Merų rinkimai: sudėtingiausia dalis – dar prieš akis, įspėja socialdemokratai

Merų rinkimai: sudėtingiausia dalis – dar prieš akis, įspėja socialdemokratai

Opozicinė Seimo socialdemokratų frakcija per antrąjį balsavimą vieningai palaikė Konstitucijos pakeitimo projektą, įteisinantį tiesioginius merų rinkimus. Partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžia, kad 9 iš 10 gyventojų, kaip rodo tyrimai, nori merus rinkti tiesiogiai, tad esamos tvarkos išlaikymas ir įteisinimas Konstitucijoje – sveikintinas žingsnis. „Jau dvi kadencijas galiojanti sistema pasiteisina, stiprina žmonių pasitikėjimą arčiausiai jų esančia valdžia ir žmonės savivaldos rinkimuose dalyvauja labai aktyviai. Mes kryptingai siekėme, kad tiesiogiai renkamų mero klausimas būtų kuo greičiau įtvirtintas Konstitucijoje. Ir po šiandieninio balsavimo vienas etapas baigtas. Dabar reikės priimti įstatymus, apibrėžiančius mero galias“, – pažymi V. Blinkevičiūtė. Pasak socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno pavaduotojo Eugenijaus Sabučio, galutinis b ...

Intriga prieš balsavimą dėl merų rinkimų: neramu dėl konservatorių

Intriga prieš balsavimą dėl merų rinkimų: neramu dėl konservatorių

Artėjant antrajam balsavimui dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo Konstitucijoje, socialdemokratai teigia pastebintys „keistų judesių“ konservatorių stovykloje. „Ypatingai keistai nuskambėjo vieno įtakingo konservatoriaus pareiškimas, esą merai apskritai nereikalingi, o vadovauti savivaldybėms galėtų tarybos pirmininkai. Artėjant antrajam balsavimui tenka pripažinti, kad konservatoriai lieka neprognozuojami“, – nusivylimo neslepia socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis. Vis dėlto parlamentaras nepraranda vilties, kad už Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių mero rinkimų vieningai balsuos visos frakcijos. Konstitucijos nuostatų pakeitimui reikalingi 94 balsai „už“. Anot E. Sabučio, tai – vienas svarbiausių balsavimų Seimo pavasario sesijoje. „Iki kitų savivaldos rinkimų liko mažiau nei metai. Erdvės ir laiko manevrams ti ...

L. Jonauskas: Vyriausybė turėtų svarstyti galimybę išpirkti ir sutvarkyti slėptuves

L. Jonauskas: Vyriausybė turėtų svarstyti galimybę išpirkti ir sutvarkyti slėptuves

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Vyriausybę, kad ši svarstytų galimybę išpirkti privačias slėptuves ir jas sutvarkyti pagal tokiems objektams keliamus reikalavimus. Linas Jonauskas pastebi, kad prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, nekilnojamo turto rinkoje padaugėjo skelbimų apie parduodamas slėptuves. „Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pagausėjo parduodamų slėptuvių skelbimų. Turto bankas savo iniciatyva net sustabdė turimų slėptuvių pardavimus, kol Vyriausybė apsispręs, ką su jomis daryti. Nors Lietuvoje yra daugiau kaip 200 000 pastatų, turinčių įregistruotus rūsius arba cokolinius aukštus, tačiau neturime tinkamai įrengtų slėptuvių, kuriose slėptis ir apsisaugoti nuo ekstremalių situacijų ar karo galėtų didesnis skaičius gyventojų. Lietuvos savivaldybėse yra 1913 kolektyvinės apsaugos statinių, tačiau jie nuo brandu ...

