Tadas Vinokur. Vertybinė užsienio politika - kova su Kinijos vėjo malūnais?

Tadas Vinokur. Vertybinė užsienio politika – kova su Kinijos vėjo malūnais?

Naujos Vyriausybės darbas dar neįpusėjo, o Lietuvos santykiai su Kinija jau pasiekė dugną. Galima būtų netgi pasveikinti valdančiuosius už jų atkaklumą ir greitį – „drakono žudikui” Gabrieliui Landsbergiui kibus į darbą, šešerius metus brandinta ekonominė partnerystė su Kinija subliuško veik per naktį. Atrodo, dar neseniai Dalia Grybauskaitė skelbė santykių su Kinija pavasarį, o štai su konservatoriais jau pasibeldė ir šaltukas. Kaip valdantiesiems pavyko taip viską sujaukti? Atsakymas – „haštagų aktyvizmas” ir solipsizmas. Būtent „sofos aktyvizmas“, nesugebėjimas matyti platesnio problemos konteksto ir trukdo vykdyti išankstinėmis prognozėmis paremtą užsienio politiką. Vietoje to, mes turime barškančią puodynę, kurios modus operandi yra draskykis, griauk, o tik paskui – klausk. „Mes negalime prognozuoti, kaip reaguos Kinija“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos ...

R. Budbergytė: dėl konservatorių ambicijų neturime ambasadoriaus Briuselyje, kai jo labiausiai reikia

R. Budbergytė: dėl konservatorių ambicijų neturime ambasadoriaus Briuselyje, kai jo labiausiai reikia

Parlamentarė socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, kad šiuo metu, kai Lietuva galynėjasi su keliomis krizėmis iš karto, „gyvybiškai svarbu turėti savo nuolatinį ambasadorių Briuselyje". Tačiau, pasak Seimo narės, dėl ambicijų karo, įsiplieskusio tarp konservatorių ir Prezidento, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES jau pusantrų metų veikia „be galvos". „Situaciją sunkiai valdantys konservatoriai ir liberalai nuolat žvalgosi užtarimo į Briuselį. Štai prisivirė košės santykiuose su Kinija – dabar tikisi, kad Briuselis padės tą košę išsrėbti. Plūstant migrantams, valdžios žvilgsniai irgi krypo į Briuselį. Net pandemijos valdymo nesusipratimus dažnai bandoma pateisinti ES reikalavimais. Ir štai šioje kritiškoje situacijoje lyg tyčia niekaip nepaskiriamas Lietuvos ambasadorius, turintis dirbti nuolatinėje atstovybėje ES", – teigia parlamentarė. Anot R. Budbergytės, „užsitę ...

Ekonomistas: Lietuvai konfliktas su Kinija gali kainuoti milijardą eurų, Taivano žadama parama – juokinga

Ekonomistas: Lietuvai konfliktas su Kinija gali kainuoti milijardą eurų, Taivano žadama parama – juokinga

Jeigu Lietuvos konfliktas su Kinija tęsis ir aštrės, Lietuvos ekonominiai nuostoliai gali siekti milijardą eurų ir daugiau eurų per trejus metus, teigia ekonomistas dr. Gediminas Černiauskas. „Lietuva praras maždaug tiek, kiek per metus skiria savo gynybai", – lygina jis. G. Černiauskas, remdamasis Lietuvos banko (LB) duomenimis, teigia, kad dėl smukusio eksporto į Kiniją Lietuva per metus prarastų maždaug 360 mln. eurų. Tačiau, anot jo, praradimai gali būti daug didesni. „Kinijai sustabdžius importą iš Lietuvos mūsų valstybė netenka maždaug 360 mln. eurų per metus. Tačiau Kinija gali daryti spaudimą ir tarpiniam eksportui, pavyzdžiui, Lietuvoje pagamintai automobilio detalei, kuri vėliau Vokietijoje įkonstruojama į galutinį produktą. Apie tokius veikimo būdus jau girdime", – sako socialdemokratas dr. G. Černiauskas. Buvęs ministras pažymi, kad kai kurie lazerių ...

