Arkadijus Vinokuras. A. Gumuliauskas ir  istorinis meilės Lietuvai planas

Arkadijus Vinokuras. A. Gumuliauskas ir istorinis meilės Lietuvai planas

Skaitau Seimo nario  prof. Arūno  Gumuliausko paskvilį, kurio pavadinimas turėtų būti „Kaip aš myliu priešų kankinamą Lietuvą“. Jį rašo lyg ir profesorius. Rašau „lyg“, nes kyla abejonės dėl paties teksto kokybės. Mat visą jo ilgiausią tekstą galima sudėlioti į vieną sakinį: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Kremliaus agentai“. Sovietų laikais KP narys būtų rašęs taip: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Vašingtono agentai“. Tekste dominuoja  apibendrinimas „visi“, tikriausiai kilęs iš  elementarios baimės  nurodyti konkrečių melagių ir agentų vardus. Nes visai gali pasirodyti, kad kai kurie neįvardinti kritikai nemeluoja. Ir nėra jokie agentai. Todėl teisme teksto autorių už šmeižtą nurengtų nuogai. Šį primityvų žargoną profesorius gerai įvaldė dar sovietų laikais, kai 1987 metais apgynė kandidatinę disertaciją "Lietuvos KP veikla vystant teatrinį meną respub ...

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Po ypač sėkmingų Prezidento Gitano Nausėdos derybų Briuselyje Baltijos šalių ūkininkų teisėti lūkesčiai pagaliau išgirsti ir įvertinti. Tačiau būsimi milijardai žemės ūkiui ateinantiems septyneriems metams paskatino diskusiją, kas šių būsimų subsidijų yra labiau vertas. Ar visiems, ar dideliems, ar mažiems? Tiek smulkūs, tiek stambieji deda argumentus ant stalo ir teigia, kad būtent jie nusipelnė. Ypač gera ir savalaikė Prezidento iniciatyva pradėti viešą diskusiją dėl lubų stambiesiems. Juk akivaizdu, kad ir dabar, gaudami mažesnes ES tiesiogines išmokas, mūsų stambiausi ūkiai dirba pelningai. Jau ir dabar gaunamas pelnas. Sužlugdyti tikrai nieko nesužlugdysime, tokio ir tikslo nėra, tačiau socialinį teisingumą šiek tiek atstatysime. Kažką atėmę, turime ir duoti: prieigą prie saugių finansų tolesnėms modernizavimo investicijoms, žaliosioms technologijoms; bepr ...

Modesta Petrauskaitė. Skęstančiųjų gelbėjimas – ne pačių skęstančiųjų reikalas

Modesta Petrauskaitė. Skęstančiųjų gelbėjimas – ne pačių skęstančiųjų reikalas

Akivaizdu, kad koronavirusas, bent jau šiais metais, iš esmės pakeis poilsiautojų įpročius. Nepaisant kone kasdien vis daugiau atnaujinamų tarptautinių skrydžių, didžioji dalis lietuvaičių šiais metais atostogaus Lietuvoje. Lietuva gali pasigirti ypač gražiais ir švariais Baltijos jūros paplūdimiais, smėlėtomis ežerų pakrantėmis, tačiau situacija su mūsų vandens telkiniuose skęstančiais žmonėmis labai prasta. Lietuvoje kone kasmet nuskęsta apie 200 žmonių ir pagal šią kraupią statistiką esame lyderiai Europos Sąjungoje. Dažniausios skendimų priežastys – neatsakingas elgesys prie vandens telkinių ir savo plaukimo įgūdžių pervertinimas. Perdėtas pasitikėjimas savo jėgomis dažnai tampa mirties priežastimi, o neatsakingą elgesį vandenyje daugiausia lemia alkoholis. Iš kitų ES valstybių išsiskiriame ne tik didžiausiu nuskendusiųjų skaičiumi, tačiau ir žuvusiųjų am ...

