Robert Duchnevič. Vidaus reikalų ministerija - už lukašenkišką saugumo modelį

Robert Duchnevič. Vidaus reikalų ministerija – už lukašenkišką saugumo modelį

Po kritiškų Valstybės kontrolės išvadų, paskelbtų 2021 m. kovą, jog „budinčių ugniagesių skaičius ir jų aprūpinimas įranga neatitinka minimalių reikalavimų“ bei skambių vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pareiškimų, kad priešgaisrinė sauga ministerijoje yra prioritetas numeris 1, praėjo pusantrų metų. Kas nuveikta šiuo klausimu?  O gi Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasirinko baltarusišką Lukašenkos sistemos modelį - planuoja ugniagesių komandas atimti iš savivaldybių ir prijungti prie VRM, prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD). Konservatorių valdomose savivaldybėse išplatintos pilotinio projekto modelio gairės, joms prašoma pritarimo ir, kadangi tokie planai yra beveik vien tik  „konservatoriškose“ savivaldybėse, akivaizdu, jog sprendimas yra nuleistas per partinę liniją iš viršaus - pasiūlymas, kurio negalima atsisakyti. Sulaukus ...

R. Duchnevič, R. Baranovas. Ar gali švietimas Vilniaus rajone pakilti iš pelenų?

R. Duchnevič, R. Baranovas. Ar gali švietimas Vilniaus rajone pakilti iš pelenų?

Mokiniai, mokytojai ir jų tėvai neramiai laukia valstybinių brandos egzaminų rezultatų. Su ypač dideliu nerimu jų laukti turėtų Vilniaus rajono gyventojai, nes, kaip parodė neseniai pasirodę mokyklų reitingai, Vilniaus rajono ugdymo įstaigos yra trečios nuo galo visoje Lietuvoje. Tėvai, kurių vaikai lanko Vilniaus rajono mokyklas, dažnai klausia: „Mano vaikas gaudavo dešimtukus, o paskui dvyliktoje klasėje man pasakė, kad jis gali visai neišlaikyti egzaminų. Kaip taip gali būti?“ Lieka tik pyktis ir nusivylimas – vaikas puikiai mokėsi 12 metų, o egzaminus vos išlaikė. Tad ką rodo žurnalo „Reitingai“ pateikti duomenys? Kartu paėmus Vilniaus rajono mokyklos užėmė 58 vietą tarp 60 savivaldybių. Vilniaus rajono moksleiviai fiksuoja vienus blogiausių valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatų - tik 4,8% šį egzaminą laikiusių mokinių gauna labai gerus įvertin ...

Robert Duchnevič. Ne civilinė sauga, o civilinė gynyba

Robert Duchnevič. Ne civilinė sauga, o civilinė gynyba

Trumpa santrauka skubantiems – besąlygiškas valdančiųjų įsikibimas į Vyriausybės programos punktą dėl Krizių valdymo centro steigimo ir kosmetinio Civilinės saugos įstatymo redagavimo Lietuvai nieko gero nežada. Kodėl? Kiek girdime oficialių pareiškimų, savivaldos laukia daugiau atsakomybių ir funkcijų, o valstybės institucijos, savo ruožtu, pastarąją kontroliuos dar stipriau (kaip ir įprasta centrinei valdžiai). Tai tarsi civilinės saugos reformos parodija – planuoja deleguoti daugiau funkcijų savivaldai, tačiau siaurinamos ir varžomos prigimtinės savivaldos funkcijos ir teisės. Buldozeriu stumiama mistinė ligoninių reforma, planuojamas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų prijungimas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD). Valdantieji planuoja iš savivaldybių atimti pagrindinius civilinės saugos sistem ...

Robert Duchnevič. Kaip civilinės saugos reforma sunaikino slėptuves

Robert Duchnevič. Kaip civilinės saugos reforma sunaikino slėptuves

Karo ir Astravo atominės elektrinės keliamos grėsmės akivaizdoje matome valdančiųjų rūpestį ir bandymus raminti visuomenę. Girdime tiek vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tiek premjerės Ingridos Šimonytės prašymus nekelti panikos dėl slėptuvių ir išlikti ramiems. Vidaus reikalų ministerija (VRM) stebėtinai uoliai ėmėsi iniciatyvos inventorizuoti kolektyvinės apsaugos priemonių ir slėptuvių galimybes. Iš kur toks VRM darbštumas? Gyventojai ir visuomenė pagrįstai pradėjo klausti, kur ir kaip reikės slėptis bei saugotis nelaimės atveju. Konkrečios informacijos, kaip visada, mažai, tuo tarpu ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimų departamento (PAGD) atsakomybėje esanti civilinė sauga rekomenduoja klausytis radijo ir turėti pagalbos krepšius, užtikrinančius minimalų apsirūpinimą 72 valandoms. O po to? Laukti pranešimo ir kažkokių stebuklingų atsa ...

