Aplinkos ministerija Archives - Page 3 of 4

Lukas Tamulynas. Aplinkos įsisavinimo ministerija

Žalia Lietuva, klimatui neutrali ekonomika ir inovacijos, kurios leistų užtikrinti tvarią ir teisingą ekonominę tranziciją, kuriai didžiules pinigų sumas skiria Europos Sąjunga. Tokios užduotys turėtų tekti net kelioms naujoms Vyriausybėms ateityje. Šių didelių siekių priešakyje stovi Aplinkos ministerija, kurios vadovu norima skirti liberalą Simoną Gentvilą. Kalbame apie sritį, kurią drebina vienas skandalas po kito, kurią net pats dabartinis kandidatas į ministrus įvardija kaip užkastų interesų ministeriją. Tad koks tas naujojo ministro profilis ir ką jis žada? Žmogus iš Klaipėdos, arba, kaip sako „youtuberis“ Skirmantas Malinauskas, žmogus, suaugęs su Klaipėdos verslu. Tikras liberalas, kuris labai dažnai konkurencingumą ir verslo interesus laiko pagrindiniu prioritetu. Norėdamas nupiešti tikslesnį S. Gentvilo portretą, pateiksiu tris trumpas istorijas, kuriose ...

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. – nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad „Grigeo“ atvejį į dienos šviesą ištraukė visuomenė. Klaipėdos žmonės jau seniai kalbėjo apie tai, kad teršiama gamta, apie nepakeliamą smarvę mieste, a ...

Linas Jonauskas. Ministras mulkina žvejus

Beveik tūkstantis žmonių rugpjūčio 1 dieną Klaipėdoje susirinko į precedento neturintį žvejų mėgėjų mitingą ir labai garsiai pasakė „Verslinei žūklei Kuršių mariose – NE“. Meškeriotojai ir anksčiau rinkdavosi į įvairius protesto mitingus, tačiau šis – didžiausias istorijoje. Žvejai nuolatos reikšdavo nepasitenkinimą verslininkais, kurie nualino šalies ežerus ir marias. Verslinės žvejybos tinklais poveikis kai kuriuose šalies ežeruose buvo toks didelis, kad juose praktiškai nebeliko žuvies. Tai paskatino mane inicijuoti verslinės žūklės uždraudimą ežeruose ir Kauno mariose. Kaip parodė laikas, sprendimas buvo teisingas. Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, per 4 metus žuvies čia padaugėjo 4 kartus, nuo 440 tonų 2014 m. iki 1640 tonų 2018 m. Stingant priemonių ir kuro, taip pat ir dirbančių žmonių, aplinkosauginės kontrolės šalyje beveik nebeliko. Neetatinių ...

Arūnas Dudėnas. Ar tapsime didžiausiu Europos „šrotu“?

Sunku patikėti, tačiau 2020 m. gegužės 1 d. „Regitros” duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti tik 1673 grynieji lengvieji elektromobiliai. Benzininių lengvųjų automobilių Lietuvoje registruota per 354 tūkst., o populiariausių, dyzelinių, automobilių šalyje – daugiau nei 1 milijonas. Europos Sąjunga neslepia ambicijų tapti pasaulio lydere pagal elektromobilių skaičių, tačiau, panašu, kad Lietuva prie šių ambicingų planų neprisidės ir tik blogins bendrąją ES statistiką. Jau keli metai iš eilės Lietuvoje kasmet registruojama tik po tris šimtus, dažniausiai kitose šalyse eksploatuotų elektromobilių. Kol Europa kelia ambicingus tikslus atsisakyti taršių automobilių, mes žengiame priešinga kryptimi. Darome viską, kad taršių automobilių tik daugėtų ir, panašu, kad gali nutikti taip, jog artimiausiu metu tapsime Europoje atsikratomų taršiamobilių šiukšlynu. Europos ...

Modesta Petrauskaitė. Lietuvoje – mokestis už gryną orą

1951 m. italų rašytojas Džanis Rodaris, parašęs pasaką vaikams „Čipolino nuotykiai“, turbūt, nesitikėjo, kad jo pasaka, po beveik 70 metų, gali virsti realybe Lietuvoje. Pasakos šalies gyventojus mokesčiais už orą, lietų, sniegą ir krušą terorizavęs valdovas Citronas savo pasekėjų rado ir pas mus. Lietuvos valdantieji karantino metu vertė žmones pirkti apsaugines kaukes, kurioms, net ir sunkiausiu metu, taikė PVM, didžiulėmis baudomis auklėjo visus jas nedėvinčius ir ėmėsi dar vieno žingsnio, kuris gali tapti rimtu precedentu, jau artimiausiu metu leisiančiu apmokestinti žmonių apsilankymą miškuose, pažintiniuose takuose, paplūdimiuose, paupiuose, paežeriuose ar net prie jūros. Dar visai neseniai Kuršių nerijos nacionalinio parko, pavaldaus Aplinkos ministerijai, direktorė, paskelbė, kad nuo 2020 m. gegužės 15 d. bus apmokestinamas parke esančio Naglių gamtinio re ...

Tadas Prajara. Karantinas baigiasi – medikai nebereikalingi

2018 m., paviešinus Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų ruoštas neoficialias analizes, paaiškėjo, kurių rajoninių ligoninių šalyje, optimizuojant šalies ligoninių tinklą, turėtų nelikti. Pagrindiniai kriterijai, kuriuos atitinkančios gydymo įstaigos būtų paliktos ligoninių tinkle, šie: visą parą teikiama skubi pagalba ir gydymo įstaigoje veikiantys bent trys skyriai. Visos kitos, neatitinkančios keliamų kriterijų, galėtų būti pertvarkytos arba, kitaip tariant, uždarytos. Šalies visuomenė, regionuose dirbantys medikai, politikai ir aktyvistai mūru stojo prieš bet kokį rajoninių ligoninių uždarymą ir tuokart jiems pavyko. Melagienomis išvadinę galimą rajoninių ligoninių optimizavimą, valdantieji mušėsi į krūtinę ir tvirtino, kad nei vienos ligoninės neuždarys, tačiau pastarųjų dienų aktualijos verčia susimąstyti: ar negrįžo valdantieji prie senos idėjos – r ...

Linas Jonauskas. Raginimas šalyje nedelsiant stiprinti aplinkosaugininkų darbą

Policija praneša, kad įvedus karantiną Lietuvoje sumažėjo kai kurių nusikaltimų, avarijų ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Nusikaltimai persikelia į elektroninę erdvę ar keičiasi jų pobūdis. Vagiams tikru masalu tampa nuošaliau esančios tuščios žmonių sodybos ir sodai. O kas keičiasi aplinkosaugoje? Ar teršėjai, brakonieriai ir kitokio plauko gamtos niokotojai užsidarė karantine? Panašu, kad ne. Po kilusių aplinkosaugos skandalų „Ekologistikoje“ ir „Grigeo Klaipėda“, sisteminės korupcijos apraizgyta, per pastaruosius tris metus žlugdyta aplinkosaugos sistema iš esmės nepasikeitė. Kiek rimtesnį žingsnį žengė tik Seimas, padidinęs baudas teršėjams, bet gerų darbų sąrašas baigtinis. Aplinkos ministras, kratydamasis politinės atsakomybės, kaltę dėl susidariusios padėties permetinėja Aplinkos apsaugos departamento direktoriui Va ...