Norėdamas suvienyti tautą, patyręs politikas elgiasi šitaip: savo veikla stengiasi priešą paversti abejojančiu, o abejojantį savo šalininku. Jei politikas elgiasi priešingai - savo politikos šalininką paverčia abejojančiu, o abejojantį savo priešu - jis sukuria daug naujų priešų, su kuriais vėliau kovoja pats. Drįstu teigti, kad Lietuvoje kartais vyravo pastarasis modelis. Štai argumentai. Po nepavykusio pučo Maskvoje ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo, Aukščiausiosios Tarybos (toliau AT) pirmininkas paskelbė, kad AT vyksta „šliaužiantis perversmas“. Pirmininko iniciatyva AT buvo perskelta pusiau, abi pusės posėdžiavo skirtingose patalpose ir nė viena iš jų negalėjo priimti sprendimų dėl kvorumo nebuvimo. Ir taip AT buvo paralyžiuota, o pusė AT pirmininko politikos rėmėjų, kuriais buvo beveik visi AT nariai, tapo abejojančiais jo politika, ar net jos priešinink ...