Seime – L. Jonaičio siūlymas naikinti švietimo įstaigų vadovų kadencijas

Seime – L. Jonaičio siūlymas naikinti švietimo įstaigų vadovų kadencijas

Seimas po pateikimo nepritarė socialdemokrato Liudo Jonaičio pataisoms, pagal kurias valstybės ar savivaldybės įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų penkerių metų kadencijos būtų panaikintos. Už tokį siūlymą balsavo 38 Seimo nariai, 40 prieš, dar 33 parlamentarai susilaikė. Pasak įstatymo pataisų autoriaus L. Jonaičio, šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau kaip 240 švietimo įstaigų vadovų, o taip yra ir dėl kadencijų ribojimo bei pernelyg griežtų reikalavimų. „Kandidatai nepretenduoja į viešai skelbiamus konkursus dėl socialinių garantijų stokos: terminuota darbo sutartis neužtikrina stabilios ekonominės padėties, negalima gauti ilgalaikių būsto paskolų, kreditų ar pirkti lizingo būdu. Be to, penkerių metų laikotarpis yra per trumpas, siekiant sėkmingai dirbti švietimo įstaigoje ir pasiekti svarių rezultatų“, – sako L. Jonaitis. Socialdemokratas p ...

Seimas priėmė socialdemokratų teiktą rezoliuciją: Vyriausybė turi ieškoti lėšų specialiųjų poreikių vaikams

Seimas priėmė socialdemokratų teiktą rezoliuciją: Vyriausybė turi ieškoti lėšų specialiųjų poreikių vaikams

Seimas priėmė Seimo Socialdemokratų frakcijos atstovų pateiktą rezoliuciją dėl bazinių paslaugų specialiųjų poreikių vaikams švietimo įstaigose užtikrinimo. Rezoliuciją palaikė 89 Seimo nariai, 7 balsavo prieš, 23 parlamentarai susilaikė. Rezoliucijoje nurodoma, kad bendrojo ugdymo mokyklose jau dabar trūksta apie 1 tūkst. 640 švietimo pagalbos specialistų ir specialiųjų pedagogų, tuo metu lėšos kitų metų biudžete tam nenumatytos. Anot rezoliucijos, 2021 metais bazinėms švietimo pagalbos paslaugoms vaikams bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinti reikalingi 28,8 mln. eurų. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose šiuo metu  yra ypatingai sudėtinga dirbti, nes trūksta švietimo pagalbos specialistų ir specialiųjų pedagogų. Nukenčia ugdymosi ir mokymosi procesas, kiti vaikai, mokytojai, o tėvai sunerimę. „Nenumačius ...

Seimas pritarė Lino Jonausko siūlymui įteisinti žvejybos bei medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate

Seimas pritarė Lino Jonausko siūlymui įteisinti žvejybos bei medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate

Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime nario Lino Jonausko parengtoms Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama Žuvinto biosferos rezervate įteisinti žvejybos bei medžioklės draudimą. Toliau šios pataisos bus svarstomas Aplinkos apsaugos komitete. Neatsakingai nueinančios Vyriausybės pakeistos nuostatos išplėtė galimybę žvejoti Žaltyčio ežere, paversdamos saugomos teritorijos prieigas „automobilių rezervatu“ ir tokiu žvejų sambūriu vandens telkinyje, kad jame nebeliko vietos paukščiams. „Neatsakingai nueinančios Vyriausybės pakeistos nuostatos išplėtė galimybę žvejoti Žaltyčio ežere, paversdamos saugomos teritorijos prieigas „automobilių rezervatu“ ir tokiu žvejų sambūriu vandens telkinyje, kad jame nebeliko vietos paukščiams. Taip pat iki šiol yra likę daug neaiškumų dėl medžioklės galimybių biosf ...

G. Paluckas: apmaudu, kad Seimui tūkstančių Lietuvos piliečių problemos nėra svarbios

G. Paluckas: apmaudu, kad Seimui tūkstančių Lietuvos piliečių problemos nėra svarbios

Seimas po pateikimo atmetė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narių teikiamą įstatymo projektą, pagal kurį Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai nelietuviškus vardus ir pavardes galėtų rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.  Už projektą balsavo 43 Seimo nariai, prieš 41, o 26 parlamentarai susilaikė.  Vienas iš įstatymo projekto teikėjų, Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad šios įstatymo pataisos jau 30 metų laukia daugelis Lietuvos piliečių. „Gaila, kad Seimas nesiima spręsti įsisenėjusių problemų, su kuriomis susiduria tūkstančiai žmonių. Jie dokumentuose lig šiol negali rašyti savo vardo ir pavardės lotyniškais rašmenimis. Tai – ir Lietuvoje gyvenantys tautinių bendrijų atstovai, ir žmonės, susituokę su užsieniečiais", – teigia G. Paluckas.  „Iš esmės filologinė ar net techninė problema yra įgavusi politinį ir net ...

