Aurimas Rabačius. Aplinkosauginiai siekiai – tušti plepalai

Aurimas Rabačius. Aplinkosauginiai siekiai – tušti plepalai

Tvari gamyba ir aplinkosauga – neatsiejami dalykai. Kovos su klimato kaita kontekste kone kiekviena įmonė jaučia (ar bent jau turėtų jausti) pareigą savo gamybos ir veiklos procesus organizuoti taip, kad neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai būtų kuo mažesnis. Vieni tai daro dėl nuoširdžiai jaučiamos socialinės, aplinkosauginės atsakomybės, kiti dėl ekonominių sumetimų, o dar kiti bando prisitaikyti prie aktualijų ir tikisi, kad pasirinkta atsakinga (marketingo) kryptis padės pritraukti naujų klientų ir gauti naujų užsakymų. Gaila, tačiau labai dažnu atveju deklaruojamas požiūris į tvarią veiklą ir atsakingą požiūrį į gamtą bei aplinką tėra tik tuščios deklaracijos. Atsakingą požiūrį į aplinką ir žmonių gerovę deklaravusi „Grigeo Klaipėda“ eilę metų į Kuršių marias leido tonas nevalytų nuotekų. Klaipėdos prokurorai perdavė teismui surinktą medžiagą d ...

L. Jonauskas: už besikartojančią taršą nuotekomis turėtų būti reikalaujama teršiančios įmonės uždarymo

L. Jonauskas: už besikartojančią taršą nuotekomis turėtų būti reikalaujama teršiančios įmonės uždarymo

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas ragina Aplinkos ministeriją imtis lyderystės, kad nuotekų taršos atvejai nesikartotų. Pasak Lino Jonausko, besikartojantys Kuršių marių taršos atvejai nuotekomis yra rimtas signalas, kad į taršos prevenciją žiūrima aplaidžiai. „Aplinkos ministerija turėtų ne tik užtikrinti, kad būtų kuo greičiau ištirtas dar vienas galimai „Grigeo Klaipėda“ nuotekų taršos atvejis, kai nuotekos antradienį tekėjo į Kuršių marias. Ji turėtų imtis lyderystės, kad tokie atvejai nesikartotų. „Grigeo Klaipėda“ pažeidimų neigiamas poveikis aplinkai – milžiniškas. Įmonei priskaičiuota žala gamtai už ankstesnę taršą nuotekomis siekia 48 milijonus eurų. Jei taršos atvejai kartojasi, tai reiškia, kad įmonė nežiūri rimtai į taršos prevenciją. Manau, kad besikartojančios taršos atveju, institucijos turi įpareigoti įmonę kuo grei ...

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. –  nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad „Grigeo“ atvejį į dienos šviesą ištraukė visuomenė. Klaipėdos žmonės jau seniai kalbėjo apie tai, kad teršiama gamta, apie nepakeliamą smarvę mieste, a ...

Close