vasario 6, 2023

Vytenis Andriukaitis. Nepanaudoti Seimo scenarijai pedofilijos skandale

Vėl skaudi, sukrečianti istorija, vėl lemtingos klaidos. Lietuvą ir toliau skaldo galimas nepilnamečių bei mažamečių seksualinio išnaudojimo naujas atvejis. Buvusiam Seimo nariui pareikšti įtarimai galimai atlikus sunkų nusikaltimą. Žinia, nekaltumo prezumpcija yra visus įpareigojanti konstitucinė nuostata. Ši nuostata nuo atsakomybės neatleidžia nė vieno Lietuvos Respublikos piliečio, nesvarbu, ar jis politikoje dalyvaujantis pilietis, žurnalistas, advokatas, ar socialinių tinklų komentatorius. Teisingumą vykdo tik teismas, ir, kol teismo nutarties nėra, žmogaus kaltė neįrodyta. Seksualinis nepilnamečių, mažamečių prievartavimas arba išnaudojimas – sunkus nusikaltimas. Ypač sunki yra pačių nukentėjusiųjų padėtis. Todėl teisinis reguliavimas į pirmą vietą iškelia jų apsaugos klausimus. Tiek ikiteisminio proceso metu, tiek teisminiame nagrinėjime, tiek ir po jo ...

R. Budbergytė apie rekordinius bankų pelnus ir Lietuvos banko siūlymus: prabudo, bet ir toliau nieko nedarys?

Pirmadienį paskelbtus Lietuvos banko pasiūlymus dėl augančių palūkanų socialdemokratai vadina pavėluota reakcija. Anot parlamentarės Rasos Budbergytės, augančios paskolų įmokų palūkanos toliau žlugdo dėl infliacijos sumenkusią žmonių perkamąją galią, o šeimos su vaikais rizikuoja netekti namų ir bankrutuoti. „Palūkanų normos Lietuvoje – aukščiausios euro zonoje. Lietuvos bankas, pagaliau išstenėjęs keletą pasiūlymų, smarkiai vėluoja. Situacija buvo žinoma ir lengvai prognozuojama. Kodėl tiek delsta? Komercinių bankų pelnai pernai augo 50–70 proc. Bet didžiausi bankai tik ragina gyventojus vis labiau taupyti, o už indėlius didesnių palūkanų mokėti nenori. Be to, jau norėjo vėl drastiškai didinti savo paslaugų įkainius, bet dabar to lyg ir atsisakė. O Lietuvos bankas pernelyg rūpinasi komercinių bankų likvidumu ir pelningumu, o ne žmonių padėtimi. Iš Vyriausybės ...

Alfonsas Brazas. Daugiabučių namų renovacija – kodėl ji stringa ir ką daryti?

Daugiabučių namų renovacija padeda sutaupyti apie 50 proc. šilumos, o taip pat patobulina butų ir namo kokybę bei padidina jų vertę. Renovacija tampa dar efektyvesnė, jeigu jos metu name yra įdiegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai (šilumos siurbliai (geoterminiai ir/ar oras-vanduo), kartu įrengiant saulės elektrinę ir/ar nusiperkant dalį nutolusios saulės elektrinės). Deja, įprasta kompleksinė namų renovacija, renovuojant namo inžinerines sistemas, apšiltinant ir namo sienas, šiuo metu ėmė strigti. Priežastis – išaugusios renovacijos darbų ir medžiagų kainos bei pabrangęs kreditas. Dėl to renovacijos kaštai išaugo maždaug dvigubai, o jos atsiperkamumas išsitęsė virš 50 metų. Todėl kompleksinės namų renovacijos patrauklumas butų savininkų akyse stipriai smuko. Ką daryti? Manau, kad išeitis šiuo metu – mažoji renovacija: šilumos mazgo renovavimas ir jo aut ...

Eugenijus Sabutis. Duobėtų kelių ir griūvančių tiltų metas – ar bus padarytos išvados?

Metai nauji, o problemos dėl nepakankamo finansavimo ir prastėjančios kelių būklės – senos, nejudinamos ir net gilinamos. Tokios išvados peršasi po Vyriausybės pateikto projekto, kuriuo numatomi kelių infrastruktūrai skiriami pinigai tiek šiems, tiek tolimesniems metams. Deja, bet finansavimas lieka skurdus ir analogiškas 2022 metų biudžetui. Tačiau labiausiai neramina net ne tai, kad skiriamų lėšų suma mūsų keliams tvarkyti išlieka lygiai tokia pati kaip ir praėjusiais metais, o dar niūresnės tendencijos, kurios atsispindi prieš mažiau nei savaitę parengtame Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo (KPPP) lėšų naudojimo projekte, kurį per ateinantį laikotarpį dar turės patvirtinti dešiniųjų valdžia. Projektas numato, kad Lietuvos keliams šiais metais skiriama tik apie 540 mln. Eur. Nors ekspertai, kelininkai ir savivaldybes vienijančios asociacijos vad ...

Tadas Vinokuras. Vilniui gresia Abonento sugrįžimas. Vilniečiai, ar jums alzheimeris?

Vilniaus rinkėjų apklausos beda pirštu į liūdną realybę: klastingiems makleriams politikoje vietos visada bus. Vartoju žodį „klastingas“ neatsitiktinai: šis terminas puikiai apibūdina Artūro Zuoko vykdomą politiką, kurios visa esmė – pigūs (bet vilniečiams milijonus kainavę) triukai, skirti pripratinti žmones prie gyvenimo galimai neskaidrioje sistemoje. Nuosavos sostinės avialinijos, nuosavas sostinės taksi, Neries gondolos, oranžiniai dviračiai, Gugenheimas – tai ne tik tušti triukai švaistantys miesto biudžetą, tai – dūmų uždanga, padedanti nuslėpti tamsiąją zuokiškos politikos pusę. Kalbu apie politiką, kurią galimai valdo nešvarūs pinigai, užkulisiniai susitarimai, o ne miesto žmonės. Vyresniems Vilniaus gyventojams tokia A. Zuoko politika nėra naujiena. Vis dėlto, stebėtinai mažai žmonių prisimena visus šio mero darbelius, sutepusius Vilniaus vardą ir reik ...