Sausio 13 Archives

Vytenis Andriukaitis. Sausio 13-oji šiandien

Prie Seimo - laužai, apšvietimas, minėjimas. Taip, tai skiriama tų 1991 - ųjų Sausio 13-osios nakties ir auštančios dienos atminimui. Jau virš trisdešimties metų prabėgo nuo visai ano meto Lietuvos visuomenei nepamirštamų ir tiesiogiai išgyventų skausmingų ir kruvinų įvykių. Mes, tų įvykių dalyviai, dabar tai vertiname kaip pačias įspūdingiausias mūsų Himne giedamos Vienybės valandas ir dienas. Tuomet, tomis dienomis niekas neklausinėjo, kas tu esi - tremtinys ar komunistas, tarybinis funkcionierius ar disidentas! Tada niekas niekam nesakė: “ Buvusių komunistų ar komjaunuolių nebūna!”. Tada kiekvieno buvimas gyvose barikadose buvo esminis. Ir kolaborantai tada buvo aiškūs - LKP ant TSKP platformos nariai, jedinstveninkai. O taip pat priešas buvo aiškus - tai agresiją pradėjęs SSKP Centro Maskvoje konservatyvus flangas ir KGB bei sovietų armijos daliniai. Gi ...

Aloyzas Sakalas. Ar tikrai norime vienybės

Norėdamas suvienyti tautą, patyręs politikas elgiasi šitaip: savo veikla stengiasi priešą paversti abejojančiu, o abejojantį savo šalininku. Jei politikas elgiasi priešingai - savo politikos šalininką paverčia abejojančiu, o abejojantį savo priešu - jis sukuria daug naujų priešų, su kuriais vėliau kovoja pats. Drįstu teigti, kad Lietuvoje kartais vyravo pastarasis modelis. Štai argumentai. Po nepavykusio pučo Maskvoje ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo, Aukščiausiosios Tarybos (toliau AT) pirmininkas paskelbė, kad AT vyksta „šliaužiantis perversmas“. Pirmininko iniciatyva AT buvo perskelta pusiau, abi pusės posėdžiavo skirtingose patalpose ir nė viena iš jų negalėjo priimti sprendimų dėl kvorumo nebuvimo. Ir taip AT buvo paralyžiuota, o pusė AT pirmininko politikos rėmėjų, kuriais buvo beveik visi AT nariai, tapo abejojančiais jo politika, ar net jos priešinink ...

V. Andriukaitis: planavusieji agresiją buvo įsitikinę didžiosios dalies gyventojų prieštaravimu nepriklausomybei

Skelbiame ištrauką iš Ingos Liutkevičienės knygos „Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu“ (2012), kurioje buvęs Europos Komisijos narys prisimena 1991 sausio mėnesio įvykius. Kaip bevadintumėte to meto visuomenę – beklase ar dar kaip – ji atlaikė didelį išbandymą 1991 metų sausio 13-ąją. Kai viso pasaulio dėmesys krypo į karą Persijos įlankoje, Lietuvoje beginkliai žmonės susikibę rankomis, dainuodami gynė svarbiausius šalies nepriklausomybę simbolizuojančius objektus, o tuo pačiu ir trapią nepriklausomybę. Planavusieji sausio 13-osios agresiją prieš Lietuvą parinko labai gerą laiką. Tuo metu pasaulio visuomenės dėmesys buvo nukreiptas į George‘o Busho vyresniojo pradėtą karą Kuveite. Reakcingoji Maskvos ir Baltijos sovietijos dalis pagalvojo, kad Lietuvoje galėsianti tvarkytis taip, kaip nori, taip pat galėsianti įbauginti B. ...

J. Olekas apie sausio 13-osios įvykius: tuo metu mus valdė ne baimė, o pareigos jausmas

Europos Parlamento narys Juozas Olekas vis dar aiškiai prisimena 1991-ųjų sausio įvykius. Pradedant tomis akimirkomis, kuomet dar turėjo vilties, jog smurto pavyks išvengti ir baigiant žingsniais ligoninėje lankant pirmuosius sužeistuosius. Praėjus 30 metų J. Olekas dar kartą papasakoja, kokie jausmai tomis dienomis buvo užvaldę visus. Ką prisimenate iš 1991-ųjų sausio 13-osios? Dar keletą dienų prieš sausio 13-ąją jautėsi įtampa, Sovietų kariuomenės judėjimas, buvo užimtas Krašto apsaugos departamentas, Spaudos rūmai. Naktį iš sausio 11-osios į sausio 12-ąją praleidau Sveikatos apsaugos ministerijoje, Vyriausybėje, o sausio 12-ąją jautėsi net menkas palengvėjimas. Mus pasiekė žinia, kad iš Maskvos į Lietuvą skrenda Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos delegacija, tad nusprendėme, kad Vyriausybėje ar ministerijose nebenakvosime, bet grįšime į namus. Grį ...

Valstybė skirs paramą Sausio 13-sios gynėjų būstų atnaujinimui

Socialdemokrato Juozo Oleko siūlymu Seimas balsavo ir pritarė, kad valstybė suteiktų paramą Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, apmokant jų būsto daugiabučiuose atnaujinimą. „Simboliška, kad būtent šiomis sausio dienomis Seimas parodė dėmesį ir pagarbą žmonėms, kurie prieš 28 metus gynė Seimą, kitus valstybinius objektus. Tuomet jie aukojosi ir atkovojo mūsų valstybės nepriklausomybę. Tokiu būdu – skiriant paramą jų būsto atnaujinimui - bent jau dalinai bus padėkota Sausio 13-sios didvyriams“, - sako siūlymo iniciatorius J. Olekas. Seimo nario siūlyme valstybės parama bus skiriama finansuoti būsto, kuriame gyvena Sausio 13-sios gynėjas projektų parengimą, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės atlikimą, jo įgyvendinimo administrav ...