Raminta Jakelaitienė. Žemės ūkį modernizuosime ar Karbauskis mus grąžins prie žagrės?

Raminta Jakelaitienė. Žemės ūkį modernizuosime ar Karbauskis mus grąžins prie žagrės?

Orientacija į stambų ūkį, nesibaigianti ministrų kaita, agrokomisijų cirkas, ministerijos kraustynės į Kauną – tokie „valstiečių“ Vyriausybės pasiekimai žemės ūkio srityje. Ironiška, kad „valstiečiais“ pasivadinusios politinės jėgos lyderio žemės ūkio ir kaimo politikos suvokimas paviršutiniškas ir trumparegiškas. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ironizavo dėl socialdemokratų pasiūlymų užtikrinti, kad Lietuva gebėtų pasigaminti vietinę žemės ūkio ir maisto produkciją šalyje, tai įtraukiant į Nacionalinio saugumo strategiją kaip prioritetą. Tarsi Bendroji žemės ūkio politika Europos Sąjungoje (ES) savaime išsprendžia šalies gebėjimą apsirūpinti šiomis gėrybėmis. Kita vertus, toks atsainus požiūris puikiai atspindi nevykusią šios Vyriausybės žemės ūkio politiką. Šioje srityje valdantieji patyrė tikrą nesėkmių seriją. Žemės ūkio ministerijos kraustynės ...

Naudinga žinoti - auksiniai kardiologo P. Šerpyčio patarimai

Naudinga žinoti – auksiniai kardiologo P. Šerpyčio patarimai

Nuo širdies ir kraujagyslių sukeliamų ligų Lietuvoje miršta kas antras žmogus, infarktas ar insultas pakerta vis jaunesnius. Santaros klinikų širdies ir kraujagyslių ligų profesorius, kardiologas Pranas Šerpytis sako, kad tokių atvejų galime išvengti – tereikia laikytis kelių taisyklių. Aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis paprastai siejami su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos pasiveja vis jaunesnio amžiaus, sveikai atrodančius žmones. P. Šerpytis neabejoja, kad jei nekreipsime dėmesio į pagrindinius organizmo siunčiamus signalus, nesitikrinsime sveikatos, tai dideliu greičiu artėsime link katastrofos. Stebėti kraujo spaudimą „Arterinis kraujo spaudimas yra didelis kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, jam padidėjus išsiplečia aorta, įvyksta įvairūs plyšimai, o vėliau iš paskos ima sekti daug kitų įvairių ligų. ...

Tadas Prajara. Ar Lietuvai gresia badas?

Tadas Prajara. Ar Lietuvai gresia badas?

Nors pasaulinės COVID-19 plitimo prognozės atrodo optimistiškai, tačiau šios ligos sukeltą poveikį pasaulis jus dar ilgai. Pasaulio ekonomika patyrė ir dar patiria milžiniškus sukrėtimus, o tarptautinės organizacijos prognozuoja pasaulinę maisto trūkumo krizę. Viruso sukeltos panikos pasekmė – šluojamos maisto parduotuvių lentynos, trūkinėjančios tarptautinės maisto tiekimo grandinės, maisto produkcijos eksporto ribojimai, kiti karantino apribojimai ir galiausiai darbo jėgos trūkumas žemės ūkio sektoriuje. Visa tai gali lemti, kad pasaulyje gali pradėti trūkti maisto. Didžiosios Europos valstybės su dideliu nerimu pasitinka ateinantį pavasarinį žemės ūkio darbų sezoną. Dėl uždarytų valstybių sienų jau ima trūkti sezoninių žemės ūkio sektoriaus darbuotojų. Į žemės ūkio sektorių kviečiami visi darbo turizmo, apgyvendinimo ir maitinimosi sektoriuose netekę asmenys ...

Mindaugas Maciulevičius. Koronavirusas ir maistas: auginkime ir saugokimės kartu

Mindaugas Maciulevičius. Koronavirusas ir maistas: auginkime ir saugokimės kartu

Svarbiausia visuomenės dalis, kuri mus saugo koronaviruso krizės metu yra gerbiami ir mylimi medikai, kuriuos visi taip nuoširdžiai globojame. Būtinai globokime dar labiau. Negalime pamiršti ir maisto, to kurio mums labiausiai reikia, šviežio, natūralaus – mums visiems būtino. Visos maisto grandinės: ūkininkų, gamintojų, prekybininkų, prekiautojų, logistų, sandėlininkų. Mums, kurie dirbame šioje grandinėje, ypač aktualu skirti maksimalias pastangas, netgi daugiau nei reikalaujama, kad apsaugotume save bei kitus. Reikia ir prevencinių priemonių dėl to paties tikslo – jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus. Pirkėjai irgi turi suprasti, kad jie – toje pačioje valtyje ir yra sudėtinė šios grandinės dalis. Virusai mums ne naujiena, žinome būdus apsisaugoti, suprantame riziką, ne pirmas ir ne paskutinis virusas, nuo kurio saugomės. Dar svarbesni yra paty ...

