Vytautas Plečkaitis. Kai  patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją  užkariauja kiti

Vytautas Plečkaitis. Kai patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją užkariauja kiti

Iš to, kas pas mus buvo rašoma ir kalbama apie pasaulinio karo pabaigą prieš 75 metus Europoje, atrodo, kad tai yra tik Rusijos (buvusios SSRS) ir V. Putino reikalas. Kad karo Lietuvoje tarsi, net nebuvo, kad lietuviai jame nedalyvavo ir prisiminti jų net nereikia, tarsi jie nebuvo Lietuvos piliečiai. Taip, Lietuvos valstybė buvo okupuota: iš pradžių Sovietų Sąjungos -1940 m., o nuo 1941 m. birželio pabaigos trejus metus– nacių Vokietijos. Tačiau karo metais Lietuva ir lietuvių tauta niekur nedingo. Ji buvo čia, nuo karaliaus Mindaugo laikų. Nors Lietuvos kariuomenės jau nebuvo, beta Lietuvos piliečiai Antrame pasauliniame kare, dažniausiai ne savo noru, buvo priversti dalyvauti. Vieni -Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkų pusėje, kiti – nacių Vokietijos pusėje. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos kariuomenė  galėjo atlikti savo garbingą misiją ir, galb ...

Socialdemokratai: vyriausybė gyvena savo rožinį gyvenimą, o žmonės - savo

Socialdemokratai: vyriausybė gyvena savo rožinį gyvenimą, o žmonės – savo

Vyriausybė, pateikusi Seimui savo veiklos ataskaitą, taip ir nesugebėjo savo retorikos susieti su realiu žmonių gyvenimu, jų poreikiais, lūkesčiais ir svarbiausių valstybės sektorių veiklos pažanga. Socialdemokratų vertinimu, vyriausybė savo darbus galėjo bent jau  pateikti objektyviai, o dabar, kurią sritį bepaimsi, ataskaitoje – tik liguista savęs panegirika. Visos tarptautinės institucijos objektyviai jau įvertino, kad Lietuvos pažanga įvairiose srityse buvo maža arba labai maža. „Sveikimas prasideda nuo pripažinimo, tuo tarpu dabartinė Vyriausybė toliau tęsia savo rinkimų propagandos žanrą ir seka saldžias pasakas, nepripažindami jokių klaidų ir nematydami savo veiklos spragų. Todėl vertinti tą pasakų rinkinį, kurį jie vadina ataskaita – neįmanoma. Visos tarptautinės institucijos objektyviai jau įvertino, kad Lietuvos pažanga įvairiose srityse buvo maža arba ...

Modesta Petrauskaitė. Kodėl Lietuvai nereikia dirbančių žmonių?

Modesta Petrauskaitė. Kodėl Lietuvai nereikia dirbančių žmonių?

Šalyje mažėjant užsikrėtimų COVID-19, pamažu lengvinamos karantino sąlygos: atidarytos parduotuvės, su tam tikrais ribojimais darbą pradėjo grožio paslaugų sektorius, leista atidaryti lauko kavines, o galiausiai, prabilta ir apie skrydžių iš ir į Lietuvą atnaujinimą. Jau anksčiau Vyriausybė buvo pranešusi, kad tarp pirmųjų galimų atnaujintų skrydžių bus kryptys į saugias šalis, kuriose nėra viruso židinių. Neatmetama, kad pirmieji skrydžiai jau gegužės viduryje bus atnaujinti į Lenkiją, Latviją, Vokietiją ir Norvegiją. Labai tikėtina, kad po skrydžių į minėtas šalis atnaujinimo, didžiosios dalies išvykti suplanavusių tautiečių nesustabdysime, tačiau turime unikalią galimybę ir mes. Tikėtina, kad tik sudarius galimybes išskristi iš Lietuvos, mūsų šalį paliks tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių. Neabejoju, kad tarp populiariausių krypčių bus Norvegija ir Vokieti ...

