Julius Sabatauskas. Už valdančiųjų negebėjimus Lietuva moka žmonių gyvybėmis

Julius Sabatauskas. Už valdančiųjų negebėjimus Lietuva moka žmonių gyvybėmis

Jau pirmosios pandemijos bangos laikotarpiu paaiškėjo, kad Lietuvoje miršta kur kas daugiau žmonių nei įprastai – ir ne vien dėl COVID–19, bet ir dėl kitų priežasčių, tiksliau pasakius, miršta, nes per pandemiją negauna gydymo. Tuomet teko ne kartą ir ne du į viešumą kelti faktus, kad gydymo įstaigoms teikiant ribotas paslaugas, Lietuva praranda tūkstančius žmonių – dėl atidėtų operacijų, laiku nediagnozuotų ligų, nesuteiktų gydymo paslaugų. Negana to, praėjusios kadencijos valdantieji užsimojo imtis gydymo įstaigų pertvarkos. Iškilo grėsmė, kad bus uždarytos kai kurios rajonų ligoninės. Ir visa tai vyko kaip tik tuo metu, kai Lietuvos žmonėms, nepabijosiu to žodžio, mirtinai trūko medikų pagalbos. Pandemija persirito į naują bangą, o valdžia Lietuvoje – į naujų politikų rankas. Deja, sveikatos sistemoje proveržio nematyti, netgi blogiau – pandemija nesuvaldy ...

Socialdemokratai dėl apgailėtinos kelių būklės reikalauja didinti finansavimą jų priežiūrai

Socialdemokratai dėl apgailėtinos kelių būklės reikalauja didinti finansavimą jų priežiūrai

Opozicinė Socialdemokratų Seimo frakcija ragina Vyriausybę atkreipti dėmesį į vis prastėjančią kelių dangą ir pateikė pasiūlymą ateinančių metų valstybės biudžete 110 mln. eurų padidinti asignavimus Susisiekimo ministerijai, kad būtų užtikrinta tvari Kelių priežiūros ir plėtros programa. Pasak socialdemokratų, trečdalis kelių Lietuvoje apgailėtinos būklės, o žvyrkelių asfaltavimas užstrigęs. Socialdemokratų parengtą pasiūlymą biudžetui parėmė 57 parlamentarai tiek iš opozicinių, tiek iš valdančiosios daugumos frakcijų. Vienas iš pasiūlymo teikėjų Seimo narys Eugenijus Sabutis pabrėžia, kad esama Lietuvos kelių būklė netenkina, o ministerijos paaiškinimai gana migloti ir neapibrėžti. „Beveik 40 proc. visų valstybinės reikšmės kelių netenkina keliamų kokybės kriterijų. Susisiekimo ministerija teisinasi ir sako, kad imsis pakeitimų, tačiau šiandieninę situa ...

Socialdemokratai kreipėsi į G. Nausėdą: ragina atmesti mokamų testų įstatymą kaip nenaudingą pandemijai suvaldyti

Socialdemokratai kreipėsi į G. Nausėdą: ragina atmesti mokamų testų įstatymą kaip nenaudingą pandemijai suvaldyti

Parlamentarai, priklausantys Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai, prašo Prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo neseniai priimtą įstatymo pakeitimą, kuriuo nustatoma, kad už testus dėl COVID-19 turės susimokėti patys darbuotojai. „Testavimas yra pandemijos valdymo priemonė. Todėl apsunkinti testavimą – reiškia apsunkinti pandemijos valdymą. O šiuo atveju kaip tik tai ir padaryta: verčiant žmones mokėti už testus, besitestuojančiųjų skaičius mažės", – įspėja socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas A. Sysas. Socialdemokratų Seimo frakcijos kreipimesi tai pat pažymima, kad nedidele balsų persvara Seimo priimtu pakeitimu gali būti pažeidžiamas lygiateisiškumo principas: „Visi dirbantieji moka mokesčius ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tačiau šiuo atveju tam tikra grupė gyventojų išskiriama ir atskiriama kaip nenusipelniusi valstybės pagalbos", – ...

