Robert Duchnevič. Du metai po Alytaus gaisro, bet pamokos neišmoktos. Jos – praleistos

Robert Duchnevič. Du metai po Alytaus gaisro, bet pamokos neišmoktos. Jos – praleistos

Įžangai – greitas žvilgsnis atgal.

2019 m. spalio mėnesį Saulių Greičių paskyrus  į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo pareigas, po savaitės  kilo Alytaus gaisras. 10 dienų chaoso, viešoje erdvėje VRM ir PAGD daug aiškinosi, kaip yra sudėtinga gesinti gaisrą, o vėliau įrodinėjo, kiek jie daug padarė.

Remiantis visais reikalavimais, departamento direktorius ar kiti aukščiausi tarnybos vadovai privalėjo vykti į gaisro vietą ir iš ten vadovauti darbams (to pasigedo ir Alytaus meras Nerijus Cesiulis – realios vadovybės pagalbos ir didesnio reagavimo greičio). Kai gaisrą galų gale pavyko numalšinti, VRM sudarė darbo grupę, kuri turėjo įvertinti nelaimės metu priimtus sprendimus, ištirti ugniagesių darbą. PAGD, būdamas tiesiogiai pavaldus VRM, subūrė atskirą darbo grupę su tokiais pačiais tikslais. Kitaip tariant, ėmėsi tirti patys save.

Abiejų šių tyrimų išvadose galima rasti sutampančių teiginių, pavyzdžiui, kad įmonėje „Ekologistika“ nebuvo vykdoma priešgaisrinė priežiūra. Tačiau vieno dalyko PAGD atliktame tyrime nerasite, kuris pateiktas ministerijos rezultatuose – gaisro gesinimui turėjo vadovauti departamentas.

Ministerijai tapo aišku, kad PAGD vadovybė, paprasčiausiai tariant, susimovė. Tačiau nuobaudų vadovams pavyko išvengti. Kaip?

Sulaukus ministerijos tyrimo pabaigos, remiantis jo išvadomis, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl PAGD vadovų ir kitų pareigūnų veiksmų, kurį atliko Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjas Arnoldas Silius. Tada sklido kalbos, jog šis patikrinimas turėjo tik vieną tikslą – išteisinti PAGD vadovus. Dabar, viešoje erdvėje pasirodžius Alytaus gaisro gesinimo aprašymui tapo aišku, kad taip ir buvo. Tyrimas nebuvo išsamus, o galimai ir tendencingas. Remiantis galiojančiomis gaisrų gesinimo normomis, gaisro gesinimui privalėjo būti pasitelkta bemaž dvigubai daugiau priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų. Remiantis teoriniais ir praktiniais skaičiavimais, turėjo būti skelbiamas aukščiausias priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo numeris (V PIN),  o tai reiškia, kad vadovauti gesinti Alytaus gaisro, be jokių išlygų, privalėjo išvykti PAGD vadovybė. Šis esminis faktas buvo nenagrinėtas arba nuslėptas.

Ministerijai tapo aišku, kad PAGD vadovybė, paprasčiausiai tariant, susimovė.

Nuslėpus arba nenagrinėjus esminių įvykio aplinkybių nustatyta, jog gaisro gesinimas vykdytas geriausiai, kaip tik buvo įmanoma. Dabar tai skamba kaip sarkazmas. A. Silius išvadose konstatuoja, jog PAGD vadovai, nevykdami vadovauti gaisro gesinimui, savo darbą atliko tinkamai (t. y. prieštarauja ministerijos darbo grupės išvadoms). Gaisro gesinimo organizavimas nuotoliniu būdu, iš kabineto – kažkokia biurokratinė fantazijos viršūnė. Šio tyrimo išvadas savo parašu patvirtino tuometinis VRM viceministras Česlovas Mulma – tas pats, kuris gaisro metu buvo Čilėje ir buvo tiesiogiai atsakingas už PAGD darbą.

A. Silius ir jo vadovaujama komanda net trijuose PAGD vadovybės tyrimuose neįžvelgė pažeidimų arba juos įžvelgęs nusprendė, kad už juos bausti kažkodėl neverta. Ir šis žodelis „kažkodėl“ praėjus neilgam laikui įgavo kitokią prasmę – Arnoldas Silius nepraėjus mėnesiui persikėlė dirbti į PAGD  ir tampo savo paties tirto direktoriaus patarėju. Šiuo metu sėkmingai darbuojasi statutinėse patarėjo pareigose. Ugniagesių bendruomenė iki šiol negali patikėti tokiais mažais stebuklais. Tikrai „galinga“ PAGD vadovybės ir patarėjų nuotolinių gaisrų gesintojų komanda.

