Artėjant dar vienam mitingui – akademikų diskusija „Dėl ko žmonės pyksta? Įtampų visuomenėje priežastys"

Artėjant dar vienam mitingui – akademikų diskusija „Dėl ko žmonės pyksta? Įtampų visuomenėje priežastys“

Prieš planuojamą rugsėjo 10-osios dienos mitingą Socialdemokratų partija rengia diskusiją, kurioje su akademikais aptars pastaraisiais mėnesiais visuomenėje kilusių įtampų priežastis. Diskusijoje „Dėl ko žmonės pyksta? Įtampų visuomenėje priežastys" dalyvaus filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas (Vytauto Didžiojo universitetas), sociologė doc. dr. Rūta Žiliukaitė (Vilniaus universitetas), filosofas Algirdas Davidavičius (Vytauto Didžiojo universitetas). Diskusiją moderuos istorikas dr. Laurynas Šedvydis (Vytauto Didžiojo universitetas). Diskusijos rengėjų nuomone, Lietuvoje susiklostė neeilinė situacija. Įtampos taškų, ir dar vienu metu, kaip niekad daug: tebesitęsianti pandemija ir jai įveikti siūlomi sprendimai, keli karantinai, valdžių kaita, įtempta situacija prie mūsų rytinio pasienio. Šalies piliečiai paprastai savo nuomonę reiškia santūriai, tačiau pastaruo ...

Margarita Jankauskaitė. Mamų apklausa atskleidė dvigubus spąstus moterims – arba niekam tikusi motina, arba prasta darbuotoja

Margarita Jankauskaitė. Mamų apklausa atskleidė dvigubus spąstus moterims – arba niekam tikusi motina, arba prasta darbuotoja

Mamų apklausa atskleidė nerimą keliančias tendencijas. Ji parodė, kaip subtiliai ir nejuntamai, viešuoju diskursu formuojant nuostatas, gali būti įperšamos moterų valdymo idėjos, manipuliuojant jų pačių norais, troškimais, poreikiais. Turiu galvoje įtampas, kylančias tariamai dėl emancipacijos procesų, kurie porą pastarųjų šimtmečių buvo ir tebėra judėjimų už moterų teises centrinė ašis. Sąvoka emancipacija kilusi iš lotyniško žodžio „emancipatio“ – išsivadavimas, Senovės Romoje reiškusio sūnaus paleidimą iš tėvo globos, lygiateisiškumo įgijimą. Mūsų dienomis ją dažniausiai siejame su politinių ir visuomeninių moterų teisių sulyginimu su vyrais, kurios apima ir ekonominę autonomiją. Teisės, tačiau, be jas įtvirtinti padedančių praktikų, tėra tuščia deklaracija, galinti progresyvią idėją paversti antipodu. Dėmesį kreipiu į labiau sisteminę problemą, kai manipuliu ...

G. Paluckas: pagrindinė Lietuvos bėda ta, kad žmonės čia už viską moka du kartus

G. Paluckas: pagrindinė Lietuvos bėda ta, kad žmonės čia už viską moka du kartus

Daugeliui Lietuvos žmonių, nors šie moka mokesčius, už daugelį viešųjų paslaugų vis tiek reikia sumokėti dar kartą ­– tai yra pagrindinė Lietuvos bėda, šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Aptardamas kilusias diskusijas dėl privataus švietimo finansavimo viešaisiais pinigais G. Paluckas pabrėžė, kad panaši situacija – ne vien švietimo sektoriuje. „Pagrindinė Lietuvos bėda, kad paprastas žmogus už viską moka du kartus. Mokesčių pavidalu, o paskui už privatų švietimą, už korepetitorius, už privačią mediciną ir panašiai. Kai mes šnekame apie paramą vidurinei klasei ir jų pajamų didinimą, pirmiausia pamėginkime sumažinti jų išlaidas. Jei į privačias įstaigas mes toliau pumpuosime viešuosius pinigus, tai valstybinių mokyklų tinklui visada bus mažai“, - sakė jis. Suplėšė pasitikėjimo ...

Sigita Mykolaitytė. Tik nesakyk, kad ir Tu feministė

Sigita Mykolaitytė. Tik nesakyk, kad ir Tu feministė

Tokius žodžius dažnai išgirstu iš žmonių, kurie mane pažįsta ir yra visai neblogos nuomonės apie mane. Bet kai mano pasisakymuose randa feminizmo užuominų, staiga labai nustemba: „kaip čia dabar yra – tokia „faina“, o feministė?“. Kažkodėl visuomenė vis dar bijo šio žodžio. Tačiau, kaip bebūtų gaila, visos fobijos kyla iš nežinojimo.  Akivaizdu, kad stereotipas, kai feministės paveikslas piešiamas kaip monstro, yra stipriai paveikęs žmones. Kaip atrodo feministė-monstrė? Kas pirmiausiai ateina visiems išsigandusiems į galvą? Tai neskustos pažastys ir kojos! Labai baisu! Netgi daug baisiau nei tai, kad JOS nekenčia vyrų arba net nori juos išnaikinti. Galiu tai ir patvirtinti, ir paneigti. Feminizmo raida labai ilga ir egzistuoja skirtingų krypčių feminizmas. Štai, pavyzdžiui, Valerie Solanas, dar 1967 m. parašiusi „Vyrų išnaikinimo draugijos manifestą“ ir kalėju ...

Close