Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Neseniai vykusios plenarinės sesijos metu, Europos Parlamentas priėmė nuomonę dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulinius miškus, stiprinimo. Už nuomonės parengimą atsakingas buvo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, tačiau į šį dokumentą taip pat buvo įtrauktos kitų komitetų nuomonės, o man teko būti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėju. Miškai užima apie 30 proc. žemės ploto, jie yra 80 proc. pasaulio biologinės įvairovės namai. Miškai turi didžiulę socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę bei atlieka daugybę funkcijų – nuo gamybinių iki aplinkos ir socialinių. Miškai reguliuoja vandens ciklą, gerina oro kokybę ir sugeria anglies dioksidą. Deja, miškų naikinimas ir dažnai netgi išnykimas yra didžiulė ir aktuali problema. Vien 1990–2016 m. dėl žmogaus veiklos pasaulyje buvo prarasta 1,3 mln. kvadratini ...

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. –  nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad „Grigeo“ atvejį į dienos šviesą ištraukė visuomenė. Klaipėdos žmonės jau seniai kalbėjo apie tai, kad teršiama gamta, apie nepakeliamą smarvę mieste, a ...

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. – nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Kai kurie verslininkai, siekiantys iš gamybos susižerti kuo daugiau pinigų, mieliau teršia gamtą ar susimoka simbolinę baudą, nei sumoka už teršalų išvalymą. Tokiems net garsioji Šiaurės ind ...

G. Paluckas: tai, ką Vyriausybė planuoja daryti Klaipėdoje – nusikaltimas

G. Paluckas: tai, ką Vyriausybė planuoja daryti Klaipėdoje – nusikaltimas

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė, ir toliau svarstydama galimą geležinkelio plėtros projektą iškertant dalį Klaipėdos Girulių miško, veikia prieš žmonių valią. Pasak G. Palucko, Vyriausybė remiasi ekonominiais argumentais, o klaipėdiečių nuomonės nesiklauso. „Yra veikiama prieš žmonių valią. Klaipėdiečiai pasakė, kad tokios geležinkelio plėtros mieste, kuris ir taip kenčia nuo didelės taršos, nenori. O Vyriausybė, užuot svarsčiusi galimas išeitis, kurios nepakenktų miestiečių sveikatai, toliau stumia savo sumanymus“, – sako G. Paluckas. Socialdemokratų lyderio teigimu, Susisiekimo ministerijos pateikti projektai dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūros plėtros Giruliuose turi būti nedelsiant atmesti. „Kirsti mišką, didinti taršą ir triukšmą Klaipėdos mieste yra nusikaltimas – juk taip yra trumpinami žmo ...

L. Jonauskas: jei „valstiečio" siūlymams Seimas pritars, miškuose kils tvoros, bus baudžiama už grybavimą

L. Jonauskas: jei „valstiečio“ siūlymams Seimas pritars, miškuose kils tvoros, bus baudžiama už grybavimą

Seimui svarstant siūlymus keisti Laukinės augalijos įstatymą, kuris draustų žmonėms grybauti ir uogauti privačiose žemėse, esančiose arčiau kaip 100 metrų nuo sodybų, socialdemokratas Linas Jonauskas teigia, kad gyventojai netrukus pajus tokio draudimo pasekmes. Pasak aplinkosaugininko L. Jonausko, jei „valstiečio" Viktoro Rinkevičiaus siūlomiems įstatymo pakeitimams Seimas pritartų, artimiausiu metu miškuose gali pridygti tvorų, o grybavęs ar uogavęs žmogus, užklydęs į privačią teritoriją, būtų baudžiamas. „Sunku įsivaizduoti, kaip, priėmus šiuos įstatymo pakeitimus, būtų realizuotas įstatymo įgyvendinimas. Už laukinę augaliją atsakinga aplinkosauga turėtų reaguoti į iškvietimus ir tikrinti grybo nupjovimo ar uogos nuskynimo atstumą nuo sodybos. Maža to, priemiestiniuose miškuose, šalia kurių daug namų valdų, praktiškai nebebūtų galima grybauti ir uogauti", – a ...

Linas Jonauskas, Linas Balsys. Girulių miško kirtimui – NE

Linas Jonauskas, Linas Balsys. Girulių miško kirtimui – NE

Susisiekimo ministerijos atstovai Klaipėdos miesto gyventojams pristatė transeuropinio IX B transporto koridoriaus ruožo – Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planus. Šiais planais, kuriuos tvirtins LR Vyriausybė, numatoma iš Klaipėdos miesto centro iškraustyti manevrinę geležinkelio stotį. Manevrinės geležinkelio stoties iškėlimas iš miesto centro ir dalies teritorijos perdavimas miesto reikmėms – sveikintinas žingsnis. Ilgus metus taršą kenčiantys klaipėdiečiai gyvens nors kiek švaresnėje aplinkoje. Krovos darbų ir logistikos sukeliama tarša, kartu su manevrine stotimi, iškeliaus iš centrinės miesto dalies. Tačiau džiaugsmą dėl manevrinės stoties iškėlimo keičia didelis nerimas ir susirūpinimas dėl naujos vietos, kurioje suplanuota naujoji stotis. Vyriausybės nutarimu, naujoji manevrinės geležinkelio stoties ...

Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Pesticidai – medžiagos žudančios įvairius organizmus. Didžioji dalis pesticidų yra itin toksiški ir pavojingi žmonėms bei aplinkai. Pagal paskirtį jie skirstomi į keletą grupių ir skirti konkrečioms organizmų grupėms. Pavyzdžiui, insekticidai skirti naikinti vabzdžius, fungicidai naikina grybus ir grybelį, herbicidai – augalus. Didžiausiais kiekiais Lietuvoje naudojami pesticidai-herbicidai. Dažniausiai jie naudojami žemės ūkyje ir yra skirti naikinti piktžolėms, tačiau priklausomai nuo veikliųjų medžiagų ir sudėties gali naikinti visą augaliją. Profesionaliam naudojimui didesni pesticidų kiekiai parduodami tik asmenims ar įmonėms, turinčioms licenciją, kuri turi garantuoti, kad pavojingos medžiagos bus naudojamos pagal paskirtį ir gamtai bus padaryta minimali žala. Bet koks pesticidų poveikis yra žalingas ir gali sukelti įvairias rizikas aplinkai. Įvertinu ...

Close