Vytautas Plečkaitis. Kai  patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją  užkariauja kiti

Vytautas Plečkaitis. Kai patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją užkariauja kiti

Iš to, kas pas mus buvo rašoma ir kalbama apie pasaulinio karo pabaigą prieš 75 metus Europoje, atrodo, kad tai yra tik Rusijos (buvusios SSRS) ir V. Putino reikalas. Kad karo Lietuvoje tarsi, net nebuvo, kad lietuviai jame nedalyvavo ir prisiminti jų net nereikia, tarsi jie nebuvo Lietuvos piliečiai. Taip, Lietuvos valstybė buvo okupuota: iš pradžių Sovietų Sąjungos -1940 m., o nuo 1941 m. birželio pabaigos trejus metus– nacių Vokietijos. Tačiau karo metais Lietuva ir lietuvių tauta niekur nedingo. Ji buvo čia, nuo karaliaus Mindaugo laikų. Nors Lietuvos kariuomenės jau nebuvo, beta Lietuvos piliečiai Antrame pasauliniame kare, dažniausiai ne savo noru, buvo priversti dalyvauti. Vieni -Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkų pusėje, kiti – nacių Vokietijos pusėje. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos kariuomenė  galėjo atlikti savo garbingą misiją ir, galb ...

Socialdemokratai: vyriausybė gyvena savo rožinį gyvenimą, o žmonės - savo

Socialdemokratai: vyriausybė gyvena savo rožinį gyvenimą, o žmonės – savo

Vyriausybė, pateikusi Seimui savo veiklos ataskaitą, taip ir nesugebėjo savo retorikos susieti su realiu žmonių gyvenimu, jų poreikiais, lūkesčiais ir svarbiausių valstybės sektorių veiklos pažanga. Socialdemokratų vertinimu, vyriausybė savo darbus galėjo bent jau  pateikti objektyviai, o dabar, kurią sritį bepaimsi, ataskaitoje – tik liguista savęs panegirika. Visos tarptautinės institucijos objektyviai jau įvertino, kad Lietuvos pažanga įvairiose srityse buvo maža arba labai maža. „Sveikimas prasideda nuo pripažinimo, tuo tarpu dabartinė Vyriausybė toliau tęsia savo rinkimų propagandos žanrą ir seka saldžias pasakas, nepripažindami jokių klaidų ir nematydami savo veiklos spragų. Todėl vertinti tą pasakų rinkinį, kurį jie vadina ataskaita – neįmanoma. Visos tarptautinės institucijos objektyviai jau įvertino, kad Lietuvos pažanga įvairiose srityse buvo maža arba ...

Modesta Petrauskaitė. Kodėl Lietuvai nereikia dirbančių žmonių?

Modesta Petrauskaitė. Kodėl Lietuvai nereikia dirbančių žmonių?

Šalyje mažėjant užsikrėtimų COVID-19, pamažu lengvinamos karantino sąlygos: atidarytos parduotuvės, su tam tikrais ribojimais darbą pradėjo grožio paslaugų sektorius, leista atidaryti lauko kavines, o galiausiai, prabilta ir apie skrydžių iš ir į Lietuvą atnaujinimą. Jau anksčiau Vyriausybė buvo pranešusi, kad tarp pirmųjų galimų atnaujintų skrydžių bus kryptys į saugias šalis, kuriose nėra viruso židinių. Neatmetama, kad pirmieji skrydžiai jau gegužės viduryje bus atnaujinti į Lenkiją, Latviją, Vokietiją ir Norvegiją. Labai tikėtina, kad po skrydžių į minėtas šalis atnaujinimo, didžiosios dalies išvykti suplanavusių tautiečių nesustabdysime, tačiau turime unikalią galimybę ir mes. Tikėtina, kad tik sudarius galimybes išskristi iš Lietuvos, mūsų šalį paliks tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių. Neabejoju, kad tarp populiariausių krypčių bus Norvegija ir Vokieti ...

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

COVID-19 pandemijos banga slenka per pasaulį nevienodai. Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių jau pastebimas pandemijos kreivės plokštėjimas ar žemėjimas. Bet yra ES šalių, kur užsikrėtimų skaičiai dar neleidžia švelninti suvaržymų, o mirčių skaičiai atskirose rizikos grupėse vis dar nemažėja. Lietuvoje pandemijos kreivė plokštėja, atsiranda prielaidos etapiniam įvestų suvaržymų atšaukimui. Žinoma, turime ribotus karantinus Nemenčinėje, Antavilių ir Kartenos senelių namuose. Bet visuomenėje jau ima reikštis nekantrumo, atsipalaidavimo, nepasitenkinimo įvestais suvaržymais nuotaikos. Ekonominės ir socialinės pasekmės jaučiamos ir sumažėjusiose žmonių pajamose, ir padidėjusioje bedarbystėje, ir verslų bankrotų grėsmėse, ir šalies biudžeto skaičiuose. Atskirų socialinių grupių, atskirų verslo sektorių interesai šioje situacijoje neabejotinai skiriasi. Skirtin ...

Close