Vaida Baranovė. Radikali kova su kitomis Lietuvą siaubiančiomis epidemijomis

Vaida Baranovė. Radikali kova su kitomis Lietuvą siaubiančiomis epidemijomis

Savo knygoje Homo Deus žymus istorikas ir mokslo populiarintojas Yuval Noah Harari teigė, kad mes būsime paskutinė karta kuri mirs, nes mokslo pasiekimai mūsų vaikams leis gyventi amžinai. Visgi, jei teoriškai tokia galimybė lieka tiek pat reali kaip tada, kai Harari ją užrašė, egzistenciškai COVID-19 epidemija tokį optimizmą padarė sunkiai suvokiamu. Dar įdomiau tai, kad epidemiologai jau kurį laiko skambino varpais apie tai, jog dėl agresyvios žmogaus veiklos ir jos poveikio plėtros į visas Žemės kertes epidemijų drastiškai daugės. Mes nesiklausėme ir toliau nesiklausome. Taip pat negirdime ir viso legiono sveikatos specialistų, kurie su nerimu žvelgia į kitas didžiąsias Vakarų Europos sveikatos krizes. Epidemiologai jau kurį laiką skambino varpais apie tai, jog dėl agresyvios žmogaus veiklos ir jos poveikio plėtros į visas Žemės kertes epidemijų drastiškai dau ...

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Po ypač sėkmingų Prezidento Gitano Nausėdos derybų Briuselyje Baltijos šalių ūkininkų teisėti lūkesčiai pagaliau išgirsti ir įvertinti. Tačiau būsimi milijardai žemės ūkiui ateinantiems septyneriems metams paskatino diskusiją, kas šių būsimų subsidijų yra labiau vertas. Ar visiems, ar dideliems, ar mažiems? Tiek smulkūs, tiek stambieji deda argumentus ant stalo ir teigia, kad būtent jie nusipelnė. Ypač gera ir savalaikė Prezidento iniciatyva pradėti viešą diskusiją dėl lubų stambiesiems. Juk akivaizdu, kad ir dabar, gaudami mažesnes ES tiesiogines išmokas, mūsų stambiausi ūkiai dirba pelningai. Jau ir dabar gaunamas pelnas. Sužlugdyti tikrai nieko nesužlugdysime, tokio ir tikslo nėra, tačiau socialinį teisingumą šiek tiek atstatysime. Kažką atėmę, turime ir duoti: prieigą prie saugių finansų tolesnėms modernizavimo investicijoms, žaliosioms technologijoms; bepr ...

Raminta Jakelaitienė. Žemės ūkį modernizuosime ar Karbauskis mus grąžins prie žagrės?

Raminta Jakelaitienė. Žemės ūkį modernizuosime ar Karbauskis mus grąžins prie žagrės?

Orientacija į stambų ūkį, nesibaigianti ministrų kaita, agrokomisijų cirkas, ministerijos kraustynės į Kauną – tokie „valstiečių“ Vyriausybės pasiekimai žemės ūkio srityje. Ironiška, kad „valstiečiais“ pasivadinusios politinės jėgos lyderio žemės ūkio ir kaimo politikos suvokimas paviršutiniškas ir trumparegiškas. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ironizavo dėl socialdemokratų pasiūlymų užtikrinti, kad Lietuva gebėtų pasigaminti vietinę žemės ūkio ir maisto produkciją šalyje, tai įtraukiant į Nacionalinio saugumo strategiją kaip prioritetą. Tarsi Bendroji žemės ūkio politika Europos Sąjungoje (ES) savaime išsprendžia šalies gebėjimą apsirūpinti šiomis gėrybėmis. Kita vertus, toks atsainus požiūris puikiai atspindi nevykusią šios Vyriausybės žemės ūkio politiką. Šioje srityje valdantieji patyrė tikrą nesėkmių seriją. Žemės ūkio ministerijos kraustynės ...

