Remigijus Motuzas. Mokyklų tinklo pertvarka – sutvarkys ar „patvarkys“?

Remigijus Motuzas. Mokyklų tinklo pertvarka – sutvarkys ar „patvarkys“?

Vienas iš svarbiausių švietimo tikslų yra sudaryti sąlygas, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. Bet šiandien vis dažniau iš ugdymo įstaigų darbuotojų girdime, kad tai tik deklaruojami tikslai, neatitinkantys realios padėties. Švietimo įstaigų bendruomenėms vis daugiau neaiškumų ir sumaišties kelia nuolatinės švietimo reformos, dėl kurių jau seniai visi yra pavargę ir nusivylę. Viena iš tokių yra niekada nesibaigianti mokyklų tinklo pertvarka. Jos metu mokyklos beveik išnyko kaimuose, sudarkyti tradiciniai mokyklų tipai miestuose, sukurta nereikalinga įtampa visuomenėje, savivaldybėse ir iššvaistytos lėšos. Tačiau iš klaidų nepasimokyta. Vyriausybė 2021 m. pabaigoje vėl priėm ...

Jūratė Zailskienė. Lietuvos keliai – kaip dainoje „Pilki keleliai dulka…“

Jūratė Zailskienė. Lietuvos keliai – kaip dainoje „Pilki keleliai dulka…“

Jau nuo seno valstybės gerovė matuojama pagal kelių kokybę. Juk ir mes kažkada didžiavomės, kad Lietuvos keliai puikūs, puikesni nei pas kaimynus latvius, lenkus, baltarusius. Deja, bet tie laikai seniai praėjo. Lenkai mus visa galva lenkia kaip pašėlę tvarkydami kelius – nuo regioninių iki magistralinių. Lenkia ne tik kelių tiesimu, bet ir jų priežiūra. Žiema parodė savo nagus, o kelių, kurie priklauso Lietuvos kelių automobilių direkcijai (toliau – Direkcija), valymas ir priežiūra neatlaiko kritikos. Anksčiau gyventojai džiaugdavosi Direkcijai priklausančių kelių priežiūra ir turėdavo priekaištų regiono keliams, kuriuos prižiūri savivaldybės. O dabar, įvykus centralizacijai, valstybinių kelių priežiūra rūpinasi AB „Kelių Priežiūra“. Anksčiau kiekviena savivaldybė turėjo jų rajone veikiančią kelių tarnybą – su vadovu, specialistais, darbuotojais. Buvo galima ta ...

Eugenijus Sabutis. Vyriausybės priemonės dėl energijos kainų neveikia

Eugenijus Sabutis. Vyriausybės priemonės dėl energijos kainų neveikia

Energijos kainos Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas, o gautos sąskaitos už šildymą pralenkė net pesimistiškiausias prognozes. Kai kurie regionai už šildymą jau dabar turi mokėti 2,5 karto daugiau nei praėjusiais metais, bet ne tai yra blogiausia naujiena. Blogiausia tai, kad kainų augimas tęsis ir toliau. Tokias tendencijas aiškiai rodo rinkose vykstantys procesai – kreivės kyla į viršų ir artimiausiu metu nežada leistis. Šilumos tiekėjai gerų žinių taip pat neturi: prognozuoja, kad sausį ir vasarį šilumos kainos turėtų dar labiau paaugti, todėl drąsiai galima teigti, kad energijos kainų krizė dar nepasiekė savo piko, didžiausi išbandymai – dar prieš akis. Aukštos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos nebuvo netikėtos – visą antrąjį praėjusių metų pusmetį buvo skelbiama apie augančias dujų, elektros ir kitų energetikos produktų kainas. Socialdemokratų ...

Kvaišalų vartojimo kambariai: A. Dulkys vengia atsakymų

Kvaišalų vartojimo kambariai: A. Dulkys vengia atsakymų

Arūno Dulkio vadovaujamai ministerijai parengus naują tvarką, pagal kurią numatoma steigti „saugesnio narkotikų vartojimo kambarius“, Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje klausė, ką nutyli A. Dulkys. „Seime paklausiau ministro: kas čia vyksta? Ministras vengė tiesaus atsakymo – jo žodžiais, „pati formuluotė [„narkotikų vartojimo kambariai“] sukelia padidintą emociją, bet esmė yra tiesiog kultūringos skandinaviškos praktikos diegimas sveikatos gydymo įstaigose“, – ministro žodžius primena A. Sysas. Parlamentaras sako, kad jam A. Dulkio ministerijos patyliukais parengta nauja tvarka buvusi „didelė naujiena“ – jokių diskusijų ir šios „inovacijos“ pristatymo visuomenei dar nebuvo. „Išeina, kad bet kas, pastebėjęs iškabą „Narkotikų vartojimo kambarys“, galėtų užsukti, kad jaukioje aplinkoje susileistų dozę? Leg ...

