Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų

Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Miškų įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlo palengvinti tvarką, kada ne miško žemė būtų įtraukiama į apskaitą kaip miškas. Tai galima būtų atlikti, jei ne miško žemėje savaime išaugusių medžių vidutinis amžius siektų ne mažiau nei 10 metų arba nepriklausomai nuo jų vidutinio amžiaus, jeigu to prašo žemės savininkas. Šiandien savaiminiais medžiais apaugusi ne miško paskirties žemė automatiškai tampa mišku, jei medžių vidutinis amžius siekia 20 metų. Pasak L. Jonausko, šiuo metu galiojanti tvarka stabdo Lietuvos miškingumo didinimą. „Šalies miškingumas pastarąjį dešimtmetį didėja labai lėtai, o pastaruosius 3 metus liko nepakitęs – 33,7 proc. Per paskutinius 23 metus, kai šalies Vyriausybė priėmė sprendimą didinti šalies miškų plotus, jų plotai padidėjo 218,9 tūkst. ha, iš jų dirbtin ...

G. Paluckas apie valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui suteikimą: tai neatsakinga

G. Paluckas apie valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui suteikimą: tai neatsakinga

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas teigia, jog Vytauto Landsbergio istorinio indėlio niekas negali paneigti, tačiau prilyginti jo prezidentui negalime dėl daugelio priežasčių - ir dėl to, jog tuo metu tokios Konstitucijos, kokią turime dabar, nebuvo, ir dėl to, jog Aukščiausioje Taryboje egzistavo kolegialus aukščiausias valdymo organas - prezidiumas. Tuo tarpu komentuodamas partijų susitarimą dėl užsienio politikos G. Paluckas pabrėžia, jog toks susitarimas nebūtinai bus pasirašytas dėl pernelyg didelių nuomonių skirtumų Kinijos klausimu. Apie tai penktadienį jis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ (ved. Raigardas Musnickas). Sutarimo dėl V. Landsbergio nėra nei visuomenėje, nei Seime Daug įvykių nutiko per savaitę. Pavyzdžiui, valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui nesuteikimas. Kai kurios opozicijos frakcijos karu grasina. Jūs grasins ...

Julius Sabatauskas. Dar vienas Bilotaitės bandymas: ant prekystalio dedami VRM rūmai

Julius Sabatauskas. Dar vienas Bilotaitės bandymas: ant prekystalio dedami VRM rūmai

Visuomenei smarkiai pasipiktinus Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei nepavyko tyliai ir ramiai perduoti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pavaldume buvusių sanatorijų „Turto bankui“, kas būtų lėmę ne tik ministrės partietės giminaičių praturtėjimą, bet ir galimybę privačiam verslui gauti žemės sklypus ir pastatus su visa reikiama įranga ir infrastruktūra rekreacinio turizmo plėtojimui prestižiniuose Lietuvos kurortuose. Panašu, kad ministrė nepasimokė, gal net po karo pradžios pradėjus augti jos reitingui kiek atsipalaidavo ir, prisidengdama niekam nežinomų komisijų neva pateiktais siūlymais atiduoti dar vieną didelės vertės valstybės turtą ant prekystalio. Šis objektas – taip vadinami VRM rūmai, esantys praktiškai pačiame Vilniaus centre. Gal tai tik sutapimas, tačiau visus objektus, kurių dėl neva perteklinių funkcijų siūlo atsisakyti A. Bilotaitė siej ...

Tadas Vinokuras. Partnerystės įstatymas: ar sulauksime Godo?

Tadas Vinokuras. Partnerystės įstatymas: ar sulauksime Godo?

Kuomet kažko ilgai laukiame, pats laukimo procesas gali virsti liūdnu ritualu, o galiausiai – absurdo teatru. 20 metų užsitęsusios batalijos dėl partnerystės reglamentavimo yra puikus tokio laukimo pavyzdys. Nuo 2000-ųjų, kai buvo priimtas naujas Civilinis kodeksas, girdėjome vis išradingesnius argumentus, kodėl Šeimos knygoje numatytas partnerystės institutas yra nereikalingas. Galime prisiminti „seną gerą“ dabartinio Seimo vicepirmininko Paulius Saudargo komentarą: „Du gaidžiai kiaušinio nepadės“, arba užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno teiginį, kad partnerystė - tai „konstitucinis Trojos arklys“, o taip pat jau klasika tapusį argumentą, jog „visuomenė dar nepasiruošusi“. Tačiau net dabar, kai Seime jau egzistuoja politinė jėga, pasiruošusi besąlygiškai ginti LGBTQ+ teises, absurdo nemažėja. Anaiptol, partnerystės įstatymas buvo žadėtas po 100 pirmų na ...

