Viktoras Prokopčukas. Tam davė, o Mažeikiai vėl liko už borto

Viktoras Prokopčukas. Tam davė, o Mažeikiai vėl liko už borto

Kaimyninį Akmenės rajoną pasiekė džiugi žinia, kad Vyriausybė jų rajono savivaldybei papildomai skyrė 3,45 mln. eurų. Dalis lėšų skirta ekonomikai skatinti ir rajono projektams įgyvendinti. Mažeikių rajonui, turinčiam tokias pat galimybes ir dar didesnį lėšų poreikį, neskirta nė cento. Šis faktas tarp politikų, visuomenėje ir, mūsų, Mažeikių socialdemokratų, sukėlė didžiulę nuostabą ir nepasitenkinimą: negi rajonas toks turtingas, kad papildomos investicijos jam nereikalingos? Ar rajono vadovai buvo nuvykę į Vilnių, ar su Mažeikių rajone išrinktais Seimo nariais lankėsi Finansų ministerijoje? Klausimų daugiau nei atsakymų... Apie tai, kad Mažeikių rajonui lėšų, skirtų ekonomikai skatinti ir rajono projektams įgyvendinti Vyriausybė neskyrė nė cento, Mažeikių rajono savivaldybės meras Vidmantas Macevičius atvirai patvirtino nuotoliniu būdu vykusio IQ forumo „Covid-19 ...

Linas Jonauskas. Krauju aptaškytos medžioklės taisyklės

Linas Jonauskas. Krauju aptaškytos medžioklės taisyklės

Prieš du metus saujelė nežalių „valstiečių“ su tuometiniu Aplinkos komiteto pirmininku  K. Mažeika priešakyje užregistravo Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis norėjo šalyje leisti medžiokliniais lankais galabyti gyvūnus. Seime medžioklės su lankais įteisinti nepavyko, tačiau K. Mažeikai tapus aplinkos ministru, medžioklė su lankais įteisinta ministro įsakymu, pakeitus Medžioklės taisykles. Ministras įteisino ne tik medžioklę su lankais, tačiau ir visą puokštę kitų sprendimų, kuriuos tiksliausiai apibūdintų terminas  „žiaurus elgesys su gyvūnais“. Medžioklė su lankais Archajiškas, pirmykštės visuomenės medžioklės įrankis lankas – labiau skirtas žudyti gyvūnus savo malonumui, nei užsiimti selekcine medžiokle. Kai kuriose valstybėse komerciniais tikslais tokios medžioklės vyksta, tačiau jų pagrindinis tikslas ne atrankinė medžioklė, kurios metu pirmiausi ...

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

COVID-19 pandemijos banga slenka per pasaulį nevienodai. Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių jau pastebimas pandemijos kreivės plokštėjimas ar žemėjimas. Bet yra ES šalių, kur užsikrėtimų skaičiai dar neleidžia švelninti suvaržymų, o mirčių skaičiai atskirose rizikos grupėse vis dar nemažėja. Lietuvoje pandemijos kreivė plokštėja, atsiranda prielaidos etapiniam įvestų suvaržymų atšaukimui. Žinoma, turime ribotus karantinus Nemenčinėje, Antavilių ir Kartenos senelių namuose. Bet visuomenėje jau ima reikštis nekantrumo, atsipalaidavimo, nepasitenkinimo įvestais suvaržymais nuotaikos. Ekonominės ir socialinės pasekmės jaučiamos ir sumažėjusiose žmonių pajamose, ir padidėjusioje bedarbystėje, ir verslų bankrotų grėsmėse, ir šalies biudžeto skaičiuose. Atskirų socialinių grupių, atskirų verslo sektorių interesai šioje situacijoje neabejotinai skiriasi. Skirtin ...

Linas Jonauskas. Pakabinkime verslininkų tinklus ant vinies

Linas Jonauskas. Pakabinkime verslininkų tinklus ant vinies

2015 m. Aplinkos ministerijoje priėmėme labai drąsų ir ryžtingą sprendimą – uždraudėme verslinę žūklę ežeruose. Kaip parodė gyvenimas, sprendimas buvo ne tik drąsus, bet ir labai naudingas. Šalies ežeruose akivaizdžiai pradėjo daugėti žuvų. Toks pat sprendimas, tik dvejais metais anksčiau, priimtas ir dėl verslinės žvejybos Kauno mariose. Po kelerių metų be žvejybos tinklais, Kauno mariose atlikti tyrimai, kurie nudžiugino ne tik mokslininkus, bet ir visus žvejus mėgėjus. Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, žuvų padaugėjo nuo 440 tonų 2014-aisiais iki 1640 tonų 2018-aisiais. Sprendimus uždrausti verslinę žūklę ežeruose ir Kauno mariose tuomet grindėme labai prasta žuvų išteklių būkle ir neracionaliu bei nesąžiningu valstybės išteklių naudojimu. Žvejai mėgėjai kasmet už žvejybą šalies vandens telkiniuose sumoka po 1,7 mln. eurų, o žvejai verslininkai ...

