teršalai Archives

L. Jonauskas: už įmonės taršą nuotekomis – 20 kartų didesnės baudos jų vadovams

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekia dvidešimt kartų padidinti baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už nuotekų tvarkymo pažeidimus. Vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį pažeidimą numatytos 110-300 eurų baudos įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims grėstų 1500-3000 eurų administracinė atsakomybė. Už pakartotinį pažeidimą siūlomos dar didesnės baudos, kurios siekia iki 4500 eur. Šokiruoja tai, kad už neteisėtai į vandenį išmestus teršalus, kurie padaro kelių dešimčių milijonų eurų žalą aplinkai, įmonių vadovai ir kiti už tai atsakingi asmenys susilaukia kelių dešimčių eurų siekiančių baudų. „Šokiruoja tai, kad už neteisėtai į vandenį išmestus teršalus, kurie padaro kelių dešimčių milijonų eurų žalą aplinkai, įmoni ...

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. – nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad „Grigeo“ atvejį į dienos šviesą ištraukė visuomenė. Klaipėdos žmonės jau seniai kalbėjo apie tai, kad teršiama gamta, apie nepakeliamą smarvę mieste, a ...

Modesta Petrauskaitė. Didžiųjų pokyčių metas arba „Darom” – išvalom Lietuvą iki galo

Prieš daugiau nei dešimt metų Estijoje startavusi aplinkos švarinimo akcija „Darom“ nepaliko abejingų ir Lietuvoje. Nuo 2008 m. kasmet vykstanti akcija mūsų šalyje sutraukia kone po du šimtus tūkstančių gamtai neabejingų žmonių, kurie tvarko parkus, apleistas miestelių teritorijas, pamiškes, paežeres ir kitas vietas, kur nevalyvi tautiečiai neleistinai šiukšlina. Per šiuos keturis metus aplinkos apsaugos sistema pasiekė akivaizdų dugną. Keturios iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje įvyko per pastarąją Seimo kadenciją. Akcijos metu Lietuvoje išvalyti tūkstančiai hektarų prišiukšlintų teritorijų, surinkti kalnai šiukšlių, bet, svarbiausia, akcija prisideda prie visų mūsų sąmoningumo, skatinančio tausoti savo aplinką, neteršti, atliekas mesti į konteinerius, jas rūšiuoti ir būti savo kraštą ir gamtą mylinčiais piliečiais. Kalbant apie proveržį apl ...

Linas Jonauskas. Trys žingsniai ir „Grigeo“ atvejai nesikartotų: visko pradžia – korupcija

Principas „teršėjas moka“ yra kertinis aplinkosauginės direktyvos, nustatančios taisykles dėl žalos aplinkai išvengimo ir atlyginimo, pamatas. Taisyklės, taikomos ir Lietuvoje, aptaria bausmės neišvengiamumą teršėjams ir atlyginimą už žalą, padarytą teršimo atvejais. Gaila, tačiau Lietuvoje šis direktyvinis pamatas – korėtas ir suskilinėjęs, kaip lietaus kolektoriaus sienos Vilniaus mieste, kur nevaržomai, su aplinkosaugininkų žinia į Nerį kiaurą parą bėga naftos produktai. Taisyklės, kurios turėtų padėti išvengti žalos aplinkai, Lietuvoje įgavo naują kryptį. Jei turi pinigų, gali teršti, tiesiog pričiuptam reikia susimokėti. Tačiau, kuomet aplinkos apsaugos sistemos neveikia, pagauti teršėją Lietuvoje – lyg laukti stebuklo. Tokio, kaip „Grigeo“ ar Jurbarke sulaikytų brakonierių – buvusių labai įtakingų aplinkosaugininkų – atvejo. Gaila, tą padarė ne aplinkos ap ...

G. Paluckas ragina premjerą imtis priemonių dėl korupcijos aplinkos apsaugos srityje

Aiškėjant akivaizdžios ir masinės korupcijos atvejams aplinkos apsaugos sistemoje, kai gamybinių atliekų pylimas šimtais tonų į Kuršių marias buvo išaiškintas tik todėl, kad apie operaciją nebuvo pranešta Klaipėdos aplinkosaugininkams, kai gaisras Alytaus padangų gamykloje kilo dėl grubių atliekų tvarkymo pažeidimų ir aplinkosaugininkų kontrolės trūkumo, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ragina vyriausybės vadovą imtis neatidėliotinų sprendimų ir veiksmų dėl problemų visoje aplinkos apsaugos sistemoje. Siūlau atsigręžti į masinius ir sisteminius pažeidimus, įvertinti aplinkos apsaugos pareigūnų vaidmenį juose ir korupcijos apimtį, remtis Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimais ir neatidėliojant imtis griežčiausių priemonių. „Grigeo“ taršos atvejis sukrečiantis ir išskirtinis, bet pastaruoju metu mes gyvename nuo katastrofos iki ka ...

Dėl užterštų marių reikalaujame ir ministro, ir aplinkosaugininkų atsakomybės

Atskleistas skandalingas taršos atvejis, kad AB „Grigeo Lietuva“ beveik visas atliekas leido tiesiai į Kuršių marias. Socialdemokratų manymu, tai rodo ne tik verslo įmonės cinišką pelno siekimo interesų priešpastatymą prieš visus kitus – gamtos apsaugos ir gyventojų sveikatos poreikius, bet taip pat aplinkos apsaugos sistemos spragas. Panašu, kad „valstiečių“ reformos kvepia kaip tos užterštos Kuršių marios. „Nematau pagrindo Aplinkos apsaugos ministrui džiūgauti dėl pagaliau pavykusios operacijos, nes metų metus Klaipėdos gyventojai buvo priversti gyventi smarvėje, jų skundai likdavo be atsakymų. Marios buvo baisiai teršiamos. O tuo tarpu valdančiųjų reformuojama aplinkosaugos sistema nesugebėjo rasti ir nustatyti tokio, kaip paaiškėjo, milžiniško masto taršos. Panašu, kad „valstiečių“ reformos kvepia kaip tos užterštos Kuršių marios“, - sako Seimo socialde ...

J. Sabatauskas: pakaks ministrui trypčioti vietoje – reikia sprendimų dėl Alytaus

Socialdemokratai reikalauja, kad Alytaus ekologinės nelaimės pasekmių likvidavimą užtikrintų ir Aplinkos ministerija. Nuo gaisro padangų gamykloje pradžios praėjo mėnuo, o centrinė valdžia visą tą laiką, socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, trypčioja vietoje. Vis pirštu rodoma į vietinę Alytaus valdžią, kuri, jeigu būtų dirbusi ir delsusi panašiai kaip centrinė, tai, galima numanyti, kad visi teršalai jau seniai būtų plaukę Nemunu ir užteršę pusę Lietuvos. Praėjusiame vyriausybės posėdyje aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Premjerui pareikalavus pažadėjo, kad iki penktadienio bus išspręstas po Alytaus gaisro susikaupusio užteršto vandens išgabenimo klausimas. Paaiškėjo, kad į talpyklas supumpuotos pavojingos medžiagos, deja, niekur neiškeliavo, ir jų išgabenimo klausimas nebus išspręstas dar bent dvi savaites. „Per visą Alytaus gaisro gesinimo ir pa ...