Darius Razmislevičius. „Skraidanti“ Laisvės alėja: kada leisime ramiai čia vaikščioti tik pėstiesiems?

Darius Razmislevičius. „Skraidanti“ Laisvės alėja: kada leisime ramiai čia vaikščioti tik pėstiesiems?

Laisvės alėja jau ne vieną dešimtmetį yra tapusi tradiciniu Kauno miesto simboliu. O jos išskirtinumas – ne tik nuo Soboro iki Senamiesčio vingiuojanti gatvė, bet ir tai, jog ji buvo „padovanota“ būtent pėstiesiems. Deja, stebint pastarųjų metų judėjimą Laisvės alėja, to pasakyti jau nebebūtų galima, nes šia centrine miesto dalimi jau pilnai judama ne tik pėsčiomis, bet ir įvairiausiomis, net ir motorinėmis, transporto priemonėmis. Nors statant šią miesto dalį, iš pradžių dar buvo galvojama ir bandoma paversti ją standartine mašinoms skirta gatve, tačiau jau 1975 metais buvo padaryti pirmieji žingsniai – uždraustas eismas vienoje alėjos pusėje tarp E. Ožeškienės ir I. Kanto gatvių. Šiam tikslui čia buvo įrengta paprastų betono plytelių danga. Galiausiai, 1982 metų lapkričio 6 d. buvo baigta alėjos rekonstrukcija, kuri skelbė šios Kauno miesto dalies atidavimą išs ...

Aurimas Rabačius. Kada Kaunas taps labiausiai užterštu miestu Lietuvoje?

Aurimas Rabačius. Kada Kaunas taps labiausiai užterštu miestu Lietuvoje?

Paskutines vasaros dienas prie jūros pasitikę kauniečiai gali džiaugtis, kad bent tokiu būdu pabėgo nuo Kauną užplūdusios smarvės. Po miestą plačiai pasklidęs aitrus nuotekų kvapas buvo juntamas net Laisvės alėjoje, o gyventojai, gelbėdamiesi nuo smarvės, buvo priversti sandariai užsidarinėti langus. Aplinkos apsaugos pareigūnai desperatiškai blaškėsi po miestą ieškodami taršos šaltinio, bet panašu, jog jo taip ir nerado. Du aplinkos apsaugos pareigūnai apvažiavo Kauną, patikrino seniai žinomus galimus taršos šaltinius ir nieko nepešę grįžo į savo biurą. Per vieną nacionalinį televizijos kanalą parodytas siužetas apie aplinkosaugininkus, ieškančius smarvės Kaune, buvo labiau nei graudus. Graudus ir dėl to, kad pareigūnai primityviai bandė ieškoti gamtos teršėjų, ir todėl, jog nekontroliuojami teršėjai Kauną tuoj pavers vienu labiausiai užterštu miestu Lietuvoje. ...

Aurimas Rabačius. Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus

Aurimas Rabačius. Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus

1930 m. pradėtas statyti ir 1932 m. visuomenei duris atvėręs Kauno centrinis paštas – unikalus garsaus architekto Felikso Vizbaro kūrinys, tapęs vienu svarbiausiu reprezentaciniu Kauno miesto statiniu. Ilgą laiką čia veikęs paštas, kaip ir Vilniuje bei Klaipėdoje, sumažėjus klientų srautui perkeltas į vieną miesto prekybos centrų, o pastatą nuspręsta parduoti. Lietuvos pašto planams už kone 3,3 milijono eurų parduoti vieną ryškiausių Kauno miesto pastatų pasipriešino visuomenė, todėl sprendimas parduoti pašto pastatą atšauktas. Dėl tolimesnio pastato panaudojimo iš Lietuvos pašto, Kultūros ministerijos, Vyriausybės, Seimo, Susisiekimo ministerijos, paveldosaugininkų ir Vyriausybės atstovų sudaryta darbo grupė. Ši grupė turėjo pateikti siūlymus ne tik dėl Kauno, tačiau ir dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų panaudojimo. Pasiūlymus darbo grupei galėjo pateikti ...

