Aurimas Rabačius. Neįgalieji ir gerovės valstybė

Aurimas Rabačius. Neįgalieji ir gerovės valstybė

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 221 tūkst. asmenų su negalia. 147,4 tūkst. asmenų yra darbingo amžiaus, 15,2 tūkst. vaikų ir 58, 6 tūkst. pensininkų. Neįgaliuosius saugo ir gina Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, Neįgaliųjų socialinės integracijos, Socialinių paslaugų įstatymas ir kiti teisės aktai. Neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus nagrinėja ir teikia pasiūlymus Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos, jos įgyvendinimo, Neįgaliųjų reikalų taryba. Sistema rimta, tačiau itin lėta ir nelanksti, ypač sprendžiant ne tik eilę metų neišsprendžiamus, tačiau ir kylančius naujus iššūkius neįgaliems žmonėms Lietuvoje. Bene rimčiausią iššūkį iki šiol neįgalieji patyrė per COVID–19 ligos pandemiją. Kasdienės pagalbos suteikimas ir apsauga nuo pandemijos tap ...

Aurimas Rabačius. Tuščios deklaracijos ir realūs darbai, kurių trūksta

Aurimas Rabačius. Tuščios deklaracijos ir realūs darbai, kurių trūksta

Nelaimės ir pergalės suvienija mus. Džiaugiasi širdis matant Lietuvos gyventojų neabejingumą ir pagalbą Ukrainos žmonėms karo metu.  Džiaugiasi ir tuomet, kai mūsų sportininkai olimpinėse varžybose iškovoja prizines vietas. Nors pastaruoju metu šių pergalių pasitaiko vis mažiau, tačiau apima neapsakomas jausmas, kuomet Lietuvą garsinantys sportininkai pasaulio akivaizdoje gieda tautišką giesmę. Paralimpinių žaidynių fone būtina pastebėti, kad šiose varžybose dalyvaujančių mūsų sportininkų ryžtas, atsidavimas ir į pasiruošimą žaidynėms įdėtas darbas bei pastangos niekuo nenusileidžia kitų sportininkų triūsui. Skiriasi tik požiūris į žmonės. Gerovės valstybės kūrimo fone, po 2021 metų Tokijo paralimpinių varžybų, visuomenėje imta ypač garsiai aptarinėti premijų skirtumus tarp olimpinėse ir paralimpinėse varžybose medalius iškovojusių sportininkų. Paralimpinėse žai ...

Aurimas Rabačius. Jei valdžia dirbtų visą kadenciją

Aurimas Rabačius. Jei valdžia dirbtų visą kadenciją

Kad artėja rinkimai, galima suprasti iš sparčiai augančio vietos politikų aktyvumo. Praktiškai be išimties, visose šalies savivaldybėse matomos ir juntamos išrinktų politikų pastangos parodyti visuomenei, kad prieš keletą metų už juos atiduotas balsas nenuėjo perniek. Šalies savivaldybėse kuriama infrastruktūra, asfaltuojamos gatvės, klojamos miestų ir miestelių aikštės, gražinamos gyvenamosios teritorijos, sodinami medžiai. Viskas tiesiog puiku, tačiau jei daugelis politikų šiuos darbus nuoširdžiai darytų ne tik likus metams iki rinkimų, o visą kadenciją, mūsų kraštas būtų kur kas gražesnis ir patogesnis gyventi. Sunkiausia dalia savivaldoje vienareikšmiai tenka merams. Niekas neatsimins, kokios sudėties buvo vienos ar kitos rajono savivaldybės koalicija, tačiau puikiausiai prisimena merą, kuriam ir priskiriami visi nuopelnai dėl savivaldybės gražėjimo arba kri ...

Aurimas Rabačius. Susitvarkyti daugiabučio kiemą – misija įmanoma?

Aurimas Rabačius. Susitvarkyti daugiabučio kiemą – misija įmanoma?

Praėjusiais metais pradėjau kelti problemas dėl egzistuojančių biurokratinių kliūčių norint bendrijoms imtis daugiabučių namų kiemų tvarkymo iniciatyvos. Ne tik mano kiemo gyventojams, tačiau ir daugumos kauniečių ar kitų miestų daugiabučių namų gyventojams pabodo netvarka ir chaosas kiemuose, kurią pastarieji mielai susitvarkytų už savo lėšas, tačiau tam kelią pastoja ne tik biurokratinės kliūtys, bet ir smarkiai išaugančios tvarkymo darbų kainos. Šalies statybų sektorius išlieka stabilus, o kai kuriais mėnesiais net rodo augimo ženklus. Viena to priežasčių – augančios nekilnojamo turto kainos. Suprantama, sektorius, kuris sudaro 7–8 proc. šalies BVP įmonėms siūlo daug galimybių, todėl visos jos stengiasi užsitikrinti kiek galima daugiau darbų ir orientuojasi į didesnius objektus. Mažesnės apimties darbai yra visiškai nepatrauklūs ir norint rasti įmonių, atliks ...

