Vytenis Andriukaitis. Dar kartą tikri faktai apie tai, ar buvo valstybės vadovas

Vytenis Andriukaitis. Dar kartą tikri faktai apie tai, ar buvo valstybės vadovas

Birželis - vasaros pradžia. Artėja ilgiausių dienų metas, daug šviesių valandų, tuoj pražys Lietuvoje gausybė žiedų, pievos noks vaistažolėmis. Ir viskas gaivins kiekvieno iš mūsų atmintį, patirtis, Antaninių, Joninių ir Petrinių tradicijas, laužus, vainikus, maudynes. Birželis gaivins ir istorines atmintis, kuriomis paženklinta ir Lietuvos, ir Europos istorija. Skaudžių atminčių gausu ir šio mėnesio istorinėse datose. Jos susijusios su autoritarizmų, visų spalvų totalitarizmų ir vadizmų paliktais istorinės atminties ženklais bei randais. Ne paslaptis, kad istorijos mokslas visuomet susidurdavo (ir dabar susiduria) su sunkiu iššūkiu - kaip nepasiduoti ideologijos arba propagandos įtakai, kaip nepatekti į politikuojančiųjų istorinėmis interpretacijomis pinkles. Yra dar vienas pavojus – politikai bando iš užmaršties gaivinti karalius, prezidentus, valstybės vadovus ...

G. Paluckas apie valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui suteikimą: tai neatsakinga

G. Paluckas apie valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui suteikimą: tai neatsakinga

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas teigia, jog Vytauto Landsbergio istorinio indėlio niekas negali paneigti, tačiau prilyginti jo prezidentui negalime dėl daugelio priežasčių - ir dėl to, jog tuo metu tokios Konstitucijos, kokią turime dabar, nebuvo, ir dėl to, jog Aukščiausioje Taryboje egzistavo kolegialus aukščiausias valdymo organas - prezidiumas. Tuo tarpu komentuodamas partijų susitarimą dėl užsienio politikos G. Paluckas pabrėžia, jog toks susitarimas nebūtinai bus pasirašytas dėl pernelyg didelių nuomonių skirtumų Kinijos klausimu. Apie tai penktadienį jis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ (ved. Raigardas Musnickas). Sutarimo dėl V. Landsbergio nėra nei visuomenėje, nei Seime Daug įvykių nutiko per savaitę. Pavyzdžiui, valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui nesuteikimas. Kai kurios opozicijos frakcijos karu grasina. Jūs grasins ...

Aloyzas Sakalas. Trys istorinės klaidos Sąjūdžio istorijoje

Aloyzas Sakalas. Trys istorinės klaidos Sąjūdžio istorijoje

2018 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucinėje salėje paminėtas Sąjūdžio 30 metų jubiliejus. Buvo sakomos kalbos, senieji sąjūdiečiai pabendravo vieni su kitais ir su spaudos atstovais. Bet ne vienam dalyviui kilo dar pilnai neatsakytas klausimas, kokias istorines klaidas padarė atkūręs Lietuvos nepriklausomybę Sąjūdis, jei rinkėjai jį kažkodėl nustūmė nuo politinės valdžios per 1992 metų rinkimus. Kaip žinoma, rinkėjai tada valdžią perdavė buvusiai komunistų partijai, pasivadinusiai LDDP, kuriai net pritrūko fizinių asmenų rinkimuose iškovotoms daugiamandatėms vietoms užimti. Pirmąją istorinę klaidą 1990 03 15 įvardino vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų Arvydas Juozaitis. Jo nuomone, ši klaida – tai Vytauto Landsbergio išrinkimas Aukščiausiosios Tarybos (toliau AT) pirmininku. Galima sutikti su tokiu teiginiu, galima nesutikti, bet daug faktų, dalį kurių ...

Arkadijus Vinokuras.  J. Noreikos fronte nieko naujo

Arkadijus Vinokuras. J. Noreikos fronte nieko naujo

Gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis savo straipsnyje „Šis tas nauja dėl „Generolo Vėtros“, deja, nieko naujo nepasakė. Argumentacija, ginanti partizaną J. Noreiką (Generolas Vėtra), vis dar įprastai  akla: J. Noreika nieko dėtas, jis žydų nežudė.  Pateikiama visa paklodė įrodymų. Tačiau. prof. V. Landsbergis pateikia kaip naują seną mąstyseną neva netiesioginis, nors ir  aktyvus kolaboravimas su okupantu vykdant Lietuvos žydų genocidą – parkeriu už stalo – nepakankama priežastis deherojizuoti herojų.  Jis, skaičiuodamas didvyrio J. Noreikos nuopelnus, gracingai peršoka per šį  nemalonų faktą: „Buvęs karininkas; Birželio sukilimo dalyvis; Šiaulių apskrities viršininkas; Štuthofo hitlerinio lagerio kalinys“ ir t.t. Netiesiogiai? Kas tai? Kaip ir visi J. Noreikos garbę amoralumo kaina gelbėjantys kraštutiniai dešinieji, taip ir gerbiamas profesorius kažkodėl ap ...

Robert Duchnevič. Kodėl Landsbergiai toleruoja radikalus?

Robert Duchnevič. Kodėl Landsbergiai toleruoja radikalus?

Gabrieliui Landsbergiui tapus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku, pasklido kalbos apie atsinaujinančius konservatorius. Priešlaikinių partijos lyderio rinkimų metu G. Landsbergis dar labiau įtvirtino savo poziciją ir pristatydamas TS-LKD modernia, europietiška, visus gyventojus atstovaujančia dešiniąja partija, pradėjo auginti simpatikų gretas. Nepaisant to, partijoje savo veiklą tęsia radikalai. Jų veiksmai, ypač tautinių mažumų politikos atžvilgiu, rodo, kad TS-LKD turi dar daug neatliktų namų darbų. O gal konservatoriai visai ir nenori jų atlikti? Prisiminkime visai netolimą praeitį. 2008-2012 m. konservatorių vadovaujama Vyriausybė likvidavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Vyriausybės bei su tuometinių koalicijos partnerių liberalų ir jų deleguoto švietimo ministro pagalba, nenustatant pereinamo laikota ...

Close