Vytenis Andriukaitis prakalbo apie sumaištį Londone

Vytenis Andriukaitis prakalbo apie sumaištį Londone

Per paskutines dvi dienas Jungtinėje Karalystėje įvyko du svarbūs balsavimai: užvakar dėl premjerės Theresos May pasiekto susitarimo su Europos Sąjunga, kuris nebuvo priimtas (ES), o vakar premjerė trapia persvara laimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe taip išvengdama dar didesnės krizės. „Didžiausia bėda ta, kad britai katastrofiškai susiskaldę. O susiskaldę dėl įvairių motyvų, kurių dauguma yra emocinio, o ne racionalaus pobūdžio. Regis parlamentarai labai paviršutiniškai suvokia per 40 metų susiklosčiusius teisinius, praktinius, ūkinius, finansinius ir gamybinius klausimus“, - vakar „Lietuvos rytui“ komentavo eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. Didėjant nežiniai dėl „Brexit“ baigties vis dažniau imama kalbėti apie įvairius galimus baigties scenarijus: išstojimą be sutarties, išstojimo termino pratęsimą ar net antrąjį referendumą. Anot eurokomisaro, ...

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Kai JAV prezidentas D. Trumpas įprastu jam būdu – pasinaudodamas tviteriu, pareiškė, kad JAV išveda apie du tūkstančius savo karių iš Sirijos, daugelis JAV gerbėjų nustebo. Kiti pasipiktino, o treti – apsidžiaugė. Sirijos likimas iš esmės atsidūrė NATO narės Turkijos bei Rusijos ir jos sąjungininko Sirijos prezidento B. al Assado rankose. Žinoma, neabejingas Sirijos įvykiams lieka Iranas bei su jo įtaka kovojantis Izraelis. Su nerimu savo likimo laukia Sirijos kurdai, kuriuos Turkija laiko teroristais. Prezidentas D. Trumpas, netikėtai apsilankęs Irake ir susitikęs su JAV kariais, tarnaujančiais šiame karštame pasaulio regione, pasiuntė žinią, kad Amerika neketina toliau būti „pasaulio policininku“, ir pridūrė: „Esame pasklidę po visą pasaulį. Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių net nėra girdėję“. Be to, prezidentas pažadėjo išvesti dalį JAV karių iš Afganista ...

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

TV reportažas suglumina. Veiksmas vyksta vieno rajono savivaldybėje. Gyvenvietė. 7 kilometrai nuo rajono centro. Buvusios mokyklos bendrabutis pertvarkytas į puikius socialinius būstus. Didžioji dalis lėšų iš 0,5 milijono eurų – ES parama. Rajono valdžia tik per vargus randa norinčių apsigyventi šiuose butuose, nors eilė socialiniam būstui gauti didelė.  Ir rajono meras, dešinysis politikas, pratrūksta (tiksli citata): „Mes nesuprantam, ko norim. Mes esam jau išpuikę nuo begalybės lengvatų, nuo begalybės pašalpų, nuo begalybės valdžios sudarytų sąlygų, kad mes galim naudotis viskuo. Atsisakyti gyventi tokiame bute yra nuodėmė.“ Ir pasiūlo išbraukti iš laukiančiųjų socialinio būsto eilės visus, kurie atsisakė valdžios pasiūlymo. Reportažo pabaiga. Čia kur toks rojus, kuriame skurstantieji yra išpuikę iki begalybės (visi iki vieno?) ir valdžios apkamšyti pūkinėmi ...

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Prognozuojama, kad po 2020 metų ketvirtadaliu gali sumažėti Lietuvai skiriamos Europos Sąjungos regioninės plėtros ir sanglaudos politikos lėšų. Šios lėšos yra tiesiogiai susijusios su naujų darbo vietų kūrimu ir regioninės atskirties mažinimu. Mūsų šaliai toks staigus europinės paramos sumažėjimas būtų smūgis – šiuo metu sanglaudos politikos lėšos sudaro apie 70 proc. visų Lietuvos viešųjų investicijų. Tokie Europos Komisijos užmojai mažinti valstybei narei skiriamas ES lėšas yra inspiruoti Brexit ir to, kad Lietuva pagal BVP santykį vienam gyventojui jau viršija 75 proc. ES vidurkio. Pastarasis dalykas reiškia, kad Lietuva bus priskiriama pereinamiesiems regionams, tokiems kaip Suomija, Prancūzija ir kitos išsivysčiusios šalys. Vis dėlto finansavimas Lietuvai ateityje priklausys ir nuo mūsų pastangų įtikinti Briuselio biurokratus tuo, kad šalyje turime du skirti ...