Aurimas Rabačius. Aplinkosauginiai siekiai – tušti plepalai

Aurimas Rabačius. Aplinkosauginiai siekiai – tušti plepalai

Tvari gamyba ir aplinkosauga – neatsiejami dalykai. Kovos su klimato kaita kontekste kone kiekviena įmonė jaučia (ar bent jau turėtų jausti) pareigą savo gamybos ir veiklos procesus organizuoti taip, kad neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai būtų kuo mažesnis. Vieni tai daro dėl nuoširdžiai jaučiamos socialinės, aplinkosauginės atsakomybės, kiti dėl ekonominių sumetimų, o dar kiti bando prisitaikyti prie aktualijų ir tikisi, kad pasirinkta atsakinga (marketingo) kryptis padės pritraukti naujų klientų ir gauti naujų užsakymų. Gaila, tačiau labai dažnu atveju deklaruojamas požiūris į tvarią veiklą ir atsakingą požiūrį į gamtą bei aplinką tėra tik tuščios deklaracijos. Atsakingą požiūrį į aplinką ir žmonių gerovę deklaravusi „Grigeo Klaipėda“ eilę metų į Kuršių marias leido tonas nevalytų nuotekų. Klaipėdos prokurorai perdavė teismui surinktą medžiagą d ...

Aurimas Rabačius. Kada Kaunas taps labiausiai užterštu miestu Lietuvoje?

Aurimas Rabačius. Kada Kaunas taps labiausiai užterštu miestu Lietuvoje?

Paskutines vasaros dienas prie jūros pasitikę kauniečiai gali džiaugtis, kad bent tokiu būdu pabėgo nuo Kauną užplūdusios smarvės. Po miestą plačiai pasklidęs aitrus nuotekų kvapas buvo juntamas net Laisvės alėjoje, o gyventojai, gelbėdamiesi nuo smarvės, buvo priversti sandariai užsidarinėti langus. Aplinkos apsaugos pareigūnai desperatiškai blaškėsi po miestą ieškodami taršos šaltinio, bet panašu, jog jo taip ir nerado. Du aplinkos apsaugos pareigūnai apvažiavo Kauną, patikrino seniai žinomus galimus taršos šaltinius ir nieko nepešę grįžo į savo biurą. Per vieną nacionalinį televizijos kanalą parodytas siužetas apie aplinkosaugininkus, ieškančius smarvės Kaune, buvo labiau nei graudus. Graudus ir dėl to, kad pareigūnai primityviai bandė ieškoti gamtos teršėjų, ir todėl, jog nekontroliuojami teršėjai Kauną tuoj pavers vienu labiausiai užterštu miestu Lietuvoje. ...

Aurimas Rabačius. Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus

Aurimas Rabačius. Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus

1930 m. pradėtas statyti ir 1932 m. visuomenei duris atvėręs Kauno centrinis paštas – unikalus garsaus architekto Felikso Vizbaro kūrinys, tapęs vienu svarbiausiu reprezentaciniu Kauno miesto statiniu. Ilgą laiką čia veikęs paštas, kaip ir Vilniuje bei Klaipėdoje, sumažėjus klientų srautui perkeltas į vieną miesto prekybos centrų, o pastatą nuspręsta parduoti. Lietuvos pašto planams už kone 3,3 milijono eurų parduoti vieną ryškiausių Kauno miesto pastatų pasipriešino visuomenė, todėl sprendimas parduoti pašto pastatą atšauktas. Dėl tolimesnio pastato panaudojimo iš Lietuvos pašto, Kultūros ministerijos, Vyriausybės, Seimo, Susisiekimo ministerijos, paveldosaugininkų ir Vyriausybės atstovų sudaryta darbo grupė. Ši grupė turėjo pateikti siūlymus ne tik dėl Kauno, tačiau ir dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų panaudojimo. Pasiūlymus darbo grupei galėjo pateikti ...

Close