Robert Duchnevič. Rūkalų kontrabanda didėja: kaip užtikrinti išorės sienų kontrolę?

Robert Duchnevič. Rūkalų kontrabanda didėja: kaip užtikrinti išorės sienų kontrolę?

Kova su šešėline ekonomika vyksta nuolat. Kiekvienais metais mūsų valstybė dėl šešėlio netenka milijardo eurų pridėtinės vertės mokesčio. Vienas tipinių, bet labai svarbių šešėlio pavyzdžių, yra tabako gaminių kontrabanda. Siekiant užkardyti nelegalų rūkalų pervežimą iš trečiųjų šalių, reikalinga aiški, koordinuota valstybės politika, konkretūs strateginiai veiksmai ir tikslingos investicijos. Dalį šios problemos sprendimo būdų, to patys nesuvokdami, pasako ir valdžios atstovai. Reikia tik veiksmo. Prieš kurį laiką spaudoje pasirodė informacija, kad atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog Lietuva po Graikijos yra antra Europos Sąjungoje pagal šešėlį tabako rinkoje. 2018 m. šešėlinė rinka siekė 66 mln. eurų, o 2019 m. jau 68 mln. eurų. Pastaruosius metus situacija Lietuvoje yra netipinė. Nors gyventojų pajamos auga, šešėlinių rūkalų rinka plečiasi. Jeigu taip yra iš ...

Robert Duchnevič. Ar pakaks politinės valios išspręsti tautinių mažumų mokyklų problemas?

Robert Duchnevič. Ar pakaks politinės valios išspręsti tautinių mažumų mokyklų problemas?

Šimtadieniai jau pasibaigė, artėja brandos egzaminai. O kartu su jais atnaujinama diskusija dėl suvienodinto lietuvių kalbos egzamino lietuviakalbių ir tautinių mažumų mokyklų mokiniams problemų bei privalomų tautinių mažumų kalbų brandos egzaminų grąžinimo. Nesu nusiteikęs prieš lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimą visiems mokiniams, tačiau 2011 m. konservatorių ir liberalų lyderių prastumta švietimo reforma, kuri šį egzaminą suvienodino, buvo paruošta netinkamai, skubota ir net galimai antikonstitucinė. Niekas net nebandė išnagrinėti vėlesnių brandos egzaminų rezultatų ir jais remiantis koreguoti minėtų lengvatų apimtį ir pobūdį. Tiesiog kiekvienais metais lengvatų buvo vis mažiau. O rezultatai vis blogėjo. Teisinėje valstybėje negalima suvienodinti egzaminų reikalavimų, mokiniams nesuteikus nei įrankių, nei laiko pasiruošti naujiems reikalavimams į ...

A. Brazas, R. Duchnevič. Savivalda, regionų plėtra, planavimas

A. Brazas, R. Duchnevič. Savivalda, regionų plėtra, planavimas

Penktadienį (2020.02.14) EP nario J. Oleko biure Vilniuje vyko LSDP vidaus reikalų komiteto posėdis. Tema savivalda, regionų plėtojimas, socialinės - ekonominės plėtros planavimas. Mums visiems prieš akis kelrodžiai: JT tvarios plėtros tikslai (Sustainable Development Goals), ES žalioji politika (The European Green Deal) ir ES žmogaus teisių socialinis ramstis. Ar Lietuva ir jos regionai bei savivaldybės pasiruošusios priimti ES žaliosios politikos iššūkius? Dėl to kyla nemažai klausimų. Pvz., jau turime Lietuvos nacionalinės pažangos programos (LNPP) projektą, kuriame siekiai ir tikslai atliepia ES siekius ir tikslus, bet siūlomi veiksmai ir priemonės bei pažangos vertinimo indikatoriai (rodikliai) kelia pagrįstų abejonių. Tų abejonių padaugėja, kai LNPP palygini su sektoriniais planais, pvz., nacionaliniu energetikos ir klimato sektoriaus (NEKS) planu - prie ...

Robert Duchnevič. Policija nuo eilinių gyventojų tik tolo: ar naujam policijos vedliui pavyks tai pakeisti?

Robert Duchnevič. Policija nuo eilinių gyventojų tik tolo: ar naujam policijos vedliui pavyks tai pakeisti?

