Arūnas Dudėnas. Ar tapsime didžiausiu Europos „šrotu“?

Arūnas Dudėnas. Ar tapsime didžiausiu Europos „šrotu“?

Sunku patikėti, tačiau 2020 m. gegužės 1 d. „Regitros” duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti tik 1673 grynieji lengvieji elektromobiliai. Benzininių lengvųjų automobilių Lietuvoje registruota per 354 tūkst., o populiariausių, dyzelinių, automobilių šalyje – daugiau nei 1 milijonas.

Europos Sąjunga neslepia ambicijų tapti pasaulio lydere pagal elektromobilių skaičių, tačiau, panašu, kad Lietuva prie šių ambicingų planų neprisidės ir tik blogins bendrąją ES statistiką. Jau keli metai iš eilės Lietuvoje kasmet registruojama tik po tris šimtus, dažniausiai kitose šalyse eksploatuotų elektromobilių.

Kol Europa kelia ambicingus tikslus atsisakyti taršių automobilių, mes žengiame priešinga kryptimi. Darome viską, kad taršių automobilių tik daugėtų ir, panašu, kad gali nutikti taip, jog artimiausiu metu tapsime Europoje atsikratomų taršiamobilių šiukšlynu.

Europos Komisija Lietuvai yra nustačiusi oro taršos mažinimo tikslus. Siekiant įgyvendinti suformuotus tikslus, Lietuvoje parengtas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas ir įvestas automobilių taršos mokestis. Nors pastarasis susilaukė daug kritikos, kaip nesprendžiantis taršos mažinimo klausimų, Seime patvirtintas ir įsigalios jau šių metų liepos 1 d.

Kol Europa kelia ambicingus tikslus atsisakyti taršių automobilių, mes žengiame priešinga kryptimi.

Būtent šios priemonės turėtų užtikrinti, kad žmonės, vengdami didesnių mokesčių už senus ir taršius, tačiau naujai registruojamus automobilius, rinktųsi mažiau taršius ir naujesnius. Pastarųjų dienų sujudimas naudotų automobilių rinkoje Lietuvoje stebina net didžiausius optimistus. Nepaisant dėl koronaviruso sulėtėjusios ekonomikos, žiniasklaidos teigimu,  jau dabar Lietuvoje fiksuojami beveik 10 % didesni naudotų automobilių pardavimai, nei tuo pačiu laiku praėjusiais metais.

Gyventojai, vengdami artėjančio automobilių taršos mokesčio, tiesiog ,,šluoja“ senus automobilius. Gali būti, kad kai kurie seni automobiliai perkami, siekiant ateityje pasinaudoti Aplinkos ministerijos numatyta tūkstančio eurų parama. Ši parama skiriama, utilizuojant taršų automobilį ir gali būti panaudojama įsigyjant „švaresnę“ transporto priemonę.

Tiesa, „švaresnis“ automobilis, anot Aplinkos ministerijos atstovų, gali būti varomas iškastiniu kuru. ES automobilių gamintojams už taršius modelius ketinama skirti baudas, o mūsų Vyriausybė skatina juos pirkti.

Galiausiai, kai ES šalys, planuodamos sparčią elektromobilių plėtrą, investuoja milijardus į elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūrą, įkrovimo stoteles montuojant tiesiog gatvių apšvietimo stulpuose, Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose neįrengta nei viena vieša elektromobilio įkrovimo stotelė.

ES automobilių gamintojams už taršius modelius ketinama skirti baudas, o mūsų Vyriausybė skatina juos pirkti.

Patogiai elektromobilį galima įkrauti tik šalies sostinėje. Vilniuje įrengta nemažai viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, tačiau įkrovimo kaina tiesiog stebina. Žinoma, nemaloniai.

Valstybės valdomos įmonės „Įgnitis“ įrengtose stotelėse pakrautu automobiliu nuvažiuotas atstumas gali kainuoti tiek pat, kiek kelionė iškastiniu kuru varomu automobiliu. Jei valstybė skatintų elektromobilių plėtrą, elektros kaina turėtų būti žymiai mažesnė, o kol kas, panašu, kad įmonė tiesiog nori užsidirbti iš žmonių, norinčių, kad šalies oras būtų švaresnis.

Pagrindinis motyvas, kodėl žmonės turėtų rinktis elektromobilį, turėtų būti žymiai pigiau nei taršiu automobiliu įveikiamas atstumas, todėl tokia valstybinės įmonės politika sunkiai suvokiama. Kaip ir valstybės siekis pasipelnyti iš elektromobilių vairuotojams parduodamos elektros. Nustebsite, tačiau mokant už elektrą valstybės įmonei, dar teks susimokėti ir pridėtinės vertės mokestį.

Akivaizdu, kad, švelniai tariant, Lietuvai reikia pasistengti šioje srityje ir imtis neatidėliotinų veiksmų, kurie paskatintų žmones rinktis draugiškus gamtai automobilius. Galimybė elektromobiliais važiuoti autobusų juosta, nemokamai parkuotis miestuose ar įvažiuoti į Kuršių Neriją – nepakankamos priemonės.

Privalome išplėtoti įkrovimo stotelių tinklą, sumažinti elektros tarifą namų ūkiams, turintiems elektromobilius, galiausiai, už savikainą pardavinėti elektrą viešose įkrovimo stotelėse ar sukurti valstybinį fondą, kuris finansuotų įvairius žaliuosius mokslinius projektus, tokius kaip lietuviško elektromobilio kūrimas.

Susiję straipsniai

Close