„Valstiečius“ ragina vykdyti įsipareigojimus kultūrininkams: jų algos ir taip mažiausios

„Valstiečius“ ragina vykdyti įsipareigojimus kultūrininkams: jų algos ir taip mažiausios

Socialdemokratai valstybės biudžete siūlo numatyti papildomus 5 mln. eurų kultūros ir meno darbuotojų, dirbančių savivaldybėse, algoms. Pasiūlymą biudžeto projektui užregistravusi Seimo narė Raminta Popovienė sako, kad kultūros ir meno darbuotojų algos viešajame sektoriuje išlieka vienos mažiausių. Jei Lietuvą lygintume su Europos Sąjungos šalimis, tai mažesnės algos yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje. „Vidutinė alga pernai siekė apie 580 eurų „į rankas“, o dirbančiųjų savivaldybėse algos yra dar mažesnės. Jei Lietuvą lygintume su Europos Sąjungos šalimis, tai mažesnės algos yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje. Specialistų šiame sektoriuje mažėja, be to, sunku pritraukti dirbti žmones į nuo didžiųjų miestų nutolusius regionus“, - teigia Socialdemokratų frakcijai priklausanti R. Popovienė. Pasak parlamentarės, įvertinus biudžeto projektą matyti, kad dalis plan ...

Juozas Olekas. Kada išmokos Lietuvos ūkininkams prilygs ES vidurkiui?

Juozas Olekas. Kada išmokos Lietuvos ūkininkams prilygs ES vidurkiui?

Mūsų ūkininkai jau turėjo gauti išmokas, prilygstančias Europos Sąjungos šalių vidurkiui, pagal stojimo į bendriją sutartį ir pagal Europos Vadovų Tarybos pareikštą nuomonę. Deja, dėl nepakankamai tvirtos Lietuvos tuometinės derybininkų pozicijos, tas sprendimas nebuvo įgyvendintas. Europos Sąjunga iki šiol taip ir nesuvienodino tiesioginių išmokų Europos Sąjungos valstybių narių žemdirbiams, nors tai numatyta dar 2002 m. Europos Vadovų Tarybos išvadose (Nr. 14702/02). Atskiriems skirtingų valstybių narių ir regionų ūkiams skiriama parama vis dar lieka nevienoda. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių žemdirbiams, kurie ūkininkauja 2004 m. į ES įstojusiose šalyse ir jų regionuose, mokamos tiesioginės išmokos yra mažesnės nei tos, kurias gauna ūkininkaujantieji vadinamosiose ES senbuvėse. Gaudami skirtingas išmokas, visų ES šalių ūkininkai turi laikytis vienodų maisto ...

Rasa Budbergytė. Už teisingesnę Lietuvą stipresnėje Europoje

Rasa Budbergytė. Už teisingesnę Lietuvą stipresnėje Europoje

Europos Sąjunga (ES) dažnam europiečiui atrodo kaip demokratijos, stabilumo ir socialinio teisingumo etalonas. Vis dėlto daugelyje Europos Sąjungos šalių auganti pajamų ir turto nelygybė, regionų netolygumai gimdo abejones dėl Europos ateities. Nepasitikėjimą Briuseliu lemia ir Jungtinės Karalystės chaotiškas mėginimas pasitraukti iš Bendrijos, ir didžiulis europinis biurokratizmas. Nesnaudžia ir priešiškos Europai jėgos iš Kinijos, Rusijos, kurios melagingomis žiniomis siekia suskaldyti Europą. Džiaugiuosi, kad Lietuvos žmonės, kartu su danais ir švedais, labiausiai pasitiki Europos Sąjunga ir optimistiškai žiūri į jos ateitį, kai kitų šalių piliečiai mažiau pasitiki Briuseliu arba jaučia įtampą ir baimę, kad dėl nuolatinių vystymosi netolygumų Europos Sąjunga sugrius. Mūsų gyventojai pasitiki Europos Sąjunga, bet tuo pačiu gana gerai žino ir problemas: infliacij ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kad galėtum pjauti, pirmiau reikia pasėti

