, didėjančio nedarbo, chaoso Vyriausybės koridoriuose bei galimo neteisėto aukščiausių Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų pasipelnymo iš veido apsauginių kaukių įsigijimų, todėl valdžia supranta, jog antras karantinas prieš rinkimus gali būti pragaištingas. Jei per pirmąjį karantiną reitingai kilo, antrasis valstiečius gali nublokšti toli toli į paraštes. Todėl kone kasdien įvedami nauji ribojimai bei nustatomi valstybių sąrašai, į kurias išvykus ir iš kurių grįžus teks izoliuotis. Privaloma izoli ...

Vaida Baranovė. Radikali kova su kitomis Lietuvą siaubiančiomis epidemijomis

Vaida Baranovė. Radikali kova su kitomis Lietuvą siaubiančiomis epidemijomis

Savo knygoje Homo Deus žymus istorikas ir mokslo populiarintojas Yuval Noah Harari teigė, kad mes būsime paskutinė karta kuri mirs, nes mokslo pasiekimai mūsų vaikams leis gyventi amžinai. Visgi, jei teoriškai tokia galimybė lieka tiek pat reali kaip tada, kai Harari ją užrašė, egzistenciškai COVID-19 epidemija tokį optimizmą padarė sunkiai suvokiamu. Dar įdomiau tai, kad epidemiologai jau kurį laiko skambino varpais apie tai, jog dėl agresyvios žmogaus veiklos ir jos poveikio plėtros į visas Žemės kertes epidemijų drastiškai daugės. Mes nesiklausėme ir toliau nesiklausome. Taip pat negirdime ir viso legiono sveikatos specialistų, kurie su nerimu žvelgia į kitas didžiąsias Vakarų Europos sveikatos krizes. Epidemiologai jau kurį laiką skambino varpais apie tai, jog dėl agresyvios žmogaus veiklos ir jos poveikio plėtros į visas Žemės kertes epidemijų drastiškai dau ...

Į Seimą kviečiamas ministras A. Monkevičius: aiškinsis, kaip paruošė namų darbus kylant antrai viruso bangai

Į Seimą kviečiamas ministras A. Monkevičius: aiškinsis, kaip paruošė namų darbus kylant antrai viruso bangai

Seimo socialdemokratų partijos frakcija kviečia švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių atvykti į frakcijos posėdyje Seime. Ministro bus klausiama, kaip bus organizuojamas ugdymo procesas mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kokiems galimiems scenarijams ruošiamasi, kaip bus užtikrinamas vaikų ir pedagogų saugumas dėl rizikų užsikrėsti Covid-19 virusu, kaip pasirūpinus saugumu bus užtikrinta, kad vaikai realiai gautų bendrojo išsilavinimo žinias, ar yra parengtos nuotolinio mokymo strategijos, kaip bus organizuojamas neformalus ugdymas, vaikų  maitinimas ir sprendžiamos kitos su pasikeitusiais ugdymo reikalavimais kylančios problemos. „Kaip matome, daug dedama pastangų, kad rugsėjo pirmoji mokyklose praeitų sklandžiai, bet to, nepakanka užtikrinti efektyvų mokymo procesą, kad pagal visas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas mokymo įs ...

Svetlana Grigorian. Ar moksleiviams reikia vasaros atostogų?

Svetlana Grigorian. Ar moksleiviams reikia vasaros atostogų?

Psichologai rekomenduoja atostogų metu pamiršti visus darbinius reikalus, pakeisti aplinką ir visiškai atitrūkti nuo, kad ir labai mėgstamo, darbo. Atostogos žmogui skirtos atgauti jėgas ir pasiruošti naujam darbo sezonui. Atostogauja ne tik dirbantieji, jos priklauso ir moksleiviams, kurie vasaros metu ilsisi nuo įtemptų mokslo metų ir ruošiasi naujiems. Vasaros atostogos mokiniams – laukiamas metas, per kurį lankomi seneliai, važiuojama į vasaros stovyklas, žaidžiama su draugais, keliaujama su šeima, tačiau pastaruoju metu vasaros malonumų laikas mokiniams sutrumpėjo. Valdžia, nusprendusi, jog Lietuvos moksleivių atostogos per ilgos, jas sutrumpino. Moksleivių vasaros atostogas sutrumpino ne tik valdantieji. Jas psichologiškai trumpina ir prekybininkai, praktiškai nuo liepos mėnesio pabaigos pradedantys pasirengimo sugrįžti į mokyklą prekybos sezoną “Back to ...

Jurgita Šukevičienė. Asfaltas prieš žinias

Jurgita Šukevičienė. Asfaltas prieš žinias

COVID-19 pandemija kaip reikiant supurtė mūsų šalies ugdymo sistemą. Karantino metu įprastas mokymosi procesas persikėlė į virtualią erdvę ir dažnai labiau priminė chaosą nei mokymosi procesą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reaguodama į sveikatos specialistų įspėjimus dėl galimos antros koronaviruso bangos, vėl ruošiasi nuotolinio mokymo procesui, tačiau, akivaizdu, kad tinkamai pasiruošti iki šio rudens nepavyks. Greičiausiai šalyje nėra nei vienos mokyklos, kuri šiandien be jokių techninių trikdžių galėtų organizuoti nuotolinio mokymosi procesą. Geros kompiuterinės technikos (reikalingos nuotolinio ugdymo infrastruktūrai) trūksta ne tik pedagogams, tačiau ir mokiniams. Pastarieji, beje, susiduria ne tik su kompiuterinės technikos stygiumi, tačiau ir ryšio problemomis, kurios neužtikrina kokybiško mokymosi proceso. Jau garsiai kalbama apie tai, kad nemo ...

Close