„Paskutinis šansas Vyriausybei": švietimiečiai ragina valdžią „negudrauti", tesėti pažadus nedelsiant

„Paskutinis šansas Vyriausybei“: švietimiečiai ragina valdžią „negudrauti“, tesėti pažadus nedelsiant

Nepaisant gausių pažadų, mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų tyrėjų atlyginimo ir kompensacijos už nuotolinį darbą reikalai stringa. Seime surengtoje spaudos konferencijoje švietimo profesinių sąjungų atstovai negailėjo karčių žodžių Ingridos Šimonytės Vyriausybei bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Profesinės sąjungos reikalauja didinti atlyginimus ne nuo kitų metų rugsėjo, o nuo sausio. Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pabrėžė, kad mokytojai dirba ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, neformalaus švietimo įstaigose, profesinio mokymo mokyklose. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad mokyklų tinklo pertvarka mokytojų problemų neišsprendė. Anot K. Juknio, jau dabar akivaizdu, jog „finansavimo švietimui tiesiog nėra". Profsąjungos pirmininkas apgailestavo, kad mini ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kokiomis jūromis plukdysime švietimo laivą? Socialdemokratų siūlymai

Vilija Blinkevičiūtė. Kokiomis jūromis plukdysime švietimo laivą? Socialdemokratų siūlymai

Lietuvoje švietimo sistema vis labiau atspindi dviejų greičių Lietuvą. Vieni tyliai, bet greitai ir užtikrintai plaukia jachtomis laisvosios rinkos jūra. Kiti – absoliuti dauguma – jau nuo mažens priversti į Žinių šalį irtis valtelėmis. Sveikindami nacionalinio susitarimo dėl švietimo politikos (toliau - Susitarimas) idėją socialdemokratai turi savo pasiūlymų. Esminių, be kurių būtų sunku iš esmės pakeisti švietimo sistemą. Pakeisti taip, kad vaikų mokymosi kokybė gerėtų, o jaunimas norėtų dirbti mokytojais, taip pat ir regionuose. Siūlome visuotinio viešosios (valstybės, savivaldybių) švietimo sistemos stiprinimo kryptį. Tokią, kokią jau seniau pasirinko Suomija, ir pasiekė puikių rezultatų. Tokią, kokią renkasi Estija ir Latvija, gerokai lenkiančios Lietuvą vaikų pasiekimais, nors dar prieš kelis dešimtmečius prie starto linijos stovėjome greta. Taigi ...

Linas Jonauskas. Mokiniams vasaros stovyklos turi būti nemokamos

Linas Jonauskas. Mokiniams vasaros stovyklos turi būti nemokamos

Šią savaitę Lietuvos socialdemokratų frakcija įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlome 7–16 metų vaikams iš valstybės biudžeto apmokėti kasmetines edukacines 5–7 dienų trukmės vasaros stovyklas. Vasaros stovyklos ne tik padėtų išspręsti vaikų užimtumo problemą, bet ir pagerintų jų fizinę bei emocinę būklę. Mokslininkai nustatė, kad daugiau nei trečdalio tirtų Lietuvos vaikų emocinė būsena ir / arba elgesys pirmojo karantino metu pablogėjo. Padaugėjo vaikų galvos skausmų, kurie sietini su ilgesne sėdėjimo prie ekranų trukme, mažesniu fiziniu aktyvumu, trumpesniu buvimu lauke. Padaugėjo vaikų regėjimo sutrikimų ir nutukimo. Pastebimai sumažėjo vaikų, dalyvaujančių neformaliame ugdyme. Tuo tarpu vaikai, dalyvaujantys neformalaus ugdymo užsiėmimuose, prie ekranų praleido mažiau laiko, jų fizinė ir psichinė sveikata buvo geresnė, o noras mokytis ir ...