Vilija Blinkevičiūtė. Kad galėtum pjauti, pirmiau reikia pasėti

Pradėjo tiksėti antri metai, kai ES vykdo ambicingą socialinės Europos stiprinimo politiką. Kokias kryptis Europai rodo Europos socialistų partija (PES), kurios kongrese teko dalyvauti praėjusių metų pabaigoje? Socialinė politika – ne išlaidos, o investicijos Kongreso priimtoje rezoliucijoje teigiama, jog reikia siekti, kad būtų tinkamai įgyvendinti visi 20 Europos socialinių teisių ramsčio principų, kuriant teisingesnę ir įtraukesnę Europos Sąjungą. Užimtumo ir socialinė politika nebegali būti suvokiama kaip išlaidos. Tai – realios socialinės investicijos, prisidedančios prie bendros gerovės. Konstatuota: atėjo laikas greičiau didinti darbo užmokestį. Esame įsitikinę, kad darbo užmokestis dar labiau padidėtų, jei būtų galima vienodai dalytis pelnu, ir mes remsime kolektyvines derybas, siekiant šio tikslo. Sieksime sukurti tokią Europos minimalaus darbo užmokesč ...

Lukas Vaigauskas. Brexit‘o viražai – žinom, ko nenorim, bet nežinom, ko norim

Lukas Vaigauskas. Brexit‘o viražai – žinom, ko nenorim, bet nežinom, ko norim

Kai atrodė, jog didesnės politinės sumaišties po to, kai britų parlamentarai atmetė TheresosMay ir Europos Sąjungos (ES) suderėtą pasitraukimo susitarimą jau negali kilti, neprognozuojami britų salų gyventojai nustebino. Antradienį Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose įvyko dar vienas posėdis, skirtas Jungtinės Karalystės (JK) išstojimui iš ES ir jo sąlygų.Jei sausio 15 dienosbalsavimas, kai premjerė patyrė rekordinį pralaimėjimą (jos susitarimas buvo atmestas 230 balsų – didžiausias valdžios pralaimėjimas istorijoje), leido daryti šiokių tokių prielaidų apie tolimesnius jos veiksmus, tai antradienio balsavimas pasitarnavo priešingai, netgi įnešė komiškų elementų. Pradžiai – svarbiausi dalykai. Parlamentarai galėjo siūlyti savo pataisas Th. May planui ir dėl tų, kuriuos Bendruomenių rūmų pirmininkas išrinko, balsavo. Didžiausio susidomėjimo ir šansų surinkti ...

V. Andriukaitis: pavojai Lietuvai – ne vien iš Rusijos

V. Andriukaitis: pavojai Lietuvai – ne vien iš Rusijos

Lietuvoje kalbėdami apie saugumą dažnai galvojame vien apie Rusiją, tačiau pavojai kitose Europos vietose yra pavojai ir Lietuvoje, sako Europos komisaras Vytenis Andriukaitis. Apie tai jis kalbėjo Vilniuje vykusioje konferencijoje „Quo vadis, Europa? Artėjantys rinkimai, hibridinės grėsmės ir vizija ateičiai“. „Europos Sąjungos (ES) projektas yra ir saugumo projektas. Lietuvoje dažnai mąstoma tik apie Rusiją, bet pažiūrėkite į Islamo valstybę, pažiūrėkite, kas darosi pietiniame ES pakrašty. Didžiulės spekuliacijos, migracija, prekiautojai žmonėmis ir srautai į Europą taip pat yra saugumo problema. Manoma, kad tai yra toli, tai ne mūsų bėdos. Bet tai yra saugumo bėdos. Saugumas turi būti matomas universaliai“, - tvirtino V. Andriukaitis. Paprašius pakomentuoti Europos kariuomenės idėją, eurokomisaras teigė, jog dabar tai yra utopija, tačiau ateityje turėsime ...

Vytenis Andriukaitis prakalbo apie sumaištį Londone

Vytenis Andriukaitis prakalbo apie sumaištį Londone

Per paskutines dvi dienas Jungtinėje Karalystėje įvyko du svarbūs balsavimai: užvakar dėl premjerės Theresos May pasiekto susitarimo su Europos Sąjunga, kuris nebuvo priimtas (ES), o vakar premjerė trapia persvara laimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe taip išvengdama dar didesnės krizės. „Didžiausia bėda ta, kad britai katastrofiškai susiskaldę. O susiskaldę dėl įvairių motyvų, kurių dauguma yra emocinio, o ne racionalaus pobūdžio. Regis parlamentarai labai paviršutiniškai suvokia per 40 metų susiklosčiusius teisinius, praktinius, ūkinius, finansinius ir gamybinius klausimus“, - vakar „Lietuvos rytui“ komentavo eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. Didėjant nežiniai dėl „Brexit“ baigties vis dažniau imama kalbėti apie įvairius galimus baigties scenarijus: išstojimą be sutarties, išstojimo termino pratęsimą ar net antrąjį referendumą. Anot eurokomisaro, ...

Close