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

COVID-19 pandemijos banga slenka per pasaulį nevienodai. Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių jau pastebimas pandemijos kreivės plokštėjimas ar žemėjimas. Bet yra ES šalių, kur užsikrėtimų skaičiai dar neleidžia švelninti suvaržymų, o mirčių skaičiai atskirose rizikos grupėse vis dar nemažėja. Lietuvoje pandemijos kreivė plokštėja, atsiranda prielaidos etapiniam įvestų suvaržymų atšaukimui. Žinoma, turime ribotus karantinus Nemenčinėje, Antavilių ir Kartenos senelių namuose. Bet visuomenėje jau ima reikštis nekantrumo, atsipalaidavimo, nepasitenkinimo įvestais suvaržymais nuotaikos. Ekonominės ir socialinės pasekmės jaučiamos ir sumažėjusiose žmonių pajamose, ir padidėjusioje bedarbystėje, ir verslų bankrotų grėsmėse, ir šalies biudžeto skaičiuose. Atskirų socialinių grupių, atskirų verslo sektorių interesai šioje situacijoje neabejotinai skiriasi. Skirtin ...

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Ore sklandant baimei, jog lietuvių vasara be kelionių į Bulgariją ar Turkiją bus nepakeliama, noriu patarti atsigręžti į tai, ką turime čia – Lietuvoje. Dažnai pamirštame, jog būdama viena iš žaliausių šalių Europoje turime tiek daug natūralių ir išpuoselėtų gamtos resursų, kuriais dažnai pamirštame pasidžiaugti. Pats asmeniškai, kiekvieną vasarą, leidžiuosi į žygius su šeima ne kur kitur, o Lietuvoje, siekiant pamatyti ir kaskart atrasti kažką naujo. Nors gyventojams išrinkus Europos Parlamento nariu derinti darbą Briuselyje ir aktyvų gyvenimą Lietuvoje pasidarė sunkiau, dar praėjusią vasarą su šeima spėjome numinti 200 kilometrų nuo Rusnės iki Didžiųjų Būdežerių. Dar kelias dienas su draugais skrodėme Dubysos vandenis ir kirtome Nemuną, sutikome labai daug žmonių ir buvo labai smagu. Savaime suprantama, kad sportas ar grynas oras stiprina imunitetą, o tai itin s ...

Vilija Blinkevičiūtė. Ar Lietuva pasinaudos Europos Sąjungos pagalba?

Vilija Blinkevičiūtė. Ar Lietuva pasinaudos Europos Sąjungos pagalba?

Europos Parlamentas priėmė daug sprendimų, kurių žinia labai aiški: ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, sulauks milijonų ir milijardų kovoti su pandemija ir ekonominės krizės pasekmėmis. Europos Parlamentas ir Europos Komisija uždegė žalią šviesą šiai finansinei ir materialinei paramai. Taip, Europos Parlamentas dirba. Nuotoliniu būdu. Vyksta ir posėdžiai, ir balsavimai. Ištuštėję Europos Parlamento pastatai ir ištekliai naudojami kovai su koronavirusu. Svarbiausia, pasitelkus ES paramą, o ji tikrai yra ir bus, tinkamai finansuoti žmonių socialinę apsaugą, kuriai mes skiriame beveik du kartus mažiau lėšų nuo savo BVP nei ES vidurkis. Vienas iš Strasbūre esančių parlamento pastatų paverstas testavimo dėl koronaviruso centru. Briuselyje Europos Parlamento virtuvė kasdien tiekia tūkstančius maisto porcijų medikams ir benamiams, kuriems pandemijos laikotarpiu užleis ...

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Kodėl verslas skaičiuoja pinigus, įkritusius į kasą, o ne pirkėjus, pasidairiusius parduotuvėje? Todėl, kad verslo tikslas yra parduoti ir uždirbti. Smagu, kai po parduotuvę žmonės vaikšto, bet jei neperka... Šiuo atveju iš Vyriausybės tikiuosi lygiai tokio paties požiūrio: kol euras neatsidūrė žmogaus/įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra. Taigi, „5 milijardų programos“ sėkmę matuosiu sukurtomis/išsaugotomis darbo vietomis ir išdalintais eurais, o ne pateiktomis paraiškomis. Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų/garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Tikiuosi, kad jos veiks. Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti. Vokietija, pavyzdžiui, nuėjo kitu keliu. Smulkiajam verslui sąlyginia ...

Close