Nacionalinis susitarimas dėl švietimo: tik gandai ir kontroversijos, valdantieji vėl slapukauja

Nacionalinis susitarimas dėl švietimo: tik gandai ir kontroversijos, valdantieji vėl slapukauja

Nors Nacionalinio susitarimo dėl švietimo siekis įrašytas XXVIII Vyriausybės programoje, jo rengimo procesą gaubia gandai, politikai skundžiasi, kad jų nepasiekia informacija iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM). Savo programoje Vyriausybė įsipareigojo parengti ir įgyvendinti „nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“. Susitarimą žadėta rengti „kartu su visomis politinėmis jėgomis, mokytojais, tėvais, mokiniais, visuomene.“ „Deja, šis procesas vyksta vangiai“, – sako Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, viena iš pirminės susitarimo idėjos, paskelbtos 2019-aisiais, iniciatorių. „Mano galva, judama ne ta kryptimi – dera pirma susitarti dėl siekinių, o dabar tariamasi dėl principų i ...

Siūlymai tikslingam ir veiksmingam pedagogų profesiniam tobulėjimui stiprinti

Siūlymai tikslingam ir veiksmingam pedagogų profesiniam tobulėjimui stiprinti

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narė prof. Vilija Targamadzė ketvirtadienį (balandžio 29 d.) teikia Seimui Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, skirtą pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo veiksmingumui padidinti. Pedagogų kvalifikacija ir nuolatinis profesinis tobulėjimas yra esminė švietimo kokybės ir mokinių aukštesnių pasiekimų prielaida. Tarptautinio EBPO tyrimo TALIS (2018 m.) duomenimis, Lietuvos pagrindinės mokyklos mokytojai tarp EBPO valstybių užima pirmąją vietą pagal dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo veikloje. Tačiau net 43 proc. Lietuvos mokytojų teigia, kad nėra tinkamo profesinio tobulėjimo pasiūlos. Švietimo įstatymo pakeitimais siekiama suformuoti atvirą pedagoginių darbuotojų profesinio tobulėjimo sistemą: kvalifikacijos tobulinimo programas tikslingai nukreipti strateginiams švietimo uždaviniams įgyvendinti (23 straipsnio 5 dal ...

Tomas Bičiūnas. Liberalai siekia iš mokyklų atimti pinigus

Tomas Bičiūnas. Liberalai siekia iš mokyklų atimti pinigus

Seimo narys, kolega iš liberalų frakcijos, užregistravo LR Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama atimti teisę iš mokyklų, darželių ir kitų biudžetinių įstaigų gauti 1,2% nuo sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio. Tokios pataisos, anot liberalo Andriaus Bagdono, atsirado siekiant stiprinti didelę pridėtinę vertę „valstybės socialinėje ekonomikoje“ sukuriantį pilietinį sektorių. Taip pat, kolega Seimo narys apeliuoja į „neramius laikus“ mūsų valstybei ir mano, kad būtent dabar tinkamiausias metas skatinti pilietines nevyriausybines organizacijas. Labai abejotinai skamba argumentai dėl didelio NVO indėlio į socialinę valstybės ekonomiką ar tuos pačius, staiga atėjusius „neramius laikus“, kurie, beje, niekada ramūs Lietuvai geopolitiniame kontekste ir nebuvo. Buvo galima labiau pasistengti ieškant tinkamų argumentų, kodėl daugiau lėšų reikia nevyriau ...

Vilija Targamadzė. O gal reikia keisti važnyčiotojus Bendrųjų programų rengimo perkėloje?

Vilija Targamadzė. O gal reikia keisti važnyčiotojus Bendrųjų programų rengimo perkėloje?

Susidaro įspūdis, kad kovo 31 d. paskelbti bendrųjų programų projektai skęsta pandemijos rūpesčių sraute. O jie turėtų sulaukti deramo dėmesio ir ypač tobulinimo įžvalgų, nes bendrosios programos (BP) ne vienerius metus lems ugdymo(-si) turinį bendrojo ugdymo mokykloje. Nedera pamiršti, kad BP projektai apima daugiau nei 30 dalykų, kurių nuo 2023 metų mokysis visi 1-10 klasių mokiniai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, stiprėja bendrųjų kompetencijų vaidmuo. Darosi vis svarbiau tikslingai siekti žinių, įgytus gebėjimus įveiklinti dinamiškose, dažnai nevienareikšmėse situacijose, nepamirštant ir kompetencijos būtino vertybinio aspekto. Tad jau mokykloje svarbu patirti, kad sudėtingais ryšiais susaistytame pasaulyje kiekvienas veiksmas gali turėti įvairių pasekmių, kad „Google“ naršyklėje vargiai rasime konkrečios problemos sprendimą(-us), o ir es ...

Close