Eugenijus Sabutis. Savivaldybių savarankiškumo miražas naujojoje Vyriausybėje

Eugenijus Sabutis. Savivaldybių savarankiškumo miražas naujojoje Vyriausybėje

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje svarstėme vieną ir patį aktualiausią šiai dienai klausimą – būsimos aštuonioliktos Vyriausybės programą. Paskirtoji vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatė būtent šiam komitetui aktualią Vyriausybės programos dalį, susijusią su regionų plėtra, savivalda, viešuoju sektoriumi ir valstybės tarnyba. Būsimoji ministrė išskyrė šešias, jos manymu, svarbiausias šios srities veikimo kryptis: regionų valdymo struktūros stiprinimą, regionų specializaciją, motyvacinės sistemos savivaldoje įvedimą, verslo ir verslumo skatinimą regionuose per mokestinę sistemą, gyventojų mobilumo didinimą ir viešųjų paslaugų kokybės didinimą regionuose. Komiteto nariai, tiek iš daugumos, tiek iš opozicijos, būsimai ministrei turėjo tikrai daug išsamių, visaapimančių, o kartais ir konkrečių klausimų, taip pat išsakė nemažai kritiš ...

J. Olekas kreipėsi į Europos Komisiją dėl Europos sveikatos stiprinimo

J. Olekas kreipėsi į Europos Komisiją dėl Europos sveikatos stiprinimo

COVID-19 pandemijai išryškinus nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų spragas ir nepakankamą pasirengimą sveikatos krizių valdymui, pandemija taip pat parodė  sistemų nepasirengimą sėkmingai toliau teikti kasdienes sveikatos apsaugos paslaugas. Europos Parlamento narys Juozas Olekas drauge su 18 europarlamentarų kreipėsi į Europos Komisiją, siekdami išsiaiškinti, kaip pristatytos iniciatyvos stiprins ES sveikatą ir pasirengimą sveikatos grėsmėms ateityje. Europos Komisijai paskelbus Europos sveikatos sąjungos iniciatyvą, kurios ragino imtis Europos Parlamento Socialistų ir demokratų frakcija, svarbu suprasti kokių konkrečių veiksmų Komisija imsis siekiant užtikrinti ne tik efektyvų pandemijos suvaldymą, bet ir tolimesnį Europos sveikatos stiprinimą. Kad visi europiečiai galėtų naudotis savo fundamentalia teise į sveikatos apsaugą, privalome stiprinti mokslinius ...

10 000 eurų už kiekvieną vaiką nėra gera idėja. Ką turėtume daryti vietoj to?

10 000 eurų už kiekvieną vaiką nėra gera idėja. Ką turėtume daryti vietoj to?

Viešoje erdvėje jau kuris laikas sklando Darbo partijos parlamentaro Antano Guogos idėja: kiekvienam gimusiam vaikui skirti po 10 000 eurų, taip skatinant gimstamumą. Jei tai yra idėja besąlygiškai duoti pinigus už gimusį vaiką, tai yra bloga idėja. Pirmiausiai, dėl galimo „turizmo” – kas gi sutrukdys gimdyti Lietuvoje, jei gyveni ir dirbi Londone. Dėl teisinio reguliavimo mes negalėtume (ir neturėtume) diskriminuoti kitų Europos Sąjungos piliečių, kurių vaikai gimė čia. Tokia parama galbūt skatintų ir neatsakingus veiksmus, kurie lemtų tolesnį vaikų skurdą. Pripažinkime: vaikus auginti Lietuvoje yra brangu. Kiekvienoje skambioje idėjoje su daug nulių gali būti tiesos grūdas. Lietuvos demografinė situacija yra netvari ir su ja reikia tvarkytis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje gimė 27 393 vaikai, 759 arba 2,6 proc. mažiau nei 2018 ...

Close