Socialdemokratai kritikuoja žemės ūkio ministrą: ūkininkų jis negirdi, elgiasi lyg vienasmenis valdovas

Socialdemokratai kritikuoja žemės ūkio ministrą: ūkininkų jis negirdi, elgiasi lyg vienasmenis valdovas

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai teigia, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ministerijai ruošiant strateginius žemės ūkio planus jau beveik vienerius metus nepagrįstai ignoruoja ūkininkų bendruomenę. Pasak socialdemokratų, Europos Sąjunga (ES) primygtinai reikalauja į tokių dokumentų ruošimo darbus įtraukti ir socialinius partnerius, tuo metu Ingridos Šimonytės ministrų kabineto narys K. Navickas elgiasi priešingai. Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas teigia, kad iki metų pabaigos Europos Sąjungos (ES) institucijoms šalys-narės turi pateikti naujosios Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginius žemės ūkio planus, tuo tarpu Lietuvoje iki šiol negebama pradėti diskusijų su socialiniais partneriais ir suformuluoti konkrečių pozicijų. „Naujosios BŽŪP strateginių planų rengimo 94 straipsnis aiškiai sako, kad valstybė ...

Lukas Tamulynas. Vilnius ir jo merai

Lukas Tamulynas. Vilnius ir jo merai

Per visą nepriklausomybės laikotarpį Vilnius turėjo trylika merų. Trylika miesto galvų su savo vizijomis ir prioritetais. Miestas keitėsi, dažnai skandalingai, ir prie to vienaip ar kitaip prisidėjo tiek unikali Vilniaus miesto padėtis, tiek pasikeitusi Vilniaus vadovo pozicija. Lūžiu, turbūt, reikėtų laikyti 1997-uosius, kai Vilniaus meru tapo jaunas ir veržlus politikas – Rolandas Paksas. Nejuokauju, R. Paksas kažkada buvo jaunas ir veržlus, o jį vadovauti vyriausybei labiausiai kvietė Vytautas Landsbergis. Jis, turbūt, ir pirmasis parodė, kokia galinga gali būti nominaliai ketvirtoji pozicija pagal svarbą Lietuvoje. Tačiau šiame komentare nereikėtų išskirti tik vieno Vilniaus mero. Rolandas Paksas, Juozas Imbrasas, Vilius „Suck my“ Navickas, Artūras „teistas už gerus darbus“ Zuokas ir, galiausiai, turbūt labiausiai nuvylęs Remigijus Šimašius. Nors nemažai n ...

Robert Duchnevič. Du metai po Alytaus gaisro, bet pamokos neišmoktos. Jos – praleistos

Robert Duchnevič. Du metai po Alytaus gaisro, bet pamokos neišmoktos. Jos – praleistos

Įžangai – greitas žvilgsnis atgal. 2019 m. spalio mėnesį Saulių Greičių paskyrus  į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo pareigas, po savaitės  kilo Alytaus gaisras. 10 dienų chaoso, viešoje erdvėje VRM ir PAGD daug aiškinosi, kaip yra sudėtinga gesinti gaisrą, o vėliau įrodinėjo, kiek jie daug padarė. Remiantis visais reikalavimais, departamento direktorius ar kiti aukščiausi tarnybos vadovai privalėjo vykti į gaisro vietą ir iš ten vadovauti darbams (to pasigedo ir Alytaus meras Nerijus Cesiulis – realios vadovybės pagalbos ir didesnio reagavimo greičio). Kai gaisrą galų gale pavyko numalšinti, VRM sudarė darbo grupę, kuri turėjo įvertinti nelaimės metu priimtus sprendimus, ištirti ugniagesių darbą. PAGD, būdamas tiesiogiai pavaldus VRM, subūrė atskirą darbo grupę su tokiais pačiais tikslais. ...

Antradienį - diskusija apie Europos ateitį „Už Europos sveikatos sąjungą“

Antradienį – diskusija apie Europos ateitį „Už Europos sveikatos sąjungą“

Atėjo laikas Europos sveikatą pastatyti nuo galvos ant kojų. Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto (Vilnius) rengiamos diskusijos „Už Europos sveikatos sąjungą“ dalyviai Europos Komisijos (2014-2019 m.) narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą,  Vytenis Povilas Andriukaitis ir Europos Parlamento narys Juozas Olekas aptars, kaip dabartinė Europos sveikatos politika atitinka Europos piliečių poreikius, ir pateiks pasiūlymus, kaip pagerinti europiečių sveikatą, įsteigti Europos sveikatos sąjungą bei įtvirtinti ją Europos Sąjungos (toliau – ES) sutartyse. Statistika rodo, kad tarp ES šalių sveikatos sistemų tvyro didžiulė atskirtis. Lėšos vieno žmogaus sveikatos apsaugai skiriasi kelis kartus. 2018 m. ES vidurkis siekė 2 372,99 Eur. Vienam Danijos žmogui teko 4 408 Eur, Vokietijos - 3 912 Eur, Prancūzijos - 3 319 Eur, Ispanijos - 1 626 Eur, Portugalijos ...

Close