V. Blinkevičiūtė – apie interpeliaciją ministrui K. Navickui: jis prarado ūkininkų pasitikėjimą

V. Blinkevičiūtė – apie interpeliaciją ministrui K. Navickui: jis prarado ūkininkų pasitikėjimą

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad konservatorių deleguotas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra praradęs ūkininkų bendruomenės pasitikėjimą, todėl Seime pradedama nepasitikėjimo ministru procedūra – dėsninga. „Bemaž per visą ministro darbo laiką mes matėme, kaip jis nuolat konfliktuoja su ūkininku bendruomene. Sprendžiant strateginius klausimus, kur reikia plataus sutarimo, nesugeba rasti bendros kalbos. Dabar, dėl karo Ukrainoje prasidėjus maisto krizei, vėl pasigendame ministro lyderystės. Užuot susodinęs visus svarbių sektorių atstovus prie bendro stalo ir ieškojęs sprendimų, K. Navickas ir toliau nebendradarbiauja. Tad žemdirbių susierzinimas ir pyktis dėl ministro veiksmų – pelnytas", – sako V. Blinkevičiūtė. Pasak politikės, LSDP Seimo frakcija ne kartą kreipėsi į ministrą su konkrečiais pasi ...

Seimui siūloma stabdyti ligoninių naikinimą

Seimui siūloma stabdyti ligoninių naikinimą

Jau ketvirtadienį Seimo nariai svarstys ir balsuos dėl rezoliucijos, pavadintos „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“. „Susipažinęs su Sveikatos apsaugos ministerijos pateikta Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka <... > [Seimas konstatuoja, kad] Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma yra nepriimtina <...>, nes mažina sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose, naikina daugelio Lietuvos savivaldybių sveikatos įstaigas ar jų padalinius ir mažina ligoninių lovų skaičių visoje šalyje“, – rašoma rezoliucijoje. Rezoliucijos iniciatorius socialdemokratas Eugenijus Sabutis įspėja: nors ligoninių tinklo reforma dar svarstoma Seime, jau kalbama apie pirmąsias reformos aukas. „Nuo gegužės akušerijos paslaugos nebeteikiamos Vilkaviškyje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Kretingoje ir Trakuose. Šių miestų gimdyvės priverstos vy ...

Jūratė Zailskienė. Lietuvos pašto darbuotojai atleidžiami. Ar tikrai viską turime ir galime matuoti tik pinigais?

Jūratė Zailskienė. Lietuvos pašto darbuotojai atleidžiami. Ar tikrai viską turime ir galime matuoti tik pinigais?

Gegužės 12 dienos informacija pagal BNS: „Dėl kritusių pašto paslaugų apimčių Lietuvos paštas, pernai patyręs 6,4 mln. eurų grynojo nuostolio, planuoja didinti paslaugų tarifus bei atleisti apie 600 darbuotojų.“ Netrukus dar ir susisiekimo ministras Marius Skuodis pakomentavo, kad įmonė negali dirbti nuostolingai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos pašto įstatyme rašoma, kad valstybinis Lietuvos paštas „užtikrina universaliųjų pašto paslaugų plėtros atitikimą technikos pažangai bei naudotojų poreikiams“.  Mūsų valstybėje pašto paslaugomis naudojasi daug žmonių. Žinoma, pandemija pagreitino ir pakeitė didelės dalies gyventojų įpročius. Smarkiai išsiplėtė internetinė prekyba, siuntų pristatymas į namus arba paštomatus. Atsirado daug privačių įmonių, kurios siūlo vartotojams įvairiausias paslaugas – pristato siuntas į namus ir paima iš jų netinkamas prekes bet kuriam ...

Close