Jūratė Zailskienė. Kaunas – Prienai – Alytus

Jūratė Zailskienė. Kaunas – Prienai – Alytus

Dar 1992 m., Trečios Lietuvos Respublikos Vyriausybės valdymo metu, buvo paruoštas pirmasis kelio Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus (toliau – KELIAS) rekonstrukcijos projektas. Ir nuėjo gandas per visą regioną – pagaliau sulauksime gero kelio, juostos 2+2! Nors 1992 m. ne kiekviena šeima turėjo automobilį, dar buvo patogus visuomeninis transportas, bet džiaugsmas tiems, kas tą žinojo, tryško per kraštus. Nors žinia judėjo dar lėtokai – mobiliųjų beveik nebuvo, socialinių tinklų juo labiau. Ir tada prasidėjo ilgoji šio KELIO epopėja. Nerašysiu apie tai, kiek per tuos metus biudžeto pinigų išleista studijoms, investiciniams ir techniniams projektams. Nerašysiu, nes reikės ilgai skaičiuoti, kad galėčiau ramiai apie tai rašyti... Nuo 1992 m. Lietuvai vadovavo 15 vyriausybių, buvo 12 susiekimo ministrų. Nuo 2007 m. Prienų, Alytaus, Kauno rajonų, Birštono, Alytaus ...

Violeta Boreikienė. Skandalas su Kauno atliekų įmone parodė – būtina asmeninė tarnautojų atsakomybė

Violeta Boreikienė. Skandalas su Kauno atliekų įmone parodė – būtina asmeninė tarnautojų atsakomybė

Skandalas su Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmone parodė, kad kol Lietuvoje nebus asmeninės valdininkų atsakomybės, tol panašios istorijos tik kartosis. Kauno rajono gyventojus nuodijusi įmonė, dėl kurios skleidžiamos smarvės kenčia Kauno rajono gyvenviečių žmonės, pasirodo, net neveikė. Dėl to trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į miesto savivaldybę su prašymu skelbti ekstremalią padėtį. 30 mln. eurų kainavusi atliekų apdorojimo įmonė ilgą laiką buvo tikras siaubas Ramučių, Karmėlavos, Narėpų, Margavos gyventojams. Dėl smarvės negalėję nė durų atidaryti gyventojai beldėsi visur, bet miesto valdininkų širdžių tai nesuminkštino. Žmonės tiesiog vėmė namuose, juos, kaip sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, berdavo spuogai – tokia tarša itin apgyvendintame rajone. Bet ilgą laiką tai buvo niekam nė motais. Ir šiandien paaiškė ...

Darius Razmislevičius. Pagrindinis šalies oro uostas – Kaune. Kada?

Darius Razmislevičius. Pagrindinis šalies oro uostas – Kaune. Kada?

Šiuo metu tarptautinis Kauno oro uostas yra antras pagal dydį visoje Lietuvoje. Per praėjusius metus jame apsilankė 1160 tūkst. keleivių, atlikta 9886 skrydžiai ir pergabenta 319 tūkst. krovinių. Kad ir kaip atrodytų netikėta, tačiau visi šie statistikos rodikliai yra daug aukštesni, jeigu lygintume juos su Vilniaus oro uostu. Tačiau daugiausiai investicijų ateinantiems metams ir vėl nuspręsta skirti sostinei. Kyla klausimas, kodėl finansinė parama neskiriama tiems, kurių rezultatai geresni, o potencialas didesnis? Kauno tarptautinis oro uostas tikrai galėtų būti ne antras, bet pirmas! Kaip rodo valstybinės įmonės „Lietuvos oro uostai“ praėjusių metų ataskaitos, Vilniaus oro uosto keleivių skaičius per pastaruosius metus pakilo tik 2 %, kai Kauno rodikliai siekia net 15 %. Tokia pati statistika kalbant ir apie skrydžius: Vilnius per pastaruosius metus atliko ...

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Oficiali informacija: nuo  sausio 1 dienos miesto savivaldybės darželius lankančių vaikų tėvams, jei jų gyvenamoji vieta nedeklaruota Kaune,  už vaiko ugdymą kasdien reikia mokėti po 9,20 euro. Jeigu gyvenamąją vietą Kauno mieste deklaravęs vienas iš vaiko tėvų, ugdymo darželyje diena kainuos perpus pigiau. Jei abu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai, tuomet už darželyje praleistą savo vaiko dieną mokės tiek pat, kiek pernai – 0,58 euro. Greta ugdymo mokesčio tėvams privalu mokėti ir už vaikų maitinimą darželiuose per mėnesį – 60-70 eurų.  Kauno rajonas sulaukė keršto akcijos –  V. Matijošaitis pademonstravo paties žemiausio lygio savo politinį pilotažą – atkeršijo Kauno rajono vaikams, keliolika kartų padidindamas mokestį už darželius. Kauno rajono vaikų ugdymas miesto darželiuose pabrango iki kelių šimtų eurų po to, kai Kauno miesto meras gavo atkirtį savo ...