Sakykit, ar tai nepanašu į dosnų atlyginimą už „gerai“ atliktą darbą?

Kaip žinoma, viena blogybė gimdo daugiau blogybių. Remdamiesi A. Siliaus išvadomis, PAGD vadovybė pilnomis baimės akimis tyliai nusišalino nuo tiesioginio vadovavimo gaisrų gesinimui ir gelbėjimo darbams. Iš esmės pakeitė Gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbų organizavimo nuostatus (toliau – Gesinimo nuostatai). Vadovaujantis PAGD vadovybės logika, jei jie nesugeba būti gelbėjimo darbų, gaisrų gesinimo vadovais (toliau – Gelbėjimo darbų vadovas), nes tam neturi kompetencijos, tai geriau pažeidžiant Priešgaisrinės saugos įstatymo normas panaikinti dešimtmečius egzistavusią  tvarką. Tarsi po šio S. Greičiaus įsakymo gaisrai tapo kitokie, mažiau karšti.

Netolimoje ateityje turbūt ugniagesiams bus pavesta gaisrus gesinti nuotoliniu būdu, nes ugniagesių aprūpinimas technika ir įranga tragiškas.

Kuo aukštesnės pareigūno pareigos  –  tuo didesnė patirtis ir  atsakomybė. Tokia pati situacija ir su vadovavimu įvykio, gaisro, vietoje. Tačiau vadovaujantis dabartine Gesinimo nuostatų tvarka, PAGD vadovybė nebevadovauja gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbams. Vadovavimas ir atsakomybė visų lygių gaisrams įvykio vietoje numestas vyriausiesiems specialistams.  Savo nelogiškus sprendimus užmaskavo po Operacijų centro veikla ir po mistinio strateginio vadovavimo vėliava. Atkreipkite dėmesį, jog Priešgaisrinės saugos įstatymas nenumato strateginio ar dar kitokio lygmens vadovavimo. Yra tik operacinio vadovavimo teisė ir operacinis vadovavimas.

Taip pat, pažeidžiant Priešgaisrinės saugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų normas, sumenkino Gelbėjimo darbų vadovo atsakomybę ir funkcijas o įteisino vadovavimą gaisrų gesinimui iš kabineto. Gaisrą gesins ir vadovaus iš PAGD arba savivaldybės Operacijų centro. Vadovaus iš kelių šimtų arba keliasdešimties kilometrų atstumo. Visiškas nesusivokimas. Taip protauti gali tik tie, kurie niekada nebuvo gaisre. Net priešgaisrinių gelbėjimo valdybų pulkininkus nušalino nuo operacinio vadovavimo, kad jie vieni taip bailiai neatrodytų.

Netolimoje ateityje turbūt ugniagesiams bus pavesta gaisrus gesinti nuotoliniu būdu, nes ugniagesių aprūpinimas technika ir įranga tragiškas – jie paprasčiausiai negalės išvykti į gaisrus. Visiškai neorganizuotas aprūpinimas – du metai iš eilės lėšos grąžinamos į biudžetą.  Dar 2019 m. tas pats VRM viceministras Č. Mulma viešai gyrėsi, jog 2019 m. gruodžio mėnesį bus nupirkta 80 naujų gaisrinių gelbėjimo autocisternų, tačiau praėjus dviem metams dar nėra net pasirašytų pirkimų sutarčių. Ugniagesiams trūksta ir kitos gelbėjimo įrangos – tą konstatavo Valstybės kontrolė 2021 m. kovo mėnesio atskaitoje. Praėjus dviem metams po Alytaus gaisro, pavyko nupirkti tik ugniagesių šalmus. Tai departamentas pateikė kaip kokį stebuklą. Tikrai stebuklas – gaisrus šalmais ir kepurėmis užmėtys.

Panašu, jog ir dabartinei VRM vadovybei labai patinka advokatauti ir  nuolat teisintis už departamentą. Juk pagrindinę atsakomybę neša ministrės Agnės Bilotaitės politinė komanda, kuri už šią sritį tiesiogiai atsako. Tai šeimos su vaikais sudega, tai ugniagesys žūsta – žuvusiųjų ir traumuotų žmonių skaičius gaisruose auga tris metus iš eilės. Valstybės kontrolės išvados irgi nepuošia.

Tarnybos ateities gairių nelogiškumas ir ne šiuolaikiškumas, vėluojantys ir stringantys projektai, atsakomybių numetimas savivaldai ir kiti panašūs dalykai – akivaizdi nekompetencijos pasekmė. Tačiau PAGD vadovybė meistriškai išsisuka nuo bet kokios atsakomybės, o VRM vadovybė nesiima jokių ryžtingų veiksmų.

Susiję straipsniai

Close