Istorinis prekybos susitarimas su Japonija, ES vizų sistema ir geresnė darbuotojų apsauga nuo kancerogenų

Istorinis prekybos susitarimas su Japonija, ES vizų sistema ir geresnė darbuotojų apsauga nuo kancerogenų

Ši Strasbūro sesija, ko gero, įsimintiniausia iš visų, kuriose man teko dalyvauti. Antradienio vakarą ginkluotas užpuolikas miesto Kalėdų mugėje įvykdė ginkluotą pasikėsinimą. Pro išpuolio vietą praėjau likus 15 minučių iki įvykio. Išgąstis ir sumišimas tvyrojo visame mieste. Su lankytojų delegacija, atvykusia iš Lietuvos, buvome užrakinti restorane iki vėlyvos nakties, tad kai kurie iš mūsų nei bluosto nesudėjo. Turime padaryti viską, kad panašūs įvykiai nepasikartotų jokioje Europos Sąjungos šalyje. Nepaisant visko, Parlamente virė daugybė darbų ir priėmėme nemažai sprendimų.  Siekdami apsaugoti 3,6 mln. darbuotojų Europoje, kuriuos gali paveikti dyzelinių variklių išmetami teršalai į naujas taisykles įtraukėme dyzelino garus. Iš viso naujose taisyklėse įrašyti 4 nauji kancerogenai. Numatytas maksimalus leistinas šių medžiagų kiekis ore darbovietėje, taip pat įpa ...

ES biudžetas, A. Merkel vizitas ir energijos taupymas

ES biudžetas, A. Merkel vizitas ir energijos taupymas

Savaitė Strasbūre itin įtempta. Priėmėme aibę svarbių sprendimų, su Vokietijos kanclere A. Merkel aptarėme Europos sąjungos ateitį ir apdovanojome kino kūrėjus. Patvirtinome savo poziciją deryboms dėl ES ilgalaikio biudžeto ir jo paskirstymo skirtingoms ES programoms. Siūlome padvigubinti jaunimo užimtumo garantijos programų finansavimą. Ši programa daug prisidėjo prie to, jog ES  bedarbio jaunimo sumažėjo 1.6 mln., tačiau dabar beveik 4 mln. jaunuolių vis dar neranda darbo. Net tris kartus  siūlome padidinti finansavimą ERASMUS+  programai, kuri  suteikia jaunimui galimybes mokytis, stažuotis, įgyti patirties ir savanoriauti užsienyje. Šioje programoje aktyviai dalyvauja ir Lietuvos jaunimas bei dėstytojai. Beveik 6 mlrd. eurų prašome skirti naujai mūsų iniciatyvai, prie kurios esu daug prisidėjusi asmeniškai – Vaikų garantijai. Ji skirta kovai su vaikų skurdu. T ...

Vytautas Plečkaitis. Kodėl Rytų Europa daugiau myli JAV prezidentą Donaldą Trumpą nei Vakarai

Vytautas Plečkaitis. Kodėl Rytų Europa daugiau myli JAV prezidentą Donaldą Trumpą nei Vakarai

JAV prezidento Donaldo Trumpo asmenybė  ryškiai išsiskiria iš kitų Vakarų valstybių lyderių ne tik savo politiniais sprendimais, bet ir savo elgesiu, apie kurį plačiai rašoma pasaulio, tame tarpe ir Lietuvos, žiniasklaidoje. Jam oponentų metami pagrįsti ir nepagrįsti kaltinimai, dėl jo grubaus, kai kada net chamiško elgesio, apibūdinant savo oponentus ar net moteris, skelbusias apie jo ankstesnius intymius santykius. JAV moterys, matyt, atsikeršydamos jam kongreso ir senato rinkimuose daugiausiai balsavo už demokratus. Tuo tarpu 75 proc. baltųjų vyrų, balsavo už respublikonus. Tačiau moterų balsų nepakako, kad demokratai įsigalėtų abiejuose rūmuose – kongrese ir senate. D. Trumpo aktyvi rinkiminė kampanija davė vaisių ir jo respublikonų partija ne tik atsilaikė, bet net padidino savo atstovų skaičių senate, nors ir neteko daugumos kongrese. Tai gali paskatinti D. T ...

Close