J. Olekas apie sausio 13-osios įvykius: tuo metu mus valdė ne baimė, o pareigos jausmas

J. Olekas apie sausio 13-osios įvykius: tuo metu mus valdė ne baimė, o pareigos jausmas

Europos Parlamento narys Juozas Olekas vis dar aiškiai prisimena 1991-ųjų sausio įvykius. Pradedant tomis akimirkomis, kuomet dar turėjo vilties, jog smurto pavyks išvengti ir baigiant žingsniais ligoninėje lankant pirmuosius sužeistuosius. Praėjus 30 metų J. Olekas dar kartą papasakoja, kokie jausmai tomis dienomis buvo užvaldę visus. Ką prisimenate iš 1991-ųjų sausio 13-osios? Dar keletą dienų prieš sausio 13-ąją jautėsi įtampa, Sovietų kariuomenės judėjimas, buvo užimtas Krašto apsaugos departamentas, Spaudos rūmai. Naktį iš sausio 11-osios į sausio 12-ąją praleidau Sveikatos apsaugos ministerijoje, Vyriausybėje, o sausio 12-ąją jautėsi net menkas palengvėjimas. Mus pasiekė žinia, kad iš Maskvos į Lietuvą skrenda Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos delegacija, tad nusprendėme, kad Vyriausybėje ar ministerijose nebenakvosime, bet grįšime į namus. Grį ...

Svetlana Grigorian. Kada (ar) Lietuva turės savo Maradoną?

Svetlana Grigorian. Kada (ar) Lietuva turės savo Maradoną?

Pasaulis su dideliu liūdesiu pasitiko žinią apie bene garsiausio visų laikų profesionalaus futbolininko, pasaulio čempiono Diego Armando Maradonos, mirtį. Neįsivaizduojamas skaičius futbolo sirgalių ir D. Maradonos gerbėjų visame pasaulyje reiškė užuojautą ir liūdėjo dėl šio futbolo korifėjaus mirties. Argentinoje net buvo kilusios riaušės tarp futbolo sirgalių ir policijos pareigūnų, stabdžiusių galimybę žmonėms atsisveikinti su žmogumi, kūrusiu futbolo istoriją ir tapusiu jų gyvenimo dalimi. Nepaisant įvairiausių skandalų ir begalės kitų, su priklausomybėmis susijusių istorijų, Maradona vertinamas kaip vienas geriausių planetos futbolininkų, futbolo istorijoje palikusių itin ryškų pėdsaką. Maradoną, nuo vaikų iki senjorų, žino viso pasaulio futbolo aistruoliai, o kiek Lietuvos futbolininkų pavardžių galėtumėte išvardinti jūs? Sekantiems Lietuvos futbolo raidos i ...

Arkadijus Vinokuras. A. Gumuliauskas ir  istorinis meilės Lietuvai planas

Arkadijus Vinokuras. A. Gumuliauskas ir istorinis meilės Lietuvai planas

Skaitau Seimo nario  prof. Arūno  Gumuliausko paskvilį, kurio pavadinimas turėtų būti „Kaip aš myliu priešų kankinamą Lietuvą“. Jį rašo lyg ir profesorius. Rašau „lyg“, nes kyla abejonės dėl paties teksto kokybės. Mat visą jo ilgiausią tekstą galima sudėlioti į vieną sakinį: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Kremliaus agentai“. Sovietų laikais KP narys būtų rašęs taip: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Vašingtono agentai“. Tekste dominuoja  apibendrinimas „visi“, tikriausiai kilęs iš  elementarios baimės  nurodyti konkrečių melagių ir agentų vardus. Nes visai gali pasirodyti, kad kai kurie neįvardinti kritikai nemeluoja. Ir nėra jokie agentai. Todėl teisme teksto autorių už šmeižtą nurengtų nuogai. Šį primityvų žargoną profesorius gerai įvaldė dar sovietų laikais, kai 1987 metais apgynė kandidatinę disertaciją "Lietuvos KP veikla vystant teatrinį meną respub ...

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Po ypač sėkmingų Prezidento Gitano Nausėdos derybų Briuselyje Baltijos šalių ūkininkų teisėti lūkesčiai pagaliau išgirsti ir įvertinti. Tačiau būsimi milijardai žemės ūkiui ateinantiems septyneriems metams paskatino diskusiją, kas šių būsimų subsidijų yra labiau vertas. Ar visiems, ar dideliems, ar mažiems? Tiek smulkūs, tiek stambieji deda argumentus ant stalo ir teigia, kad būtent jie nusipelnė. Ypač gera ir savalaikė Prezidento iniciatyva pradėti viešą diskusiją dėl lubų stambiesiems. Juk akivaizdu, kad ir dabar, gaudami mažesnes ES tiesiogines išmokas, mūsų stambiausi ūkiai dirba pelningai. Jau ir dabar gaunamas pelnas. Sužlugdyti tikrai nieko nesužlugdysime, tokio ir tikslo nėra, tačiau socialinį teisingumą šiek tiek atstatysime. Kažką atėmę, turime ir duoti: prieigą prie saugių finansų tolesnėms modernizavimo investicijoms, žaliosioms technologijoms; bepr ...