Jau kelis mėnesius generalinio policijos komisaro pareigas eina buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Renatas Požėla. Ne paslaptis, kad pareigūnų bendruomenė, išvarginta policijos reformos ir dažnų nesutarimų su vadovybe, laukė naujojo vadovo kaip išganymo. Galima spėti, kad, atsižvelgiant į vyravusias nuotaikas, po ko buvęs generalinis komisaras Linas Pernavas savo pareigų neišsaugojo, neapsieita be išankstinės politinės valios ir užtarimo iš Vyriausybės vadovo kabineto. Vis dėlto, panašu, kad sprendimas gali pasiteisinti: naujasis policijos vadovas vis dažniau kalba apie būtinus pokyčius, jo veiksmai aiškiai parodo, kad policijos reformoje būta spragų. Policijos – daug feisbuke bei instagrame, tačiau dažnu atveju pareigūnų reikia ir mažose apylinkėse, arti eilinio gyventojo. Kelis metus besitęsusi policijos sistemos pertvarka smarkiai sumažino pare ...

Robert Duchnevič. Ar policija vis dar sugeba užtikrinti visuomenės saugumą?

Robert Duchnevič. Ar policija vis dar sugeba užtikrinti visuomenės saugumą?

Kol policijos departamentas mažina policijos darbuotojų skaičių, perka „kietus“ automobilius ir bando užvaldyti socialinius tinklus, profesinės sąjungos šaukia, kad darbo krūvis tapo nepakeliamas, o tinkamai ginti viešąjį interesą, esant tokiai tvarkai, yra neįmanoma. O naujovės juda toliau: šiuo metu iš atokių vietovių savivaldybėse pareigūnai perkeliami į komisariatus. Apie lyg ir pasibaigusią, bet kartu ir besitęsiančią policijos reformą, matyt, jau girdėjo daugelis Lietuvos gyventojų. Tinkamai neišbandytas veiklos modelis, panašu, nubrėžė raudoną liniją tarp policijos vadovybės ir eilinių pareigūnų. Nesutarimai policijos bendruomenėje pasiekė tokią ribą, kad Vidaus reikalų ministras grėbėsi paskutinio šiaudo – policijos vadovybės ir pareigūnų atstovų susitikimą suorganizavo bažnyčioje. Nepadėjo ir tai. Policijos departamento vadovai sako, kad su sistema ...

Robert Duchnevič. Priešų paieškos: ką daryti su V. Tomaševskio partija?

Robert Duchnevič. Priešų paieškos: ką daryti su V. Tomaševskio partija?

Politikoje taip jau yra, kad norint save pozicionuoti ir pasiekti pergalių, turi turėti priešą. Nuolat su kažkuo kovoti, diskutuoti ir įrodyti, kad turi geresnį sprendimą.  Tai – normalus demokratinis procesas, kurio metu visuomenė pasirenka geriausią variantą. Deja, ne visi tinkamai pasirenka priešą. Priešas skirtingose politinėse  erdvėse gali būti labai įvairus. Mano gimtąjį Vilniaus rajoną ilgus metus valdo Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Šiam dariniui vis aktyviau bando oponuoti kitos politinės partijos. Kai kurios dėl to net jungiasi į koalicinius blokus. Čia kiekviena politinė jėga taip pat turi priešą. Tik koks gi jis? Kalbėdamas apie LLRA-KŠS, manau, kad ši partija, o konkrečiai – jos vedliai, bendrai pasirinko netinkamą priešą. Šis priešas, kai reikia balsų, pasireiškia ir LLRA-KŠS valdomose savivaldybėse. Prisimi ...

Robert Duchnevič. Kodėl Landsbergiai toleruoja radikalus?

Robert Duchnevič. Kodėl Landsbergiai toleruoja radikalus?

Gabrieliui Landsbergiui tapus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku, pasklido kalbos apie atsinaujinančius konservatorius. Priešlaikinių partijos lyderio rinkimų metu G. Landsbergis dar labiau įtvirtino savo poziciją ir pristatydamas TS-LKD modernia, europietiška, visus gyventojus atstovaujančia dešiniąja partija, pradėjo auginti simpatikų gretas. Nepaisant to, partijoje savo veiklą tęsia radikalai. Jų veiksmai, ypač tautinių mažumų politikos atžvilgiu, rodo, kad TS-LKD turi dar daug neatliktų namų darbų. O gal konservatoriai visai ir nenori jų atlikti? Prisiminkime visai netolimą praeitį. 2008-2012 m. konservatorių vadovaujama Vyriausybė likvidavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Vyriausybės bei su tuometinių koalicijos partnerių liberalų ir jų deleguoto švietimo ministro pagalba, nenustatant pereinamo laikota ...

Close