Gintautas Paluckas. Gerovės valstybės pamatas – darbo vietos

Gintautas Paluckas. Gerovės valstybės pamatas – darbo vietos

Dešimtmečius darbo vietų kūrimą buvome patikėję rinkai ir tam tikram atsitiktinumui. Tai labai neprotinga ir neracionali politika, nes visose ES šalyse regioninė politika, pirmiausia, atsiremia į aktyvų darbo vietų kūrimą. Net Amerikos prezidentas savo prezidentavimo kadenciją „matuoja“ sukurtų darbo vietų skaičiumi. Šita visuotinio užimtumo koncepcija yra visų socialdemokratinių gerovės valstybių esminis bruožas. Dažnai diskutuodami apie gerovės valstybę, neproporcingai didelį dėmesį skiriame tokiems rodikliams kaip BVP, valstybės skola, infliacija ir pan., nors svarbiausias ir pagrindinis gerovės valstybės pamatas – kiek žmonių turi darbą ir gauna padorų atlyginimą, nes jie moka mokesčius, iš kurių vėliau kuriamos įvairios socialinės paramos ir pagalbos programos. Ką turi daryti šalies Vyriausybė? Parama smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai Pirmiausia, turi bū ...

Birutė Vėsaitė. Nepatogi tiesa apie trečiąją iš eilės bedarbių kartą Lietuvoje

Birutė Vėsaitė. Nepatogi tiesa apie trečiąją iš eilės bedarbių kartą Lietuvoje

Ydinga socialinės paramos sistema baigia užauginti jau trečią nuolatinių socialinių pašalpų gavėjų kartą. Apie tai su nerimu pavojaus varpais muša socialiniai darbuotojai, vaiko teisių specialistai, seniūnai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ypatingai regionuose, nutolusiuose nuo didžiųjų miestų. Skurdas kaip infekcinė liga – eina iš kartos į kartą. Jeigu močiutė buvo bedarbė, jos dukra taip pat, tuomet, kaip taisyklė, ir anūkės laukia panaši ateitis. Jeigu augantis vaikas nemato, kaip tėvai kas rytą keliasi, ruošiasi darbo dienai, tai labai menka tikimybė, kad vaikai, augantys tokioje šeimoje, elgsis kitaip. Paprastai tokios šeimos skursta, o skurdas kaip infekcinė liga – eina iš kartos į kartą. Ir nereikia naiviai tikėtis, kad auganti ekonominė gerovė automatiškai pasieks skurstančiųjų sluoksnius. Taip niekada nebuvo ir nebus. Socialinė pašalpa darbingi ...

Modesta Petrauskaitė. Bedarbių armija

Modesta Petrauskaitė. Bedarbių armija

Nedarbo lygis šalyje kyla į jau seniai nematytas aukštumas: birželio pabaigoje šalyje buvo net 209 418 bedarbių, o nedarbo lygis siekė 12,1 %. Nuo koronaviruso pandemijos pradžios bedarbių skaičius išaugo beveik 50 000 ir, panašu, kad artimiausiu metu tik didės. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 3 000 laisvų darbo vietų, tačiau žmonės neskuba darbintis. Šiuo metu vidutinė nedarbo išmoka siekia apie 350 eurų. Siūlomas darbas yra menkai apmokamas ir uždarbis mažai skiriasi nuo nedarbo išmokos, todėl dėl kelių šimtų eurų skirtumo žmonės dirbti nenori ir renkasi išmokas. Atlyginimas už darbą turi būti ne tik adekvatus atliktiems darbams, bet ir užtikrinti, kad dirbančiam žmogui nereikėtų skursti ar nuolatos galvoti apie galimybę užsidirbti papildomų pajamų. Visi galintys ir norintys dirbti turi turėti galimybę tai daryti, todėl reikia dar ...

Ekonomistas R. Lazutka: Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad pensijos augtų sparčiau – tereikia konkrečių sprendimų

Ekonomistas R. Lazutka: Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad pensijos augtų sparčiau – tereikia konkrečių sprendimų

Vilniaus universiteto profesorius, sociologas ir ekonomistas R. Lazutka įsitikinęs, kad visos krizės labiausiai paliečia silpniausius ir pažeidžiamiausius. Profesorius teigia, kad globali COVID-19 krizė yra visiškai unikalus atvejis, niekada su tokiu reiškiniu valstybė nėra susidūrusi ir jos padariniai nenusakomi. Dar iki pandemijos dažna senjorų šeima suko galvas, kaip išgyventi iš „Sodros“ mokamos senatvės pensijos. Pensijų reforma ne juokais susuko galvas ir būsimiems pensininkams. Dažnam buvo sunku apsispręsti, ar likti tik „Sodroje“, ar pensijai kaupti papildomai? Globali koronaviruso pandemija pablogino Lietuvos žmonių gyvenimus, apribojo judėjimą, sumažėjo atsitiktinių darbų. Anksčiau, tegul ir teorinė, prisidūrimo prie pensijos ar pašalpos galimybė, dingo. Ar situacija Lietuvoje dar labiau nenuskurdins silpniausių? Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad p ...

Violeta Boreikienė. Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos

Violeta Boreikienė. Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos

Ar kas nors skaičiavo, kur geriau valstybei investuoti – į nedarbo išmokas ar darbingo amžiaus žmonių persikvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą, švietimo sistemos pertvarką ir praktinių darbo įgūdžių jaunimui įgijimo programas, taip didinant užimtumą, mažinant nedarbo lygį? Išaugęs nedarbas kelia daugybę problemų, pradedant pajamų nelygybe, didėjančiu skurdu, žmogaus socialine izoliacija, prastėjančiu klimatu šeimose, dėl savivertės praradimo prastėjančia sveikata ir baigiant milžiniškomis valstybės išlaidomis. Nedarbas skatina ne tik  socialinę atskirtį, psichologines problemas, bet ir neprisideda prie Gerovės valstybės kūrimo proceso. Manau, kad atėjo laikas pereiti prie aktyvios ir integruotos darbo rinkos politikos, kurią įgyvendinus, tik išsilavinę, tam tikrą kvalifikaciją įgiję, kūrybingi ir ateitimi pasitikintys žmonės galės kurti produktyvios ir inovatyvi ...

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

COVID-19 pandemijos banga slenka per pasaulį nevienodai. Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių jau pastebimas pandemijos kreivės plokštėjimas ar žemėjimas. Bet yra ES šalių, kur užsikrėtimų skaičiai dar neleidžia švelninti suvaržymų, o mirčių skaičiai atskirose rizikos grupėse vis dar nemažėja. Lietuvoje pandemijos kreivė plokštėja, atsiranda prielaidos etapiniam įvestų suvaržymų atšaukimui. Žinoma, turime ribotus karantinus Nemenčinėje, Antavilių ir Kartenos senelių namuose. Bet visuomenėje jau ima reikštis nekantrumo, atsipalaidavimo, nepasitenkinimo įvestais suvaržymais nuotaikos. Ekonominės ir socialinės pasekmės jaučiamos ir sumažėjusiose žmonių pajamose, ir padidėjusioje bedarbystėje, ir verslų bankrotų grėsmėse, ir šalies biudžeto skaičiuose. Atskirų socialinių grupių, atskirų verslo sektorių interesai šioje situacijoje neabejotinai skiriasi. Skirtin ...

Close