Modesta Petrauskaitė. Skęstančiųjų gelbėjimas – ne pačių skęstančiųjų reikalas

Modesta Petrauskaitė. Skęstančiųjų gelbėjimas – ne pačių skęstančiųjų reikalas

Akivaizdu, kad koronavirusas, bent jau šiais metais, iš esmės pakeis poilsiautojų įpročius. Nepaisant kone kasdien vis daugiau atnaujinamų tarptautinių skrydžių, didžioji dalis lietuvaičių šiais metais atostogaus Lietuvoje. Lietuva gali pasigirti ypač gražiais ir švariais Baltijos jūros paplūdimiais, smėlėtomis ežerų pakrantėmis, tačiau situacija su mūsų vandens telkiniuose skęstančiais žmonėmis labai prasta. Lietuvoje kone kasmet nuskęsta apie 200 žmonių ir pagal šią kraupią statistiką esame lyderiai Europos Sąjungoje. Dažniausios skendimų priežastys – neatsakingas elgesys prie vandens telkinių ir savo plaukimo įgūdžių pervertinimas. Perdėtas pasitikėjimas savo jėgomis dažnai tampa mirties priežastimi, o neatsakingą elgesį vandenyje daugiausia lemia alkoholis. Iš kitų ES valstybių išsiskiriame ne tik didžiausiu nuskendusiųjų skaičiumi, tačiau ir žuvusiųjų am ...

Vytautas Plečkaitis. Kai  patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją  užkariauja kiti

Vytautas Plečkaitis. Kai patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją užkariauja kiti

Iš to, kas pas mus buvo rašoma ir kalbama apie pasaulinio karo pabaigą prieš 75 metus Europoje, atrodo, kad tai yra tik Rusijos (buvusios SSRS) ir V. Putino reikalas. Kad karo Lietuvoje tarsi, net nebuvo, kad lietuviai jame nedalyvavo ir prisiminti jų net nereikia, tarsi jie nebuvo Lietuvos piliečiai. Taip, Lietuvos valstybė buvo okupuota: iš pradžių Sovietų Sąjungos -1940 m., o nuo 1941 m. birželio pabaigos trejus metus– nacių Vokietijos. Tačiau karo metais Lietuva ir lietuvių tauta niekur nedingo. Ji buvo čia, nuo karaliaus Mindaugo laikų. Nors Lietuvos kariuomenės jau nebuvo, beta Lietuvos piliečiai Antrame pasauliniame kare, dažniausiai ne savo noru, buvo priversti dalyvauti. Vieni -Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkų pusėje, kiti – nacių Vokietijos pusėje. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos kariuomenė  galėjo atlikti savo garbingą misiją ir, galb ...

Socialdemokratai: vyriausybė gyvena savo rožinį gyvenimą, o žmonės - savo

Socialdemokratai: vyriausybė gyvena savo rožinį gyvenimą, o žmonės – savo

Vyriausybė, pateikusi Seimui savo veiklos ataskaitą, taip ir nesugebėjo savo retorikos susieti su realiu žmonių gyvenimu, jų poreikiais, lūkesčiais ir svarbiausių valstybės sektorių veiklos pažanga. Socialdemokratų vertinimu, vyriausybė savo darbus galėjo bent jau  pateikti objektyviai, o dabar, kurią sritį bepaimsi, ataskaitoje – tik liguista savęs panegirika. Visos tarptautinės institucijos objektyviai jau įvertino, kad Lietuvos pažanga įvairiose srityse buvo maža arba labai maža. „Sveikimas prasideda nuo pripažinimo, tuo tarpu dabartinė Vyriausybė toliau tęsia savo rinkimų propagandos žanrą ir seka saldžias pasakas, nepripažindami jokių klaidų ir nematydami savo veiklos spragų. Todėl vertinti tą pasakų rinkinį, kurį jie vadina ataskaita – neįmanoma. Visos tarptautinės institucijos objektyviai jau įvertino, kad Lietuvos pažanga įvairiose srityse buvo maža arba ...

Close