R. Budbergytė apie rekordinius bankų pelnus ir Lietuvos banko siūlymus: prabudo, bet ir toliau nieko nedarys?

R. Budbergytė apie rekordinius bankų pelnus ir Lietuvos banko siūlymus: prabudo, bet ir toliau nieko nedarys?

Pirmadienį paskelbtus Lietuvos banko pasiūlymus dėl augančių palūkanų socialdemokratai vadina pavėluota reakcija. Anot parlamentarės Rasos Budbergytės, augančios paskolų įmokų palūkanos toliau žlugdo dėl infliacijos sumenkusią žmonių perkamąją galią, o šeimos su vaikais rizikuoja netekti namų ir bankrutuoti.

„Palūkanų normos Lietuvoje – aukščiausios euro zonoje. Lietuvos bankas, pagaliau išstenėjęs keletą pasiūlymų, smarkiai vėluoja. Situacija buvo žinoma ir lengvai prognozuojama. Kodėl tiek delsta?

Komercinių bankų pelnai pernai augo 50–70 proc. Bet didžiausi bankai tik ragina gyventojus vis labiau taupyti, o už indėlius didesnių palūkanų mokėti nenori. Be to, jau norėjo vėl drastiškai didinti savo paslaugų įkainius, bet dabar to lyg ir atsisakė. O Lietuvos bankas pernelyg rūpinasi komercinių bankų likvidumu ir pelningumu, o ne žmonių padėtimi. Iš Vyriausybės irgi jokių pasiūlymų – nei dėl didesnio pelnų apmokestinimo, nei dėl nepagrįstai augančių tarifų už bankų paslaugas“, – sako R. Budbergytė.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei pripažįstant, kad Lietuvoje veikiančių bankų pelnai šiemet gali išaugti net dukart ir siekti bemaž 1 mlrd. eurų, R. Budbergytė ragina Lietuvos banką ir Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų.

„Neregėta infliacija ir palūkanų didėjimas skaudžiai atsiliepia Lietuvos gyventojams – kai kuriems paskolų įmokos gali brangti iki kelių kartų. Dėl įmokų brangimo būtina ne tik įvertinti situaciją, bet ir modeliuoti galimas pasekmes gyventojams, kad nenutiktų taip, kaip buvo per 2008-ųjų krizę. Tąkart niekas niekam nesiruošė, reakcija buvo pavėluota, o labiausiai nukentėjo mažas ir vidutines pajamas gaunantys žmonės. Užuot jiems padėjusi, valstybė gelbėjo komercinius bankus“, – primena parlamentarė.

R. Budbergytei keista, kad Lietuvos bankas tik dabar žada peržiūrėti paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis produktą, nors tai buvo galima padaryti anksčiau.

Be to, bankas išgirdo socialdemokratų pasiūlymą keisti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą.

„Kas žino, kodėl tik 550 eurų galima išsigryninti be mokesčių? Siūlome didinti šią sumą ir į mokėjimo krepšelį įtraukti daugiau paslaugų“, – paaiškina socialdemokratė.

R. Budbergytė ir socialdemokratų Seimo frakcija siūlo sukurti mokestinio kredito gyventojams sistemą.

„Mokestinis kreditas – ne naujiena Vakarų šalyse. Asmuo gali pasiskolinti tam tikrą sumą iš savo sumokėtų mokesčių – arba tam tikrą laiko tarpą mokesčių nemokėti, arba mokėti mažesnius mokesčius“, – savo pasiūlymą paaiškina socialdemokratė R. Budbergytė.

Lietuvos bankas pirmadienį pasiūlė priemones, kaip didinti komercinių Lietuvos bankų konkurenciją bei siekti, kad išaugusius pelnus fiksavę bankai būtų socialiai atsakingesni formuodami savo paskolų ir indėlių palūkanų normas.

Susiję straipsniai

Close