1951 m. italų rašytojas Džanis Rodaris, parašęs pasaką vaikams „Čipolino nuotykiai“, turbūt, nesitikėjo, kad jo pasaka, po beveik 70 metų, gali virsti realybe Lietuvoje. Pasakos šalies gyventojus mokesčiais už orą, lietų, sniegą ir krušą terorizavęs valdovas Citronas savo pasekėjų rado ir pas mus.
Lietuvos valdantieji karantino metu vertė žmones pirkti apsaugines kaukes, kurioms, net ir sunkiausiu metu, taikė PVM, didžiulėmis baudomis auklėjo visus jas nedėvinčius ir ėmėsi dar vieno žingsnio, kuris gali tapti rimtu precedentu, jau artimiausiu metu leisiančiu apmokestinti žmonių apsilankymą miškuose, pažintiniuose takuose, paplūdimiuose, paupiuose, paežeriuose ar net prie jūros.
Dar visai neseniai Kuršių nerijos nacionalinio parko, pavaldaus Aplinkos ministerijai, direktorė, paskelbė, kad nuo 2020 m. gegužės 15 d. bus apmokestinamas parke esančio Naglių gamtinio rezervato pažintinio tako lankymas.
Iki šiol Naglių gamtinį rezervatą leidžiamu laiku buvo galima apžiūrėti nemokamai. Tiesa, jau nuo 2015 m. Lietuvoje įvestas savanoriškas saugomų teritorijų lankytojo bilietas, kurio kaina vienam žmogui siekia 1 eurą.
Šį bilietą buvo kviečiami pirkti saugomų teritorijų lankytojai, norintys prisidėti prie infrastruktūros išlaikymo, rekreacinių, lankomų vietų, pažintinių takų sutvarkymo.
Už savanorišką mokestį taip pat organizuota švietėjiška veikla: gaminti lankstinukai, ruošti gamtos maršrutų aprašymai, organizuotos gamtos pamokos.
Pagrindinis argumentas, kodėl šiandien priimtas sprendimas, kuriuo mokestis už saugomos teritorijos lankymą tampa privalomu visiems, yra padidėjusio lankytojų srauto reguliavimas.
Norintiems šiandien apsilankyti Naglių gamtiniame rezervate tektų pakloti du eurus, tačiau nuo birželio antros pusės, kai vasaros atostogų metas pasiekia piką, jau teks mokėti net po penkis eurus.
Nuo birželio 20 dienos norintiems pakliūti į Kuršių nerijos nacionalinį parką dar teks susimokėti 30 eurų ekologinį mokestį. Neringos ekologinis mokestis – vietinė rinkliava, renkama už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką (apmokestinamos atvykstančios transporto priemonės).
Matematika paprasta: jei esate Klaipėdos miesto gyventojas, kartu su dar trimis savo draugais liepą nusprendęs pasivaikščioti už valstybės pinigus įrengtais Naglių gamtinio rezervato pažintiniais takais, turėsite už gryną orą ir šį malonumą pakloti 50 eurų. Panašu, kad gamtos pažinimas virsta prabangiu malonumu.
Nors nauju mokesčiu neva siekiama riboti lankytojų srautus, tačiau su tokia logika visiškai prasilenkia sprendimas prailginti tako lankymo laiką. Jei tikrai būtų norima riboti tako lankytojų srautus, laikas turėtų išlikti toks pat arba dar labiau trumpėti. Panašu, kad ne lankytojų srautus norima riboti, o iš lankytojų užsidirbti.
Kad apmokestinus paslaugas, srautų sureguliuoti nepavyks, galime spręsti ir iš padidinto mokesčio norintiems įvažiuoti į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Rinkliavos įkainis padidintas praėjusiais metais, tačiau akivaizdu, kad srautų jis nei kiek nesumažino.
Išgirdus Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės žodžius, kad apmokestinus patekimą į rezervatą, į jį pateks tik tie, kam reikia, peršasi išvada, kad Lietuvos gamta uždaroma visiems, neturintiems pinigų, ir bus atverta tik pasiturintiems ponams.
Dalis ekologinio Neringos mokesčio už įvažiavimą automobiliu į nacionalinio parko teritoriją atitenka parko direkcijai. Už šiuos pinigus tvarkoma infrastruktūra, taip pat ir Naglių gamtiniame rezervate. Už tą patį mokame du kartus?
Iš visų parko direktorės kalbų man tampa akivaizdu – apmokestinus gamtinio rezervato pažintinius takus, siekiama paprasčiausiai pasipinigauti. Jei tikrai būtų siekiama reguliuoti lankytojų srautus, nereikėtų pratęsinėti tako darbo laiko, o rezervacijai pakaktų elementarios elektroninės rezervacijos sistemos.
Kreipiuosi į nedraugišką aplinkai aplinkos ministrą ir kviečiu kuo greičiau peržiūrėti ministerijai pavaldžių institucijų sprendimus, kuriais gamta ir jos vertybės tampa prieinamos tik turtingiesiems.
Kažkaip neabejoju, kad šis sprendimas, kaip ir lankų legalizavimas medžioklėje, ne ministro, o jo pavaldinių, todėl kviečiu ministrą pradėti gilintis į sistemos veiklą ir, galų gale, pradėti dirbti.