Tadas Vinokur. Vertybinė užsienio politika - kova su Kinijos vėjo malūnais?

Tadas Vinokur. Vertybinė užsienio politika – kova su Kinijos vėjo malūnais?

Naujos Vyriausybės darbas dar neįpusėjo, o Lietuvos santykiai su Kinija jau pasiekė dugną. Galima būtų netgi pasveikinti valdančiuosius už jų atkaklumą ir greitį – „drakono žudikui” Gabrieliui Landsbergiui kibus į darbą, šešerius metus brandinta ekonominė partnerystė su Kinija subliuško veik per naktį. Atrodo, dar neseniai Dalia Grybauskaitė skelbė santykių su Kinija pavasarį, o štai su konservatoriais jau pasibeldė ir šaltukas. Kaip valdantiesiems pavyko taip viską sujaukti? Atsakymas – „haštagų aktyvizmas” ir solipsizmas. Būtent „sofos aktyvizmas“, nesugebėjimas matyti platesnio problemos konteksto ir trukdo vykdyti išankstinėmis prognozėmis paremtą užsienio politiką. Vietoje to, mes turime barškančią puodynę, kurios modus operandi yra draskykis, griauk, o tik paskui – klausk. „Mes negalime prognozuoti, kaip reaguos Kinija“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos ...

R. Budbergytė: dėl konservatorių ambicijų neturime ambasadoriaus Briuselyje, kai jo labiausiai reikia

R. Budbergytė: dėl konservatorių ambicijų neturime ambasadoriaus Briuselyje, kai jo labiausiai reikia

Parlamentarė socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, kad šiuo metu, kai Lietuva galynėjasi su keliomis krizėmis iš karto, „gyvybiškai svarbu turėti savo nuolatinį ambasadorių Briuselyje". Tačiau, pasak Seimo narės, dėl ambicijų karo, įsiplieskusio tarp konservatorių ir Prezidento, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES jau pusantrų metų veikia „be galvos". „Situaciją sunkiai valdantys konservatoriai ir liberalai nuolat žvalgosi užtarimo į Briuselį. Štai prisivirė košės santykiuose su Kinija – dabar tikisi, kad Briuselis padės tą košę išsrėbti. Plūstant migrantams, valdžios žvilgsniai irgi krypo į Briuselį. Net pandemijos valdymo nesusipratimus dažnai bandoma pateisinti ES reikalavimais. Ir štai šioje kritiškoje situacijoje lyg tyčia niekaip nepaskiriamas Lietuvos ambasadorius, turintis dirbti nuolatinėje atstovybėje ES", – teigia parlamentarė. Anot R. Budbergytės, „užsitę ...

Ekonomistas: Lietuvai konfliktas su Kinija gali kainuoti milijardą eurų, Taivano žadama parama – juokinga

Ekonomistas: Lietuvai konfliktas su Kinija gali kainuoti milijardą eurų, Taivano žadama parama – juokinga

Jeigu Lietuvos konfliktas su Kinija tęsis ir aštrės, Lietuvos ekonominiai nuostoliai gali siekti milijardą eurų ir daugiau eurų per trejus metus, teigia ekonomistas dr. Gediminas Černiauskas. „Lietuva praras maždaug tiek, kiek per metus skiria savo gynybai", – lygina jis. G. Černiauskas, remdamasis Lietuvos banko (LB) duomenimis, teigia, kad dėl smukusio eksporto į Kiniją Lietuva per metus prarastų maždaug 360 mln. eurų. Tačiau, anot jo, praradimai gali būti daug didesni. „Kinijai sustabdžius importą iš Lietuvos mūsų valstybė netenka maždaug 360 mln. eurų per metus. Tačiau Kinija gali daryti spaudimą ir tarpiniam eksportui, pavyzdžiui, Lietuvoje pagamintai automobilio detalei, kuri vėliau Vokietijoje įkonstruojama į galutinį produktą. Apie tokius veikimo būdus jau girdime", – sako socialdemokratas dr. G. Černiauskas. Buvęs ministras pažymi, kad kai kurie lazerių ...

Close