R. Budbergytė: Žemės ūkio ministerijos perkėlimas – pinigų švaistymas pustuštėms patalpoms išlaikyti

R. Budbergytė: Žemės ūkio ministerijos perkėlimas – pinigų švaistymas pustuštėms patalpoms išlaikyti

Seimo socialdemokratų partijos frakcija gavo atsakymus, kiek valstybei kainavo „valstiečių“ užmojai iškelti Žemės ūkio ministeriją. „Valstiečiai“, gavę valdžią, žarstėsi ne tik nepamatuotais pažadais, bet ir mūsų visų pinigais. Tas Žemės ūkio ministerijos perkėlimas nuo pat pradžių atrodė tik kaip viešųjų ryšių akcija – štai mes rūpinamės regionais. Iš tikrųjų jokio rūpesčio nesimatė, tik pinigų leidimas vėjais. Todėl paprašėme konkrečių skaičių – kiek lėšų skiriama ministerijos perkėlimui“, - sako Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Paaiškėjo, kad per 8 mėnesius – nuo balandžio iki metų pabaigos – ministerijos perkėlimo planavimui ir perkėlimui išleista 69 939,51 euro, iš jų patalpų nuomos vertinimo ir perkėlimo studijai 8 833,00 eurai. Didžiąją dalį išleistų pinigų, pagal Žemės ūkio ministerijos paaiškinimą, sudarė projekto vadovės darbo ...

Seime statomos užtvaros V. Matijošaičio užmojams  - dėl prijungimo siūloma apklausti visą Kauno rajoną

Seime statomos užtvaros V. Matijošaičio užmojams – dėl prijungimo siūloma apklausti visą Kauno rajoną

Seimas nusprendė imtis socialdemokratų siūlymo reglamentuoti gyventojų apklausas dėl galimų teritorijų keitimų. Seimui pateiktame įstatymo pakeitime siekiama, kad gyventojų apklausoje balsuotų ir  savo nuomonę galėtų pareikšti visi tos  savivaldybės teritorijoje gyvenantys gyventojai, kurios teritoriją planuojama prijungti. Teritorijų pakeitimai gali turėti pasekmių ne tik prijungiamų teritorijų, bet ir aplinkinių teritorijų gyventojams. „Šalies vidaus teritorijų keitimas gali turėti gilias socialines, ekonomines, aplinkosaugines, teisines ir politines pasekmes. Todėl šiuo klausimu turi būti atlikta ne tik išsamios studijos ir analizės, bet ir apklausti visos teritorijos, pavyzdžiui, skaidomos savivaldybės gyventojai. Teritorijų pakeitimai gali turėti pasekmių ne tik prijungiamų teritorijų gyventojams, bet ir aplinkinėse, neprijungiamose teritorijose gyvenantiem ...

Aurimas Rabačius. Gaisras Kauno daugiabutyje

Aurimas Rabačius. Gaisras Kauno daugiabutyje

Kad Kauno mieste, Biržiškų g., griūva daugiabutis, pranešta dar liepos mėnesį. Apie žmonių nelaimę tuomet sužinojo ne tik Kauno miesto ar Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos specialistai, tačiau ir visa Lietuva. Įvykis plačiai nušviestas žiniasklaidoje, į Kauną suvažiavo kone visų Lietuvoje veikiančių televizijų žurnalistai. Neabejoju, sužinojo ir Kauno miesto meras. Tačiau jam prireikė bene trijų mėnesių, kad susiruoštų atvažiuoti į įvykio vietą, apžiūrėtų daugiabutį, pakalbėtų su gyventojais ir galų gale pažadėtų, kad namas bus sutvarkytas ir gyventojai kada nors galės grįžti į savo namus. Pasirodo, skylantys Kauno daugiabučiai – jokia naujiena. Panašus atvejis Kaune fiksuotas dar gegužės mėnesį. Ir tuomet į įvykio vietą sugužėję įvairių institucijų valdininkai tik konstatavo faktą bei nustatė priežastis. Abiem atvejais institucijos bėga paskui traukinį. ...

Close