Laurynas Šedvydis. Pasaulis netikėtai suapvalėjo

Laurynas Šedvydis. Pasaulis netikėtai suapvalėjo

2005 m. vienas iš ekonominės globalizacijos apaštalų ekonomistas Tomas Friedmanas (Thomas L. Friedman) išleido veikalą „The World is Flat“ (Pasaulis yra plokščias). Jo teigimu, ryšių globalizacija, internetas, Kinijos ir kitų valstybių gilesnė integracija į globalią ekonomiką bei ilgos tiekimo grandinės pasaulį daro fiziškai saugesniu, nes užtikrina ekonominį augimą. Anot šio autoriaus, valstybės bus mažiau linkusios į karinius konfliktus, nes integruotos ir globalios tiekimo grandinės priverčia valstybes vengti karinių konfliktų: jose esantis kapitalas visomis jėgomis priešinasi bet kokiam verslo sutrikdymui. Vieną Tomo Friedmano ištarą žinote visi: „Jokios valstybės, kuriose yra McDonald’s restoranai, niekada nekariavo nuo to laiko, kai jose atsidarė McDonald‘s“. Šiame veikale autorius praplėtė šią ankstesnę ištarą teigdamas, jog „jokios dvi valstyb ...

Raminta Jakelaitienė. Karantinas ir maistas – 5 žingsniai ir miestas atkurtų ryšį su kaimu

Raminta Jakelaitienė. Karantinas ir maistas – 5 žingsniai ir miestas atkurtų ryšį su kaimu

Pajuokausiu: ne veltui sakoma, kad kaimas be miesto gali išgyventi, tačiau miestas be kaimo – sunkiai įgyvendinama misija. Koronaviruso grėsmė žmonių sveikatai, net gyvybei, atskleidė esminę žemės ūkio priedermę, išryškino sektoriaus aktualumą. Pandemijos akivaizdoje poreikis apsirūpinti maisto atsargomis išryškėjo jau pirmosiomis karantino dienomis. Akivaizdu, jog vietinio maisto sistemos yra itin svarbios kaimo vietovių̨ ir miestų vystymuisi. To pagrindu kuriamos darbo vietos visuose susijusiuose sektoriuose, pradedant žemės ūkiu (ir jo technine infrastruktūra), baigiant maisto perdirbimo, transporto, prekybos, pakavimo, mažmeninės prekybos, maitinimo paslaugų sektoriais ir pan. Pažymėtina, jog visos pažangios šalys deda pastangas apsirūpinti vietiniu maistu. Vietinio maisto sistemos yra itin svarbios kaimo vietovių̨ ir miestų vystymuisi, todėl ...

Rasa Budbergytė. Vaučeriai – socialinė parama ar valdančiųjų viešųjų ryšių akcija, už kurią mokame visi?

Rasa Budbergytė. Vaučeriai – socialinė parama ar valdančiųjų viešųjų ryšių akcija, už kurią mokame visi?

Intriguojanti naujiena apie Lietuvoje įvedamus vadinamuosius kuponus arba vaučerius, nuskambėjusi iš Vyriausybės vadovo, pirmiausia iškėlė klausimus. Tai – valdančiųjų viešųjų ryšių akcija ar vis dėlto tai socialinis vaučeris? Kitaip tariant, ar tai tikrai parama tiems, kam jos reikia, t. y. skurstančiai socialinei grupei? Ar tai mėginimas sukurti visuomenei teisingumo jausmą, kad skatinama sąžininga prekyba maisto produktais? Kol kas apie kuponų sistemą Vyriausybė kalba kaip apie  priemonę kainoms mažinti. Premjeras Saulius Skvernelis lapkričio mėnesį ėmė kalbėti, kad Vyriausybė imsis ryžtingų sprendimų, užkertančių kelią nesąžiningam kainų kėlimui. Šios žinios skleidimas premjero patarėjo visais klausimais Skirmanto Malinausko lūpomis buvo suprastas kaip ženklas, kad beprasidedančios prezidentinės rinkimų kampanijos arkliukas yra kylančios kainos, o kova su jomi ...

Close