VMI Archives

L. Jonaitis: įmonių, nukentėjusių nuo Covid-19 sąraše, didžiųjų prekybos tinklų neturėtų būti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Liudas Jonaitis sako, kad sprendimas karantino metu kelis didžiuosius prekybos tinklus įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytą sąrašą įmonių, nukentėjusių nuo Covid-19, yra „nesuprantamas ir neteisingas“. Socialdemokratas dėl susiklosčiusios situacijos kels klausimą artimiausiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Didžiųjų prekybos tinklų veikla karantino metu nebuvo apribota, dalis jų per šį laikotarpį netgi didino apyvartą. „Didžiųjų prekybos tinklų veikla karantino metu nebuvo apribota, dalis jų per šį laikotarpį netgi didino apyvartą. Ir tuo pat metu jiems sudaromos galimybės naudotis VMI teikiamomis mokestinės pagalbos priemonėmis. Tai yra neteisinga smulkiųjų ir šeimos verslų atžvilgiu, nes šių veikla buvo visiškai sustabdyta“, - sako L. Jonaitis. Pasak Seimo nario, ...

Socialdemokratai aiškinasi, kas slypi už rekordinio įmonių indėlių augimo – kreipėsi į VMI ir Lietuvos banką

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai kreipėsi į Lietuvos banką (LB) ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) prašydami pateikti informaciją, ar tarp įmonių, kurioms leista atidėti mokesčių mokėjimo terminus yra ir tokių, kurios tuo pačiu metu didino savo indėlių sumą bankuose. LB ir VMI prašoma pateikti tokių įmonių sąrašą. Pasak LSDP pirmininko Gintauto Palucko, mokesčių atidėjimai dėl pandemijos siekia beveik 1 mlrd. eurų, tuo metu LB skelbia, kad įmonių indėlių augimas pandemijos laikotarpiu Lietuvoje buvo didžiausias Europoje. Mums šiuo atveju kyla klausimų dėl efektyvaus ekonomikos gelbėjimui skirtų pinigų panaudojimo, todėl paprašėme suteikti papildomą informaciją. „Įmonių, kurios pandemijos metu didino savo indėlius ir įmonių, kurios tuo pat metu gavo mokesčių atidėjimus palyginimas – viešojo intereso reikalas. Mums šiuo atveju ky ...

R. Budbergytė: smulkius verslus pinigai gali pasiekti per VMI, ne vien per bankus

Piniginė parama smulkų ir vidutinį verslą pasiektų per tris-keturias dienas, jeigu tuo užsiimtų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o ne komerciniai bankai, teigia Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė pažymi, kad verslai pinigų dar nėra gavę, nors kelios Vyriausybės priemonės, pavyzdžiui, darbuotojų atlyginimų ir nuomos subsidijos „formaliai yra priimtos“. VMI jau turi informaciją apie įmonių apyvartą ir banko sąskaitas. VMI taip pat turi darbuotojus, į kuriuos įmonės galės kreiptis dėl skubios pagalbos gavimo. „Mūsų siūlymas – verslams suteikti skubią apyvartinių lėšų pagalbą per VMI. Smulkiems ir vidutiniams verslams, kurie kreipsis pagalbos į VMI ir deklaruos, kad jų apyvarta yra sumažėjusi 60 ar daugiau proc. nuo karantino pradžios, VMI tiesiai į banko sąskaitas gali perversti, pavyzdžiui, dešimt ...

Aloyzas Sakalas. Melas, pridengtas tiesos rūbais

Pagal VMI 2018 metų duomenis, pagrindiniai biudžeto pajamų šaltiniai yra trys. Tai pridėtinės vertės mokestis (PVM) (54,7 proc. nuo viso biudžeto), akcizai (22,2 proc.) ir pelno mokestis (PM) (10,8 proc.). Toliau sektų gyventojų pajamų mokestis (4,9 proc.) ir kiti dar mažesni mokesčiai. Jei dėl PVM ir akcizų mokesčių pakeitimų ir kyla šiek tiek šurmulio, tai mėginimai padidinti PM sukelia verslininkų ir jų organizacijų bei Laisvosios rinkos instituto aistras. Pagrindinis visų jų argumentas yra toks: Dėl PM padidinimo smarkiai sumažės užsienio verslininkų investicijos į Lietuvą. Tik ketvirtoje ar net penktoje vietoje yra PM. Bet gerai žinoma, kad kiekvienas investitorius pirmiausia žiūri, ar yra rinka jo būsimai produkcijai ir kokios tos rinkos apimtys. Juk nuo produkto realizacijos priklauso gamybos plėtra ir verslininko pelnas. Antras svarbiausias rodiklis ve ...

