Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Kodėl verslas skaičiuoja pinigus, įkritusius į kasą, o ne pirkėjus, pasidairiusius parduotuvėje? Todėl, kad verslo tikslas yra parduoti ir uždirbti. Smagu, kai po parduotuvę žmonės vaikšto, bet jei neperka... Šiuo atveju iš Vyriausybės tikiuosi lygiai tokio paties požiūrio: kol euras neatsidūrė žmogaus/įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra. Taigi, „5 milijardų programos“ sėkmę matuosiu sukurtomis/išsaugotomis darbo vietomis ir išdalintais eurais, o ne pateiktomis paraiškomis. Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų/garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Tikiuosi, kad jos veiks. Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti. Vokietija, pavyzdžiui, nuėjo kitu keliu. Smulkiajam verslui sąlyginia ...

Kazimieras Račkauskis. Smulkiajam verslui neskolino ir neskolins

Kazimieras Račkauskis. Smulkiajam verslui neskolino ir neskolins

Koronaviruso pandemija turės milžiniškų neigiamų pasekmių mūsų šalies ekonomikai. Vyriausybė yra pasiūliusi pagalbos verslui priemonių, bet ar jos pasieks smulkųjį verslą? Visų pirma, į akis krenta tai, kad pagalbos priemonės adresuojamos smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) bendrai. Svarbu žinoti, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, SVV subjekto kriterijai buvo suvienodinti su europiniais. Dabar SVV apima labai didelį segmentą įmonių – čia patenka ir nedidukės porą darbuotojų turinčios įmonės su keliasdešimt tūkstančių eurų apyvarta, ir iki 250 darbuotojų turinčios bei dešimtis milijonų eurų uždirbančios vidutinės įmonės. Tai lemia, kad į SVV katilą patenka net 99,8 proc. šalies įmonių ir visos jos vienodai konkuruoja dėl pagalbos priemonių. Visų pirma, būtina išskirti atskirą finansavimo priemonę tik smulkiajam verslui. Sakau „konkuruoja“, nes patys pag ...

Robert Duchnevič. Vėl dega žolė – vėl pleška pastatai: kada pasimokysime?

Robert Duchnevič. Vėl dega žolė – vėl pleška pastatai: kada pasimokysime?

Valstybėje paskelbtas karantinas. Atrodo gyventojai, pagal galimybes, turėtų laiką leisti saugiai namuose. Tačiau  ne visi nori sėdėti tarp keturių sienų. Daugelis kaimo gyventojų prisigalvoja pavasarinių darbų, tarp kurių, deja, ir pernykštės žolės deginimas. Šiemet Lietuvoje atvirose teritorijose įsiplieskė 824 gaisrai, beje, bemaž pusė jų – Vilniaus apskrityje. Apie klaidingą supratimą dėl sudegusios žolės, kaip trąšos, naudą ir žalą gamtai, ne vieną kartą yra rašęs aplinkosaugininkas Linas Jonauskas. Tačiau baisiausia yra tai, kad žolės deginimas neretai perauga į rimtą gaisrą, kuris sukelia didelį pavojų ne tik mūsų turtui, bet ir gyvybei. Neretai gyventojai tokių gaisrų metu praranda visą užgyventą turtą. Štai balandžio 6 d. vien Vilniaus apskrityje supleškėjo 12 pastatų, ugnis nusiaubė 70 hektarų teritoriją. Statistika rodo, kad gaisrų atvirose teritorij ...

R. Budbergytė: smulkius verslus pinigai gali pasiekti per VMI, ne vien per bankus

R. Budbergytė: smulkius verslus pinigai gali pasiekti per VMI, ne vien per bankus

Piniginė parama smulkų ir vidutinį verslą pasiektų per tris-keturias dienas, jeigu tuo užsiimtų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o ne komerciniai bankai, teigia Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė pažymi, kad verslai pinigų dar nėra gavę, nors kelios Vyriausybės priemonės, pavyzdžiui, darbuotojų atlyginimų ir nuomos subsidijos „formaliai yra priimtos“. VMI jau turi informaciją apie įmonių apyvartą ir banko sąskaitas. VMI taip pat turi darbuotojus, į kuriuos įmonės galės kreiptis dėl skubios pagalbos gavimo. „Mūsų siūlymas – verslams suteikti skubią apyvartinių lėšų pagalbą per VMI. Smulkiems ir vidutiniams verslams, kurie kreipsis pagalbos į VMI ir deklaruos, kad jų apyvarta yra sumažėjusi 60 ar daugiau proc. nuo karantino pradžios, VMI tiesiai į banko sąskaitas gali perversti, pavyzdžiui, dešimt ...