Aurimas Rabačius. Teršiamas Kaunas – neveiksnių institucijų įkaitas

Aurimas Rabačius. Teršiamas Kaunas – neveiksnių institucijų įkaitas

Eilinį, bet nepaskutinį, kartą kauniečiai girdi apie Nemuno taršą naftos produktais iš Juozapavičiaus prospekto teritorijų. Nepaisant bent keletą kartų per metus pastarąjį trisdešimtmetį besikartojančių pranešimų apie Nemuno taršą, niekas nesiima rimtai spręsti susidariusios ir visiems puikiai žinomos aplinkosauginės problemos. Problema daugiau nei aiški. Nors žmonės spėliodavo, kad teršalai Nemune atsiranda nuo plaunamų vagonų, tiesa yra kur kas baisesnė. Beveik dvidešimt metų iki pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Juozapavičiaus prospekte veikė pabėgių impregnavimo gamykla. Joje naftos produktais ir antiseptikais būdavo impregnuojami mediniai pabėgiai. Tiesiog lauke sukrauti pabėgiai būdavo purškiami naftos produktų mišiniu, kuris nuo pabėgių varvėdavo ant žemės ir ilgus metus sunkėsi į gruntą. Jei neklystu, eilinį kartą Aplinkos apsaugos departamento Ka ...

Jūratė Zailskienė. Kaunas – Prienai – Alytus

Jūratė Zailskienė. Kaunas – Prienai – Alytus

Dar 1992 m., Trečios Lietuvos Respublikos Vyriausybės valdymo metu, buvo paruoštas pirmasis kelio Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus (toliau – KELIAS) rekonstrukcijos projektas. Ir nuėjo gandas per visą regioną – pagaliau sulauksime gero kelio, juostos 2+2! Nors 1992 m. ne kiekviena šeima turėjo automobilį, dar buvo patogus visuomeninis transportas, bet džiaugsmas tiems, kas tą žinojo, tryško per kraštus. Nors žinia judėjo dar lėtokai – mobiliųjų beveik nebuvo, socialinių tinklų juo labiau. Ir tada prasidėjo ilgoji šio KELIO epopėja. Nerašysiu apie tai, kiek per tuos metus biudžeto pinigų išleista studijoms, investiciniams ir techniniams projektams. Nerašysiu, nes reikės ilgai skaičiuoti, kad galėčiau ramiai apie tai rašyti... Nuo 1992 m. Lietuvai vadovavo 15 vyriausybių, buvo 12 susiekimo ministrų. Nuo 2007 m. Prienų, Alytaus, Kauno rajonų, Birštono, Alytaus ...

Violeta Boreikienė. Skandalas su Kauno atliekų įmone parodė – būtina asmeninė tarnautojų atsakomybė

Violeta Boreikienė. Skandalas su Kauno atliekų įmone parodė – būtina asmeninė tarnautojų atsakomybė

Skandalas su Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmone parodė, kad kol Lietuvoje nebus asmeninės valdininkų atsakomybės, tol panašios istorijos tik kartosis. Kauno rajono gyventojus nuodijusi įmonė, dėl kurios skleidžiamos smarvės kenčia Kauno rajono gyvenviečių žmonės, pasirodo, net neveikė. Dėl to trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į miesto savivaldybę su prašymu skelbti ekstremalią padėtį. 30 mln. eurų kainavusi atliekų apdorojimo įmonė ilgą laiką buvo tikras siaubas Ramučių, Karmėlavos, Narėpų, Margavos gyventojams. Dėl smarvės negalėję nė durų atidaryti gyventojai beldėsi visur, bet miesto valdininkų širdžių tai nesuminkštino. Žmonės tiesiog vėmė namuose, juos, kaip sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, berdavo spuogai – tokia tarša itin apgyvendintame rajone. Bet ilgą laiką tai buvo niekam nė motais. Ir šiandien paaiškė ...

Darius Razmislevičius. Pagrindinis šalies oro uostas – Kaune. Kada?

Darius Razmislevičius. Pagrindinis šalies oro uostas – Kaune. Kada?

Šiuo metu tarptautinis Kauno oro uostas yra antras pagal dydį visoje Lietuvoje. Per praėjusius metus jame apsilankė 1160 tūkst. keleivių, atlikta 9886 skrydžiai ir pergabenta 319 tūkst. krovinių. Kad ir kaip atrodytų netikėta, tačiau visi šie statistikos rodikliai yra daug aukštesni, jeigu lygintume juos su Vilniaus oro uostu. Tačiau daugiausiai investicijų ateinantiems metams ir vėl nuspręsta skirti sostinei. Kyla klausimas, kodėl finansinė parama neskiriama tiems, kurių rezultatai geresni, o potencialas didesnis? Kauno tarptautinis oro uostas tikrai galėtų būti ne antras, bet pirmas! Kaip rodo valstybinės įmonės „Lietuvos oro uostai“ praėjusių metų ataskaitos, Vilniaus oro uosto keleivių skaičius per pastaruosius metus pakilo tik 2 %, kai Kauno rodikliai siekia net 15 %. Tokia pati statistika kalbant ir apie skrydžius: Vilnius per pastaruosius metus atliko ...

Close