V. Andriukaitis apie „Sąjūdžio“ pradžią: reikėjo ne „persitvarkymo“, o „pertvarkos“

V. Andriukaitis apie „Sąjūdžio“ pradžią: reikėjo ne „persitvarkymo“, o „pertvarkos“

Skelbiame ištrauką iš Ingos Liutkevičienės knygos „Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu“, kuri išleista 2012 metais. 4 SKYRIUS BALTOS MEŠKOS PAMIRŠTOS Ar galėjo to vaisingo gyvenimo medžio visi lapai žaliuoti totalitarizmo gniaužtuose? Nereikia visko supaprastinti ir gyvenimą įrėminti į kokius nors rėmus. Daugelis mano kartos žmonių gali patvirtinti, kad mes gyvenome ne mažiau įdomų gyvenimą nei dabartiniai dvidešimtmečiai. Dabar jaunoji karta turi iškreiptą įsivaizdavimą apie mūsų prabėgusias dienas. O ir dalis žmonių, turėjusių vienokių ar kitokių nuoskaudų, bando nupiešti labai jau supaprastintą vaizdą – stalinizmas, totalitarizmas, sovietinis genocidas, viskas juoda, juodos spalvos, o Lietuva – nepertraukiamai visus penkiasdešimt metų kovojusi su okupacija tauta. Kai mirė J. Stalinas, buvau tik trejų metų, tad teis ...

Arkadijus Vinokuras. Ar yra vietos socialdemokratijai Lietuvoje?

Arkadijus Vinokuras. Ar yra vietos socialdemokratijai Lietuvoje?

Taip, su sąlyga, kad Lietuvoje yra tikra socialdemokratų partija. Jos, išskyrus pavadinimo, nebuvo trisdešimt metų. Todėl savaime suprantama, kad pirma, tuščią vietą užėmė dešinysis pusrutulis savo propagandoje sąmoningai tapatindamas socialdemokratiją su prakeiktu sovietiniu „socializmu“, nuo kurio mentaliteto po šiai dienai vis dar kenčia tūlas lietuvis. Antra, ir patys konservatoriai, tarp kurių taip pat buvo nemažas kiekis buvusios sovietinės komunistinės nomenklatūros, neišgelbėjo šalies nuo korupcinio mentaliteto nei didžiuosiuose miestuose, nei regionuose. Rezultatas – gatvė šiandien perėmė valdžią Lietuvoje. Įdomus ir tuo pat pamokomas paradoksas, tačiau, kalbant apie gerovės valstybės lūkesčius visuomenėje. Lietuvoje kalbos apie gerovės valstybę tuojau prakeikiamos dešiniųjų, kai tik pradedama kalbėti apie tikrus progresinius, turto, automobilių ir t. ...

Vytenis Andriukaitis. Ko iš tikrųjų reikia Lietuvai?

Vytenis Andriukaitis. Ko iš tikrųjų reikia Lietuvai?

Įsivaizduokime, kad Lietuva – dešimt žmonių. Maždaug vienas iš jų gyvena labai gerai, du – skurde (vienas iš šių – absoliučiame skurde), trys – kasdien galvoja, kaip sudurti galą su galu. Ar taip gyvensime ir toliau? Neabejoju, kad gali būti kitaip ir tikiu, kad visa tai pakeisti Lietuva gali jau dabar. „Nėra teisybės“, – štai ką kasdien girdžiu bendraudamas su Lietuvos žmonėmis. Didelę dalį Lietuvos visuomenės kankina ekonominės baimės: žmonės nerimauja dėl mažų atlyginimų ir pensijų, dėl didėjančių kainų, juos kamuoja netikrumo jausmas dėl ateities. Nesaugūs jaučiasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Kodėl? Didžioji problema – nusistovėjęs mąstymas, kad svarbi tik rinka ir pliki skaičiai. BVP augimas svarbus, bet kas iš jo, jei daugelis to nejaučia? Tikrieji šalies rodikliai – žmonių sveikatos būklė, jų gyvenimo kokybė ir socialinio saugumo lygis. ...

