10 000 eurų už kiekvieną vaiką nėra gera idėja. Ką turėtume daryti vietoj to?

10 000 eurų už kiekvieną vaiką nėra gera idėja. Ką turėtume daryti vietoj to?

Viešoje erdvėje jau kuris laikas sklando Darbo partijos parlamentaro Antano Guogos idėja: kiekvienam gimusiam vaikui skirti po 10 000 eurų, taip skatinant gimstamumą. Jei tai yra idėja besąlygiškai duoti pinigus už gimusį vaiką, tai yra bloga idėja.

Pirmiausiai, dėl galimo „turizmo” – kas gi sutrukdys gimdyti Lietuvoje, jei gyveni ir dirbi Londone. Dėl teisinio reguliavimo mes negalėtume (ir neturėtume) diskriminuoti kitų Europos Sąjungos piliečių, kurių vaikai gimė čia. Tokia parama galbūt skatintų ir neatsakingus veiksmus, kurie lemtų tolesnį vaikų skurdą.

Pripažinkime: vaikus auginti Lietuvoje yra brangu.

Kiekvienoje skambioje idėjoje su daug nulių gali būti tiesos grūdas. Lietuvos demografinė situacija yra netvari ir su ja reikia tvarkytis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje gimė 27 393 vaikai, 759 arba 2,6 proc. mažiau nei 2018 m.

Nemaža dalis Lietuvos demografinio potencialo per pastaruosius dešimtmečius emigravo, gyvena, dirba ir augina vaikus kitose Europos Sąjungos šalyse – tai yra apie porą šimtų tūkstančių darbingo amžiaus žmonių. Dalis jų grįš, jei Lietuvoje matys sąlygas darbui, vaikų auginimui ir savirealizacijai. Dalis jų veikiausiai įleido šaknis naujoje vietoje.

Pripažinkime: vaikus auginti Lietuvoje yra brangu. Tą galima matyti iš skurdo rodiklių – didžiausią skurdo riziką patiria žmonės (daugiausiai mamos), kurie vieni augina vaikus.

2019 m. Statistikos departamento duomenimis, tokiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis siekė 19,5 proc., o be socialinių išmokų, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2019 m. būtų padidėjęs nuo 19,5 iki 37,1 proc.

Tuo pat laikotarpiu žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 7,7 proc. Lietuvos gyventojų, taigi skurdo lygis aukščiau minėtuose namų ūkiuose buvo vos ne dvigubai didesnis.

Nors nėra tiksliai paskaičiuota, naujagimio krepšelis kainuoja tūkstančius eurų. Įvairiais skaičiavimais pirmoko išleidimui į mokyklą 2020 m. reikėjo apie 250 eurų. Ir tai yra išlaidos, kurios daugeliui šeimų nėra įkandamos, nes dar yra reikalingas kokybiškas maistas, vaikai serga ir tada jiems reikia vaistų.

Vaiko pinigai tik iš dalies sprendžia problemą. Atskirų savivaldybių (Vilniaus, Kauno rajono ir kitų) sveikintini bandymai sukurti nedidelius „kūdikio kraitelius” yra žingsnis gera kryptimi. Bet to nepakanka.

Jaunas šeimas reikia remti. Bet labai svarbu aiškiai žinoti principus – ką mes norime pasiekti, jas remdami.

Dalyvavimas darbo rinkoje, kvalifikacijos ir įgūdžių, reikalingų darbo rinkai, išlaikymas yra svarbu, nes lemia tolesnį gerą žmonių gyvenimą.

Mūsų, Seimo socialdemokratų, siūlymas yra sukurti vienkartinę gyventojų pajamų mokesčio lengvatą už kiekvieną gimusį vaiką – ji maksimaliai galėtų būti lygi dviejų vidutinį atlyginimą gavusių asmenų sumokėtam metiniam pajamų mokesčiui, sumokėtam už praeitus metus prieš vaiko gimimą.

Svarbus yra ir žmonių skatinimas dirbti skaidrioje, ne „pilkojoje“ darbo rinkoje. Universalios išmokos to neskatina. Tačiau, jei mes paimtume (tikėkimės) gerą A. Guogos intenciją, ir „sukurtume“ vaiko gimimo išmoką, susietą su namų ūkio sumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu, galbūt turėtume protingą sprendimą.

2020 m. III ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis šalyje iki mokesčių siekė 1454,8 eurus. Tokio dydžio darbo užmokestį gaunantis asmuo per metus sumokėjo apie 2,900 eurų gyventojų pajamų mokesčio. Mūsų, Seimo socialdemokratų, siūlymas yra sukurti vienkartinę gyventojų pajamų mokesčio lengvatą už kiekvieną gimusį vaiką – ji maksimaliai galėtų būti lygi dviejų vidutinį atlyginimą gavusių asmenų sumokėtam metiniam pajamų mokesčiui, sumokėtam už praeitus metus prieš vaiko gimimą.

Suapvalinus ir įvertinus būsimą pajamų augimą, mes siūlytume apriboti galimą susigrąžinti pajamų mokestį vienam šeimos ūkiui iki 6000 eurų. Maksimaliai išnaudota tokia lengvata kainuotų apie 79 milijonus eurų, tačiau praktiškai ji nebūtų išnaudojama iki galo, dėl to, kad nemažai žmonių nesumoka tiek gyventojų pajamų mokesčio.

Tai turėtų šias teigiamas pasekmes: pirmiausiai, sukūrę tokią lengvatą, mes skatintume dirbti ir mokėti mokesčius Lietuvoje, priešingai nei siūlydami universalią besąlyginę programą. Taip pat tokia priemone mes skatintume žmones deklaruoti pajamas.

Tai būtų geografine prasme teisinga priemonė, nes vaikai Lietuvoje šiuo metu daugiau gimsta didmiesčiuose, kuriuose kainos ir pragyvenimo lygis yra aukštesni. Visų politikų tikslas tada taptų žmonių pajamų didinimas, kad jų rinkėjai galėtų maksimaliai pasinaudoti tokia priemone.

Tokiai priemonei realizuoti reikėtų pakeisti pajamų deklaravimo modelį – į namų ūkių pajamų deklaravimą, kuris yra sąžiningesnis pačių mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

Tokia priemonė paskatintų diskusijas apie kai kurias nedideles visuomenės grupes, kaip, pavyzdžiui, doktorantai ar rezidentai, kurie gauna legalias pajamas, bet jos nelaikomos darbo pajamomis, todėl neužtikrinami tam tikri draudimai.

Ar vienkartinis GPM grąžinimas išspręstų visas finansines problemas, su kuriomis susiduria šeimos, susilaukusios vaikų? Jokiu būdu ne. Viešų paslaugų prieinamumas, kaip, pavyzdžiui, nemokamos medicinos ir vėlesniuose vaiko augimo etapuose – prieinamų vaikų darželių ir kokybiško mokslo klausimai, yra taip pat svarbūs, esminiai. Tačiau priemonė leistų bent kažkiek stabilizuoti šeimos biudžeto padėtį, gimus vaikui.

Lietuvos demografinę situaciją privalome keisti, mažindami šeimų galvos skausmą dėl išgyvenimo ir pajamų.

Šiuo metu vaikai Lietuvoje visomis prasmėmis yra brangūs. Tad priemonės, kurios padėtų šeimoms susitvarkyti su galimais finansiniais sunkumais, o vaikams suteiktų geresnius pirmuosius gyvenimo metus, turės teigiamų pasekmių ne tik šeimų biudžetui, bet ir jų sėkmei ateityje.

Close