R. Duchnevič, A. Vaitkevičius, R. Baranovas. Kas kaltas, kad šildymo kainos Vilniaus rajone didžiausios Lietuvoje ir ką toliau daryti?

R. Duchnevič, A. Vaitkevičius, R. Baranovas. Kas kaltas, kad šildymo kainos Vilniaus rajone didžiausios Lietuvoje ir ką toliau daryti?

Vilniaus rajono gyventojai jau apsiprato su mintimi, kad už šildymą jiems tenka mokėti brangiausiai Lietuvoje. Bet, tarsi to būtų negana, sausio mėnesį Nemėžio ir Nemenčinės komunalininkai sumušė savo pačių rekordus. Dabar viena kilovatvalandė Vilniaus rajono gyventojams kainuos atitinkamai 15,53 ct. (Nemenčinės komunalininkas) ir 14,61 ct. (Nemėžio komunalininkas). Vidutinė komunalininkų Lietuvoje teikiamos šilumos kaina yra 8,68 ct. Šiuo metu aplink sostinę gyvenantys už šilumą moka tris kartus daugiau nei Tauragės ar Utenos gyventojai. Tokia skandalinga situacija sukėlė pagrįstą gyventojų pyktį gavus šildymo sąskaitas už gruodį, kai net nebuvo labai šalta. Keli pikantiški pavyzdžiai iš gyvenviečių „Facebook“ grupių: Pagiriai, 66 kvadratinių metrų butas, 204 eurai; Pagiriai, 34 kvadratinių metrų butas, 116 eurų; Skaidiškės, 63 kvadratinių metrų butas, 225 eura ...

Socialdemokratai reikalauja sprendimų – Vilniaus rajono gyventojai už šildymą moka daugiausiai Lietuvoje

Socialdemokratai reikalauja sprendimų – Vilniaus rajono gyventojai už šildymą moka daugiausiai Lietuvoje

Vilniaus rajono socialdemokratai paskelbė rezoliuciją dėl skandalingos situacijos, kuomet šios savivaldybės gyventojai už šildymą moka brangiausiai Lietuvoje. Remiantis gruodžio mėnesį Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos paskelbtais duomenimis, Vilniaus rajono gyventojai už šildymą moka kartais daugiau nei kitų šalies savivaldybių gyventojai. Nemėžio (12,50 ct/kWh) ir Nemenčinės (12,89 ct/kWh) komunalininkų šilumos kainos yra daugiau nei du kartus didesnės nei Mažeikių (5,53 ct/kWh), Molėtų (6,94 ct/kWh) ar Kauno (5,30 ct/kWh). Vilniaus rajono gyventojai taip pat moka didesnę kainą nei kaimyninių Vilniaus miesto (8,74 ct/kWh) ar Šalčininkų rajono  (8,64 ct/kWh) savivaldybių gyventojai. „Tai, jog du brangiausi komunalininkai Lietuvoje yra iš vienos savivaldybės rodo, jog būtent šios Vilniaus rajono valdžios vykdyta energetikos politika ir priimti spren ...

Tomas Martinaitis, Robert Duchnevič. Stipresnės savivaldos link. Kokio mero mes norime?

Tomas Martinaitis, Robert Duchnevič. Stipresnės savivaldos link. Kokio mero mes norime?

2021 m. gruodžio 1 d. Lietuvos socialdemokratų partijos vidaus reikalų komiteto iniciatyva įvyko diskusija-konferencija ,,Stipresnės savivaldos link. Kokio mero mes norime?‘‘, kurioje savivaldai aktualiais klausimais diskutavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Seimo nariai, žinomi politologai ir savivaldą tyrinėjantys mokslininkai. Būtinybė spręsti tiesiogiai išrinktų merų, jiems suteikiamų galių ir atsakomybių klausimą atsirado po to kai šių metų balandžio 19 dieną Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kad savivaldybių merų rinkimų ir įgaliojimų teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Tokiu būdu estafetė buvo perduota Seimui, kuris birželio 22 d. pirmuoju balsavimu pritarė Seimo pirmininkės pasiūlytai Konstitucijos pataisai, siekiančiai išspręsti minėtą problemą, Konstitucijoje įtvirtinant, kad merai Lietuvoje turi būti ...

Close