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Ore sklandant baimei, jog lietuvių vasara be kelionių į Bulgariją ar Turkiją bus nepakeliama, noriu patarti atsigręžti į tai, ką turime čia – Lietuvoje. Dažnai pamirštame, jog būdama viena iš žaliausių šalių Europoje turime tiek daug natūralių ir išpuoselėtų gamtos resursų, kuriais dažnai pamirštame pasidžiaugti. Pats asmeniškai, kiekvieną vasarą, leidžiuosi į žygius su šeima ne kur kitur, o Lietuvoje, siekiant pamatyti ir kaskart atrasti kažką naujo. Nors gyventojams išrinkus Europos Parlamento nariu derinti darbą Briuselyje ir aktyvų gyvenimą Lietuvoje pasidarė sunkiau, dar praėjusią vasarą su šeima spėjome numinti 200 kilometrų nuo Rusnės iki Didžiųjų Būdežerių. Dar kelias dienas su draugais skrodėme Dubysos vandenis ir kirtome Nemuną, sutikome labai daug žmonių ir buvo labai smagu. Savaime suprantama, kad sportas ar grynas oras stiprina imunitetą, o tai itin s ...

Laurynas Gečius. Jaunimo informavimas bei konsultavimas išlieka problema ir kompiuteriniame amžiuje

Laurynas Gečius. Jaunimo informavimas bei konsultavimas išlieka problema ir kompiuteriniame amžiuje

Jaunimą sunkiai pasiekia reikiama informacija. Norint mažinti jų socialinę atskirtį, būtini specializuoti Jaunimo informacijos centrai, kuriuose būtų teikiama informacija susijusi tiek su karjera, tiek su sveikata ir kitais svarbiais dalykais. Ar vis dar reikalingi informaciniai lauko stendai ir plakatai? Tikiu, kad daugelis atsakėte, jog tai yra praeito amžiaus komunikacinė priemonė ir lėšų tokiems dalykams net nešvaistote. Nustebsite sužinoję, kad jauni Klaipėdos žmonės (14-29 metų) vis dažniau teigia, kad atkreipia dėmesį į plakatus, nes socialiniuose tinkluose informacija pasimeta. Esu tikras, kad identiški duomenys būtų gauti ir atlikus tyrimą šalies mastu. Sakote, kad jaunimui, kuris nuolat nosis sukišęs į telefonus ir kompiuterius, tai neturėtų būti bėda? Kas čia tokio interneto paieškoje sužinoti, kokie renginiai vyksta mieste? Deja, tyrimai ir analizė ...

Tadas Prajara. Ąžuolai – Lietuvos medikams

Tadas Prajara. Ąžuolai – Lietuvos medikams

Sveikatos apsaugos ministrui paskelbus, jog COVID-19 pikas Lietuvoje pasiektas ir naujos ligos atvejų nebedaugėja jau kitą dieną Sveikatos apsaugos ministerija išplatina pranešimą apie tai, jog šalyje nustatyta 90 naujų susirgimų atvejų. Tai puikiai iliustruoja faktą, jog nei nuo pono A. Verygos, nei nuo ką tik solidžius priedus prie algų gavusių  Sveikatos apsaugos ministerijos klerkų ar jų norų, kova su virusu nepriklauso. Pagrindiniai kovos su šia, klastinga ir visą pasaulį sustingdžiusia, liga herojai yra tarp mūsų: socialiniai darbuotojai, valytojai, pareigūnai, parduotuvių darbuotojai ir žinoma, medicinos darbuotojai. Gaila, tik jog ne jiems, o ministerijos darbuotojams priedai prie algų paskirti pirmiausia. Sąžiningo atlyginimo medikams reikėjo jau seniai. Akivaizdu, jog ši Vyriausybė neišgirdo prieš du metus mitingus surengusių medikų. Jau tuomet iš ...

Close