Socialdemokratai: dėl rietenų ir pykčių valdžioje Lietuva prarado ketverius metus

Socialdemokratai: dėl rietenų ir pykčių valdžioje Lietuva prarado ketverius metus

Šalies politikoje vyrauja siekis dominuoti, gniuždyti kitaip manančius ir nepagarba žmonėms – tai yra Lietuvos skauduliai, komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą teigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. „Prezidentas akcentuoja pagrindinius bet kokios darnios visuomenės principus: pasitikėjimą, dialogą, o ne siekį dominuoti ir gniuždyti. Visiems sutarti, o ne primesti vienasmeniškai. Valstybes civilizuotomis daro ne pinigų gausa ar jų dalijimas į kairę ir dešinę, o būtent pagarbus santykis su oponentais, partneriais, visuomene ir vienas kitu", – sako G. Paluckas. Šiandien matome, kad visuomenės ir valdžios santykis yra grindžiamas jėga, galia, o ne sutarimu, pagarba, pasitikėjimu. Socialdemokratų partijos pirmininkas teigia, kad prezidentas teisus, pabrėžęs, kad Lietuvos politinė kultūra atsidūrė dugne. ...

Kaip išgydyti sergančią sveikatos apsaugą? Didžiausi skauduliai, jų priežastys ir konkretūs sprendimai

Kaip išgydyti sergančią sveikatos apsaugą? Didžiausi skauduliai, jų priežastys ir konkretūs sprendimai

Skyrę daugiau pinigų ligų prevencijai ir sveikatos priežiūrai, pakėlę medikų ir slaugytojų algas, išvadavę gydytojus iš popierizmo, o regionuose sukūrę mobilias šeimos gydytojų komandas, lankančias gyventojus, išspręstume daugybę šį sektorių ir pacientus kamuojančių problemų. Pervargę, išsekę, persekiojami koronaviruso užkrato rizikos medikai dirba. Šeimos gydytojams tenka suktis tarsi dispečeriams – atremti milžinišką pacientų srautą. Krizės metu Lietuva pamatė, kokie svarbūs visuomenės gyvenime yra gydytojai ir bendrosios praktikos slaugytojai. O kas bus po to, kai pandemija atsitrauks? Visos bėdos – dėl trijų dalykų Lietuvos sveikatos priežiūros rezultatai – vis dar vieni prasčiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių: tikėtina gyvenimo trukmė (75,9 m.) viena trumpiausių; prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo lygis – vien ...

Vytautas Plečkaitis. Prieš 80 metų mus okupavo. Kodėl nesipriešinome?

Vytautas Plečkaitis. Prieš 80 metų mus okupavo. Kodėl nesipriešinome?

Prieš 80 metų, birželio 15 d., SSRS okupavo Lietuvą. Kitą dieną Raudonoji armija įžengė į Estiją, o birželio 17 d. buvo okupuota Latvija. Per pusantro mėnesio, panaudojant SSRS prievartos ir jėgos struktūras ir vietinius kolaborantus, Baltijos valstybės buvo inkorporuotos į SSRS. Kiekviena iš šalių turėjo savo pasiteisinimus nesipriešinti. Pirmiausia tai buvo susiję su grėsmėmis iš rytų ir vakarų. Agresyvi totalitarinių kaimyninių valstybių – nacių Vokietijos ir bolševikinės SSRS – politika atvedė prie Molotovo – Ribentropo pakto su slaptais protokolais sudarymo. Šiuo paktu buvo pasidalinta įtakos sferomis, nusprendžiant Lenkijos, Baltijos šalių ir Suomijos likimą. Beje, slaptuose protokoluose ir Vokietija, ir SSRS pripažino Lietuvai teises į Vilnių. Lenkija ir Suomija nesutiko priimti nei nacių Vokietijos, nei bolševikinės SSRS ultimatumų ir pasipriešino kari ...

Modesta Petrauskaitė. Ar Lietuva taps didžiausiu sąvartynu po atviru dangumi?

Modesta Petrauskaitė. Ar Lietuva taps didžiausiu sąvartynu po atviru dangumi?

