Vasario 16 Archives

Su gimtadieniu, Lietuva! Vilijos Blinkevičiūtės sveikinimas

Sveikinu visus su Vasario 16-ąja, su mūsų valstybės gimtadieniu! Prieš 105 metus, labai sudėtingu laiku, pasauliui įrodėme: galime būti drąsūs, veržlūs ir ryžtingi, kai reikia priimti sudėtingus sprendimus – atkūrėme nepriklausomą valstybę. Šiandien pasveikinkime vienas kitą ir savo valstybę. Išlikime vieningi ir susitelkę, stiprinkime Lietuvą savo darbais ir toliau siekime taikos. Valstybės atkūrimo dienos proga dėkoju visiems dirbantiems, kuriantiems ir mūsų šalį gražinantiems bei garsinantiems žmonėms. Ačiū Jums! Didžiuokimės Lietuva ir jos gyventojų darbais – tai didžiausias ir brangiausias turtas. Naudodamasi proga, reiškiu pagarbą kairiesiems demokratams, kurie yra reikšmingai prisidėję prie mūsų šalies nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo 1918 metais – signatarams Steponui Kairiui, Mykolui Biržiškai, Stanislovui Narutavičiui, Jonui Vileišiu ...

Vytenis Andriukaitis. Balkonėlis ir „širdies ligonė Lietuva“. Vasario 16-ąją – bandymai pranokti Fluxus performansus?

Performansai – trumpalaikiai teatriški veiksmai, atliekami žiūrovų akivaizdoje. Taip performansai apibūdinami žodynuose. Žinia, jie trunka įvairiai – nuo kelių sekundžių iki kelių dienų. Performansų galima pamatyti Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, jis sutrumpintai vadinamas ŠMC. Žinia, ir performansų būna pačių įvairiausių – nuo labai prasmingų iki visiškai tuščių ar net žemo lygio. Pats prieš keliolika metų turėjau progą aplankyti ŠMC surengtą performansų parodą, kurios metu buvo demonstruojama degtukų dėžutė su žmogaus kakučio gabalėliu baltos sienos fone. Nejauku buvo girdėti vieną lankytoją piktinantis, sakant, kad toks performansas sukelia ir ŠMC pavadinimo performansą – Š… Miesto Centre. Nesinorėjo su ja ginčytis, nes iš kelių nevykusių performansų negalima absoliučiai nuneigti šiuolaikinio meno gelmių ir provokacijų. Gerai, kad tąsyk tas performansas tr ...

Aloyzas Sakalas. Ar tikrai norime vienybės

Norėdamas suvienyti tautą, patyręs politikas elgiasi šitaip: savo veikla stengiasi priešą paversti abejojančiu, o abejojantį savo šalininku. Jei politikas elgiasi priešingai - savo politikos šalininką paverčia abejojančiu, o abejojantį savo priešu - jis sukuria daug naujų priešų, su kuriais vėliau kovoja pats. Drįstu teigti, kad Lietuvoje kartais vyravo pastarasis modelis. Štai argumentai. Po nepavykusio pučo Maskvoje ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo, Aukščiausiosios Tarybos (toliau AT) pirmininkas paskelbė, kad AT vyksta „šliaužiantis perversmas“. Pirmininko iniciatyva AT buvo perskelta pusiau, abi pusės posėdžiavo skirtingose patalpose ir nė viena iš jų negalėjo priimti sprendimų dėl kvorumo nebuvimo. Ir taip AT buvo paralyžiuota, o pusė AT pirmininko politikos rėmėjų, kuriais buvo beveik visi AT nariai, tapo abejojančiais jo politika, ar net jos priešinink ...

D. Šakalienė ir T. Bičiūnas skelbia moksleivių nuotraukų konkursą „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“

Mūsų visų – istorikų, mokytojų, politikų, žurnalistų, tėvų – pareiga yra perduoti vaikams Lietuvos istoriją ir meilę laisvei, bet kiekviena karta neišvengiamai Lietuvos laisvę suvokia savaip. Todėl Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Tomas Bičiūnas skelbia 1–12 klasių moksleivių nuotraukų konkursą „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“ Jis simboliškai vyks tarp dviejų mūsų valstybės laisvei kertinių datų: nuo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios, iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos – Kovo 11-osios. „Lietuvos laisvė nėra abstrakti sąvoka – tai kiekvieno iš mūsų gyvenimas laisvoje Lietuvoje. Auga jau antra laisvės karta, ir jie mato laisvę savaip. Karantinas yra sunkus iššūkis, bet kartu suteikia galimybę pamąstyti, kas mums svarbiausia. Kodėl kviečiame dalyvauti tokio skirtingo amžiaus moksleivius? Nes ir laisvė yra marga, matoma labai skirtinga ...

Vytenis Andriukaitis. Suvienyti vėliavos

Vasario 16-ąją Lietuva pasipuoš trispalvėmis. Plazdės jos visur: Vilniaus senamiestyje, užpustytuose Lietuvos pakraščiuose, užsienyje. Vėliavos nepaisys nei vėjų krypčių, nei COVID diktato. Iš patirties žinau vėliavos bendrystės jausmą. Trispalvė tarsi tiltas, nepaisantis hierarchijų, lyčių, politinių pažiūrų skirtumų. Su vėliava nesi vienišas. Visada jauti trispalvės brolius ir seseris, gyvenančius Lietuvoje ir užjūriuose. Gyvus ir mirusius, paaukojusius gyvybes ant Tėvynės aukuro. Regis, jos akivaizdoje praregi neregiai ir prabyla nebyliai. Iškėlęs vėliavą jautiesi kitaip. Ji moko dorybių. Apie trispalvę pirmą kartą sužinojau prie Laptevų jūros, kur gyvenome. Iš tremtyje gyvenusių tėvų žinau, kaip mažutis audeklas padėdavo ištverti badą, iškęsti speigą, sovietinių saugumiečių tardymus. Trispalvė visą laiką kabėjo ant sienos mūsų bute Kaune, ją mačiau P ...