V. Blinkevičiūtė ragina atidėti elektros tiekėjo pasirinkimą: žmonės pasimetę, o kainos – kosminės

V. Blinkevičiūtė ragina atidėti elektros tiekėjo pasirinkimą: žmonės pasimetę, o kainos – kosminės

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė Energetikos ministeriją ragina iki metų pabaigos atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą daliai buitinių vartotojų. Pagal dabar galiojančią tvarką, žmonės, suvartojantys 1–5 tūkst.  kWh per metus, naujas sutartis su elektros tiekėju turi pasirašyti iki birželio 18 d. Energetikos krizės metu, kuomet elektros kainos yra kosminės, tiekėjo pasirinkimo terminą siūlome atidėti – tai būtų protingas valstybės žingsnis. Pasak V. Blinkevičiūtės, tęsiantis pasaulinei energetikos krizei ir elektros kainoms mušant rekordus, tiekėjo pasirinkimo nukėlimas būtų „išmintingas valstybės žingsnis". „Energetikos krizės metu, kuomet elektros kainos yra kosminės, tiekėjo pasirinkimo terminą siūlome atidėti.  Daugelis žmonių yra pasimetę, nežino, kaip pasirinkti tiekėją. O verslininkai verč ...

Robert Duchnevič. Kaip civilinės saugos reforma sunaikino slėptuves

Robert Duchnevič. Kaip civilinės saugos reforma sunaikino slėptuves

Karo ir Astravo atominės elektrinės keliamos grėsmės akivaizdoje matome valdančiųjų rūpestį ir bandymus raminti visuomenę. Girdime tiek vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tiek premjerės Ingridos Šimonytės prašymus nekelti panikos dėl slėptuvių ir išlikti ramiems. Vidaus reikalų ministerija (VRM) stebėtinai uoliai ėmėsi iniciatyvos inventorizuoti kolektyvinės apsaugos priemonių ir slėptuvių galimybes. Iš kur toks VRM darbštumas? Gyventojai ir visuomenė pagrįstai pradėjo klausti, kur ir kaip reikės slėptis bei saugotis nelaimės atveju. Konkrečios informacijos, kaip visada, mažai, tuo tarpu ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimų departamento (PAGD) atsakomybėje esanti civilinė sauga rekomenduoja klausytis radijo ir turėti pagalbos krepšius, užtikrinančius minimalų apsirūpinimą 72 valandoms. O po to? Laukti pranešimo ir kažkokių stebuklingų atsa ...

Povilas Pinelis. Automobilių nukėlimas: teisėta, bet ar teisinga?

Povilas Pinelis. Automobilių nukėlimas: teisėta, bet ar teisinga?

Vilniaus savivaldybė prieš kelias savaites ėmė intensyviai nukėlinėti miestiečių automobilius. Toks aktyvumas smarkiai papiktino miestiečius, turint omeny ir tai, kad iki šiol savivaldybė administracinių nusižengimų protokolus nagrinėja penkis mėnesius. Tačiau labiausiai dėl to, kad sostinėje gyvenantys transporto priemonių savininkai, neturintys asmeninių garažų ar stovėjimo vietų, visai ne savo noru anksčiau ar vėliau tampa ar gali tapti pažeidėjais, nes Vilniuje nepaprastai trūksta automobilių statymo vietų. Taip, savivaldybė elgiasi teisėtai, bet ar sąžiningai ir teisingai savo miestiečių atžvilgiu? Visa ši automobilių nukėlimo sistema buvo sukurta ir per nacionalinę valdžią įgyvendinta Vilniaus valdančiųjų – „Laisvės partijos“ ir konservatorių. Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys Mykolas Majauskas pasiūlė Saugaus eismo keliais įstatymo patai ...

Aurimas Rabačius. Neįgalieji ir gerovės valstybė

Aurimas Rabačius. Neįgalieji ir gerovės valstybė

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 221 tūkst. asmenų su negalia. 147,4 tūkst. asmenų yra darbingo amžiaus, 15,2 tūkst. vaikų ir 58, 6 tūkst. pensininkų. Neįgaliuosius saugo ir gina Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, Neįgaliųjų socialinės integracijos, Socialinių paslaugų įstatymas ir kiti teisės aktai. Neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus nagrinėja ir teikia pasiūlymus Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos, jos įgyvendinimo, Neįgaliųjų reikalų taryba. Sistema rimta, tačiau itin lėta ir nelanksti, ypač sprendžiant ne tik eilę metų neišsprendžiamus, tačiau ir kylančius naujus iššūkius neįgaliems žmonėms Lietuvoje. Bene rimčiausią iššūkį iki šiol neįgalieji patyrė per COVID–19 ligos pandemiją. Kasdienės pagalbos suteikimas ir apsauga nuo pandemijos tap ...

Close