Juozas Olekas. Konflikte su Kinija – ES pagalba, bet ne „greitoji“

Juozas Olekas. Konflikte su Kinija – ES pagalba, bet ne „greitoji“

Mūsų nekoordinuota užsienio politika Kinijos atžvilgiu Lietuvai privirė nemažai košės. Tik pajutusi pirmas savo sprendimų pasekmes, LR Užsienio reikalų ministerija problemos sprendimą permetė Europos Sąjungos struktūroms, tikėdamasi paramos ir užnugario iš ES partnerių. Dirbdamas Europos Parlamente ir stebėdamas kitų šalių kolegų reakcijas į mūsų vykdomą užsienio politiką, galiu pasakyti, kad tikėtis rimtos pagalbos iš Europos Sąjungos galima, bet tai paprastai užtrunka. Štai pirmininkauti ES Tarybai pradėjusi Prancūzija, iš kurios tikimės didelės paramos sprendžiant konfliktą su Kinija, deja, neįvardijo šio klausimo tarp prioritetinių. Europos Parlamente kalbėjęs Prancūzijos vadovas E. Macronas savo įžanginėje kalboje nieko apie šį klausimą nepaminėjo. Tai leidžia spręsti apie tam tikrą požiūrį į mūsų sukeltą problemą. Dirbdamas europarlamente matau, kad tikr ...

Lietuvoje padaugės sostinių - įteisintas „Lietuvos istorinės sostinės“ statusas

Lietuvoje padaugės sostinių – įteisintas „Lietuvos istorinės sostinės“ statusas

Seime ketvirtadienį priimtas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimas, kuriuo įteisinamas specialus teritorijos statusas: Lietuvos istorinė sostinė. Pakeitimą sumanęs socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas sako, kad istoriškai reikšmingos vietovės nusipelno ne mažesnio dėmesio nei kurortai. „Unikalioms Lietuvos teritorijoms suteikiamas specialus – Lietuvos istorinės sostinės – statusas. Tai būtina siekiant ateities kartoms išsaugoti unikalų kultūros paveldą ir gamtą. Tokį statusą įgyja Kauno senamiestis, Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, Vilniaus senamiestis, Kernavė ir Kernavės archeologinė vietovė, Trakai ir Senieji Trakai“, – vardija parlamentaras. K. Vilkauskas pažymi, kad specialus statusas leis minėtose teritorijose išplėtoti šiuolaikinę socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą, kad jos būtų patrauklesnės ir dar ga ...

Aloyzas Sakalas. Ar tikrai norime vienybės

Aloyzas Sakalas. Ar tikrai norime vienybės

Norėdamas suvienyti tautą, patyręs politikas elgiasi šitaip: savo veikla stengiasi priešą paversti abejojančiu, o abejojantį savo šalininku. Jei politikas elgiasi priešingai - savo politikos šalininką paverčia abejojančiu, o abejojantį savo priešu - jis sukuria daug naujų priešų, su kuriais vėliau kovoja pats. Drįstu teigti, kad Lietuvoje kartais vyravo pastarasis modelis. Štai argumentai. Po nepavykusio pučo Maskvoje ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo, Aukščiausiosios Tarybos (toliau AT) pirmininkas paskelbė, kad AT vyksta „šliaužiantis perversmas“. Pirmininko iniciatyva AT buvo perskelta pusiau, abi pusės posėdžiavo skirtingose patalpose ir nė viena iš jų negalėjo priimti sprendimų dėl kvorumo nebuvimo. Ir taip AT buvo paralyžiuota, o pusė AT pirmininko politikos rėmėjų, kuriais buvo beveik visi AT nariai, tapo abejojančiais jo politika, ar net jos priešinink ...

R. Duchnevič, A. Vaitkevičius, R. Baranovas. Kas kaltas, kad šildymo kainos Vilniaus rajone didžiausios Lietuvoje ir ką toliau daryti?

R. Duchnevič, A. Vaitkevičius, R. Baranovas. Kas kaltas, kad šildymo kainos Vilniaus rajone didžiausios Lietuvoje ir ką toliau daryti?

Vilniaus rajono gyventojai jau apsiprato su mintimi, kad už šildymą jiems tenka mokėti brangiausiai Lietuvoje. Bet, tarsi to būtų negana, sausio mėnesį Nemėžio ir Nemenčinės komunalininkai sumušė savo pačių rekordus. Dabar viena kilovatvalandė Vilniaus rajono gyventojams kainuos atitinkamai 15,53 ct. (Nemenčinės komunalininkas) ir 14,61 ct. (Nemėžio komunalininkas). Vidutinė komunalininkų Lietuvoje teikiamos šilumos kaina yra 8,68 ct. Šiuo metu aplink sostinę gyvenantys už šilumą moka tris kartus daugiau nei Tauragės ar Utenos gyventojai. Tokia skandalinga situacija sukėlė pagrįstą gyventojų pyktį gavus šildymo sąskaitas už gruodį, kai net nebuvo labai šalta. Keli pikantiški pavyzdžiai iš gyvenviečių „Facebook“ grupių: Pagiriai, 66 kvadratinių metrų butas, 204 eurai; Pagiriai, 34 kvadratinių metrų butas, 116 eurų; Skaidiškės, 63 kvadratinių metrų butas, 225 eura ...

Close