Vyriausybės ataskaita stebina – srityse, kurios skelbiamos prioritetais, kilo daugiausia problemų

Vyriausybės ataskaita stebina – srityse, kurios skelbiamos prioritetais, kilo daugiausia problemų

Viešai paskelbta 2018 metų Vyriausybės veiklos ataskaita stebina socialdemokratus, nes ataskaitoje įvardinti 2018 metų vyriausybės veiklos prioritetai visuomenėje sukėlė daugiausia nusivylimo ir ažiotažo. „Pasirodo, tos sritys – viešasis sektorius, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kuriose pernai kilo daugiausia problemų, jų darbuotojai ėjo į protesto mitingus – tai ir buvo šios vyriausybės veiklos prioritetai. Vadinasi, kur ši Vyriausybė, neva, kažką veikė, ten ir kilo daugiausia problemų, kurios ligi šiol taip ir liko neišspręstos“, - sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas. Vyriausybė skelbia vienu iš prioritetų pasirinkusi viešąjį sektorių. Tačiau socialdemokratai primena, kad pernai niekas kitas nerengė tiek protesto mitingų, kiek viešojo sektoriaus darbuotojai – mokytojai, mokslininkai, gydytojai. „Viešasis sektor ...

V. Andriukaitis: esminė viešojo sektoriaus problema - finansavimas

V. Andriukaitis: esminė viešojo sektoriaus problema – finansavimas

Antradienį dalyvaudamas kandidatų į prezidentus debatuose apie viešojo sektoriaus raidą Vytenis Andriukaitis teigė, jog dar 1992 metais buvo atsakyta, kokia valstybė yra Lietuva - socialinė. „1992 metais Konstitucija pasakė, o vėliau ir Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuva yra socialinė valstybė - nemokamas vidurinis mokslas, nemokama sveikatos priežiūra, tautos ūkis tarnauja bendrai tautos gerovei“, - teigė socialdemokratų kandidatas į prezidento postą. Tačiau nepaisant susitarimų, vis dar nevykdome to, ką esame įsipareigoję daryti. Anot V. Andriukaičio,  Lietuvos mokestiniai instrumentai yra nepakankami ir privalo būti peržiūrėti. „Mokestiniai instrumentai, kuriuos mes naudojame, neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų tikslų. Perskirstymas per biudžetą turėtų būti bent 35%. Esminė problema - finansavimo, investicijų stoka bei mąstymas, jog viešas ...

Orinta Leiputė. Daugiau moterų politikoje

Orinta Leiputė. Daugiau moterų politikoje

Aukščiausio lygio vadovų vieši pasisakymai, neišprusimas ir politinės kultūros stoka stabdo valstybės demokratijos vystymąsi, didina socialinę neteisybę ir nelygybę. Modernėjančioje Lietuvoje atsiranda vis daugiau moterų, kurios nebijo siekti karjeros, kurti verslą, kovoti dėl vienodo atlygio, imtis aktyvios sprendimų priėmėjos vaidmens. Tik labai gaila, kad, jei jos „iššoka aukščiau bambos“, pasišaipymas, pasmerkimas tampa viešas ir labai „skanus“, o tai atbaido kitas moteris būti proaktyviomis. Labai dažnai tenka girdėti: moterų niekas nediskriminuoja, jos turi visas galimybes siekti karjeros, norimas pareigas gali užimti bet kuri, juk svarbiausia –kompetencija ir t.t. Kartais tenka net gerokai pavargti, kad įrodytum, jog ne taip jau viskas paprasta. Galbūt daliai vyrų sunku suprasti, kaip moteris veikia išankstinės visuomenės nuostatos, tam tikrų vaidmenų, dar ...

Aloyzas Sakalas. Kurį iš devynių pretendentų reikėtų išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentu?

Aloyzas Sakalas. Kurį iš devynių pretendentų reikėtų išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentu?

Tai, aišku, sunkus klausimas. Vieniems rinkėjams nereikia jokių esminių užsienio ir vidaus politikos pokyčių. Kitiems reikia prezidento, kuris pakeistų iš esmės vidaus ir užsienio politiką. Dar kiti norėtų laikyti Prezidentą savo įtakoje. Yra ir tokių, kurie norėtų „tvirtos rankos“. Prezidentas, kaip žinia, pats formuoja pagrindines užsienio politikos gaires, pritaria arba nepritaria ministro pirmininko teikiamoms ministrų kandidatūroms, tvarko teisėsaugą, vertina Seimo priimtus teisės aktus. Pradėkime nuo užsienio politikos. Kad dabartinė užsienio politika yra ne tik netikusi, bet ir pavojinga, įrodė Kovo 11-osios akto signataras Egidijus Bičkauskas savo pranešime Kovo 11-osios minėjime Seime. Šis pranešimas buvo publikuotas dienraščiuose ir žinių portaluose, todėl nėra jokio reikalo cituoti jo pagrindinių teiginių. Ne ką geresnė ir dabartinė (kaip ir buvu ...

Close