Naudinga žinoti - auksiniai kardiologo P. Šerpyčio patarimai

Naudinga žinoti – auksiniai kardiologo P. Šerpyčio patarimai

Nuo širdies ir kraujagyslių sukeliamų ligų Lietuvoje miršta kas antras žmogus, infarktas ar insultas pakerta vis jaunesnius. Santaros klinikų širdies ir kraujagyslių ligų profesorius, kardiologas Pranas Šerpytis sako, kad tokių atvejų galime išvengti – tereikia laikytis kelių taisyklių. Aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis paprastai siejami su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos pasiveja vis jaunesnio amžiaus, sveikai atrodančius žmones. P. Šerpytis neabejoja, kad jei nekreipsime dėmesio į pagrindinius organizmo siunčiamus signalus, nesitikrinsime sveikatos, tai dideliu greičiu artėsime link katastrofos. Stebėti kraujo spaudimą „Arterinis kraujo spaudimas yra didelis kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, jam padidėjus išsiplečia aorta, įvyksta įvairūs plyšimai, o vėliau iš paskos ima sekti daug kitų įvairių ligų. ...

Tadas Prajara. Ar Lietuvai gresia badas?

Tadas Prajara. Ar Lietuvai gresia badas?

Nors pasaulinės COVID-19 plitimo prognozės atrodo optimistiškai, tačiau šios ligos sukeltą poveikį pasaulis jus dar ilgai. Pasaulio ekonomika patyrė ir dar patiria milžiniškus sukrėtimus, o tarptautinės organizacijos prognozuoja pasaulinę maisto trūkumo krizę. Viruso sukeltos panikos pasekmė – šluojamos maisto parduotuvių lentynos, trūkinėjančios tarptautinės maisto tiekimo grandinės, maisto produkcijos eksporto ribojimai, kiti karantino apribojimai ir galiausiai darbo jėgos trūkumas žemės ūkio sektoriuje. Visa tai gali lemti, kad pasaulyje gali pradėti trūkti maisto. Didžiosios Europos valstybės su dideliu nerimu pasitinka ateinantį pavasarinį žemės ūkio darbų sezoną. Dėl uždarytų valstybių sienų jau ima trūkti sezoninių žemės ūkio sektoriaus darbuotojų. Į žemės ūkio sektorių kviečiami visi darbo turizmo, apgyvendinimo ir maitinimosi sektoriuose netekę asmenys ...

Mindaugas Maciulevičius. Koronavirusas ir maistas: auginkime ir saugokimės kartu

Mindaugas Maciulevičius. Koronavirusas ir maistas: auginkime ir saugokimės kartu

Svarbiausia visuomenės dalis, kuri mus saugo koronaviruso krizės metu yra gerbiami ir mylimi medikai, kuriuos visi taip nuoširdžiai globojame. Būtinai globokime dar labiau. Negalime pamiršti ir maisto, to kurio mums labiausiai reikia, šviežio, natūralaus – mums visiems būtino. Visos maisto grandinės: ūkininkų, gamintojų, prekybininkų, prekiautojų, logistų, sandėlininkų. Mums, kurie dirbame šioje grandinėje, ypač aktualu skirti maksimalias pastangas, netgi daugiau nei reikalaujama, kad apsaugotume save bei kitus. Reikia ir prevencinių priemonių dėl to paties tikslo – jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus. Pirkėjai irgi turi suprasti, kad jie – toje pačioje valtyje ir yra sudėtinė šios grandinės dalis. Virusai mums ne naujiena, žinome būdus apsisaugoti, suprantame riziką, ne pirmas ir ne paskutinis virusas, nuo kurio saugomės. Dar svarbesni yra paty ...

Laurynas Šedvydis. Pasaulis netikėtai suapvalėjo

Laurynas Šedvydis. Pasaulis netikėtai suapvalėjo

2005 m. vienas iš ekonominės globalizacijos apaštalų ekonomistas Tomas Friedmanas (Thomas L. Friedman) išleido veikalą „The World is Flat“ (Pasaulis yra plokščias). Jo teigimu, ryšių globalizacija, internetas, Kinijos ir kitų valstybių gilesnė integracija į globalią ekonomiką bei ilgos tiekimo grandinės pasaulį daro fiziškai saugesniu, nes užtikrina ekonominį augimą. Anot šio autoriaus, valstybės bus mažiau linkusios į karinius konfliktus, nes integruotos ir globalios tiekimo grandinės priverčia valstybes vengti karinių konfliktų: jose esantis kapitalas visomis jėgomis priešinasi bet kokiam verslo sutrikdymui. Vieną Tomo Friedmano ištarą žinote visi: „Jokios valstybės, kuriose yra McDonald’s restoranai, niekada nekariavo nuo to laiko, kai jose atsidarė McDonald‘s“. Šiame veikale autorius praplėtė šią ankstesnę ištarą teigdamas, jog „jokios dvi valstyb ...

Close