Seimas nepritarė konservatorių iniciatyvai už aplinkos teršimą atliekomis taikyti papildomą priemonę – automobilių konfiskavimą. Tokią galimybę Seimo nariai buvo numatę, registruodami administracinio nusižengimo kodekso pataisas. Aplinkos teršimas atliekomis šiandien, kaip niekada aktualus. Ypač tai didelė problema miškininkams, kurie kone kasdien fiksuoja naujas miškuose išverstas atliekų krūvas, kurias tvarkydami nebespėja daryti kasdienių, privalomųjų miško priežiūros darbų. Valstybinių miškų valymas nuo taršos yra prievolė, todėl miškininkai tampa miške šiukšlinančių nevalų įkaitais. Šiukšlių miškuose pastebimai pradėjo daugėti per pastaruosius kelis metus. Aplinkos apsaugos pareigūnams, dėl prasto administravimo, priemonių, kuro trūkumo ir atsainaus aukščiausių ministerijos valdininkų požiūrio, negebant tinkamai atlikti savo pareigų, teršėjai kaip reik ...

Artūras Rudomanskis. „BlackLivesMatter“ reiškia – „AllLivesMatter“

Artūras Rudomanskis. „BlackLivesMatter“ reiškia – „AllLivesMatter“

Stebint viešąją erdvę, kurioje polemizuojama apie JAV vykstančius sisteminį rasizmą kritikuojančius protestus, tampa visiškai akivaizdu, kad rasizmo problema yra nesvetima ir Lietuvoje. Labiausiai ji atsiskleidė po surengtų solidarumo eitynių „BlackLivesMatter“ Vilniuje. Tuomet pasipylė rasistinių pareiškimų gausa. Tarp jų nuolat kartojosi keletas ypatingai populiarių, kurie taikomi beveik visoms socialinėms grupėms, nepaisant odos spalvos, t. y. tautinėms grupėms, pavyzdžiui, žydams, romams, lenkams, rusams, taip pat kitoms grupėms, kurios skiriamos lyties, negalios ir pan. pagrindu. Pirmiausia pastebėjau pagrūmojimus, kad neva protestuojantys nieko nesupranta, nes jei pagyventų „tarp tokių“, tai suprastų, kad tamsios odos spalvos žmonės dažniau daro nusikaltimus, laikosi keistų elgesio papročių ir t.t. Tokie viską apibendrinantys pareiškimai teigia, kad odos s ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Pastaraisiais dešimtmečiais aukštasis mokslas daugeliui ir daugelyje šalių tapo pasiekiamas ranka. Globalių mokslo plėtros ir galimybių studentams negalime palyginti su tomis, kurias turėjome prieš 20 ar 30 metų. Šiuolaikinis universitetinis išsilavinimas jauniems žmonėms suteikia galimybes pažinti pasaulį ir jo gylį, tapti skirtingų sričių profesionalais, konkurencingais darbo rinkos dalyviais ne tik analizuojančiais dabartį, bet ir kuriančiais ateitį. Deja, Lietuvoje šis globalus aukštasis mokslas vis dar nėra pasiekiamas visiems, o jo perspektyva – vis dar ribojama sienų. Šių laikų profesionalus aukštasis išsilavinimas apibūdina savitą aukštojo mokslo formą, kuri siūlo intensyvią integraciją į darbo pasaulį, taip pat moko gilaus ir analitinio mąstymo, plečia akiratį ir jaunus žmones parengia gyvenimui modernioje ir dinamiškoje kasdienybėje. Neseniai mano d ...

Irena Sirusienė. Vaistinių klestėjimo metas

Irena Sirusienė. Vaistinių klestėjimo metas

Dar niekada nesimatė tiek vaistinių ir vaistų reklamos, raginimų įvairiais būdais įsigyti receptinių ir nereceptinių preparatų, kaip karantino metu. Vyresniems nei 60 metų žmonėms nerekomenduojama, o pagal kai kurias iškabas ir visai draudžiama lankytis viešosiose vietose, tarp jų ir parduotuvėse, kavinėse, tačiau vaistų „valgymo“ rekomendacijos, patarimai, kaip jų įsigyti lengviausiu, patogiausiu būdu, skrieja iš televizoriaus ekrano, įvairių internetinių portalų, laikraščių. Suprantama, yra žmonių, kurie negali kokybiškai gyventi be vaistų, turi juos vartoti. Nors pensinio amžiaus riba nustatyta 65 metai, pagal valdžios duotą toną ne tik pensijos sulaukę, bet ir dirbantys panašaus amžiaus žmonės įvairiose diskusijose vadinami „senoliais“. Rizikos grupei priskirtam 60-mečiui „senoliui“ peršamas scenarijus dirbti nuotoliniu būdu arba visai nebedirbti (nuo 2020-05 ...

Close