Dovilė Šakalienė. Kaip užtikrinti teisingumą išieškant skolas? Antstolių veiklos reguliavimo pasiūlymai

Primenu, kad Lietuvoje kas dešimtas žmogus turi skolų, tai beveik 300 000 gyventojų, kurie 118-kai antstolių per metus atneša maždaug 15 milijonų eurų pelno. Per metus antstoliai išieško maždaug 100 mln. eurų, iš jų 30 mln. yra antstolių pajamos, iš kurių maždaug pusė yra patiriami kaštai, o likusi dalis – gaunami atlyginimai, gerokai viršijantys Lietuvos Respublikos Prezidentės algą. Antstolių algos „į rankas“ siekia iki 40 000 eurų, vidutiniškai uždarbis yra 10 000 eurų, ir tik keli antstoliai uždirba mažiau nei 3 000 eurų. Šiandien mes turime paradoksalią situaciją, kai valstybės deleguotą funkciją vykdantys asmenys ne tik neproporcingai pelnosi iš daugeliu atvejų skurstančių skolininkų, tačiau ir stokojama aiškumo ir skaidrumo, reguliuojant skolų išieškojimo kaštų dydį. Mane pasiekia daugybė skundų ir istorijų, skolininkai su manimi pasidalina antstolių vykdym ...

Dovilė Šakalienė. Kas pažabos antstolius?

Žurnalas „Savaitė“ klausia: kas pažabos antstolius? Nuoširdžiai džiaugiuosi Prezidentės iniciatyva – labai nelygioje kovoje jos tvirta pozicija ir parama itin svarbi. Jau pavasarį, kai Seime taip sunkiai ėjo mano pataisos Civilinio proceso kodeksui, remiamos Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo bei šimtų kitų nevyriausybinių organizacijų (viso – apie 600), aiškiai pamatėme kaip giliai įaugęs antstolių lobizmas į įstatymų leidybą ir politikos formavimą. Tai ir nestebina – iš vienos pusės turime 300 000 paprastų žmonių, kuriuos slegia skolos, kurie neturi pinigų brangiems advokatams, o iš kitos pusės – gerą šimtą puikių, stiprių teisininkų, uždirbančių 15 milijonų eurų per metus. Tiek metų buvo ignoruojamas faktas, jog antstoliai vykdo valstybės deleguotą funkciją, tai nėra šiaip verslas. Ir dėl to stebina didžiulis pyktis ir ginčai paviešinus antstolių u ...

Gintautas Paluckas. Dvi Lietuvos? Atsakas iš kairės

Ekonomistas Raimondas Kuodis yra sakęs, kad žmogaus gerovė priklauso ne tik nuo ekonomikos išsivystymo ir BVP dydžio vienam gyventojui, bet ir nuo tokių veiksnių, kaip darbo turėjimas arba neturėjimas, darbo ir laisvalaikio balansas, taip pat nuo darbo sąlygų, streso lygio gyvenime ir darbe, neužtikrintumo ar užtikrintumo ateitimi. Ant popieriaus gerovė – džiugina: vidutinis darbo užmokestis yra apie 1000 eurų, vienas didžiausių Europoje ligoninių lovų skaičius tūkstančiui gyventojų, milijoninės ES investicijos vis mažėjančiam gyventojų skaičiui. Tikras statistinis rojus. Tačiau tikrovė, kurią pažįstame, labai skiriasi nuo suapvalintų skaičių. Štai šalies pakraščiuose vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis negu 600 eurų, sveikatos priežiūra regionuose netenkina ne tik dėl kokybės, bet ir dėl prieinamumo, o Europos Sąjungos investicijos – tikėtasi, kad parkų ir sk ...