Socialdemokratai: premjeras negali nei atpiginti dujų ir elektros, nei nurodinėti nepriklausomam reguliuotojui

Socialdemokratai: premjeras negali nei atpiginti dujų ir elektros, nei nurodinėti nepriklausomam reguliuotojui

Po Seimo socialdemokratų partijos frakcijos kreipimosi praėjusią savaitę į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą skubiai peržiūrėti energetikos, tai yra šilumos, elektros, dujų, kainų viršutines ribas, Vyriausybės vadovas pranešė apie nuo liepos mažėsiančias elektros ir dujų kainas. Pasak socialdemokratų, S. Skvernelio pareiškimai, nors ir grįsti gerais norais, tačiau nei Premjeras, nei energetikos ministerija negali sumažinti energetikos paslaugų kainų arba nurodyti tai padaryti nepriklausomam valstybiniam reguliatoriui. „Džiaugiamės girdėdami, kad dujų ir elektros kainas nuo liepos mėnesio yra planuojama sumažinti. Klausimas, kodėl vyriausybės vadovas, pamiršdamas, kad dujų ir elektros kainų viršutines ribas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nepriklausoma valstybinė institucija, pareiškimais socialiniuose tinkluose galimai daro poveikį reguli ...

G. Paluckas siūlo, kaip Lietuvoje sukurti tūkstančius darbo vietų

G. Paluckas siūlo, kaip Lietuvoje sukurti tūkstančius darbo vietų

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad koronaviruso krizės metu valstybė turėtų imtis didelių projektų – pavyzdžiui, greitkelio Vilnius-Utena ir uosto Būtingėje statybų. Pasak politiko, projektus reikia įgyvendinti nedelsiant – taip būtų sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų, tai būtų ir reali pagalba verslui. Lietuva turi 5 mlrd. eurų paramos planą – kelių ir uosto statybas galima finansuoti ir iš šių pinigų. Vyriausybė tiesiog turi nupirkti paslaugas ir darbus. „Jau dabar turime daugiau nei 200 tūkst. bedarbių, taigi, reikia galvoti, kaip įlieti pinigų į realią ekonomiką, kurti darbo vietas. Ir visos galimybės tam yra. Greitkelį Vilnius-Utena galima sutvarkyti ne per keturis metus, o per vienerius. Ir pagaliau nebežudyti tarša Klaipėdos gyventojų ir pradėti statyti giliavandenį uostą Būtingėje“, - teigia G. Paluckas. Pasak G. Palucko, šių proje ...

Rūta Sriogienė. Pandemija atvėrė sveikatos sistemos skaudulius

Rūta Sriogienė. Pandemija atvėrė sveikatos sistemos skaudulius

Kad ir kiek bemojuotume rankomis, rengtume viešas konferencijas per žiniasklaidos priemones, turime pripažinti, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nuėjo pigiausiu keliu. Svarbiausia – visus uždaryti ir nekišti nosies į lauką iki kitų metų pabaigos. O gal dar iki kitų. Pripažinkime, kad kol kas pandemija neplinta taip kaip kitose šalyse tik mūsų pačių dėka. Mūsų tauta dar gerai prisimena represijos laikus ir yra išmokusi išlikti bet kokiomis sąlygomis. Tačiau vis dėlto visais laikais sėkmės su pandemijomis receptu yra laikoma gerai išvystyta medicinos sistema, sugebėjimas pasitelkti šiuolaikines technologijas galimų virusų stebėjimui, karantino priemonių įgyvendinimui. Pirminė sveikatos priežiūra užsirakino ir atlieka rašytojų bei darbuotojų gelbėjimo nuo prastovų funkcijas. Privačios įstaigos išbrauktos iš sveikatos sistemos funkcijas atliekančių ...

Close