Mindaugas Maciulevičius. ES tiesioginių išmokų mistika, kurią buvo galima prognozuoti

Mindaugas Maciulevičius. ES tiesioginių išmokų mistika, kurią buvo galima prognozuoti

Buvusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrų inicijuotas, Seimo komitetuose taip skambiai svarstytas tiesioginių išmokų stambiems ūkininkams ribojimo planas tos pačios LR žemės ūkio ministerijos naujojo ministro buvo atšauktas. Smulkiųjų lūkesčiai, kad bent dalis sutaupytų pinigų jiems papildomai padės, sudužo. Tiesą pasakius, iš pat pradžių ši iniciatyva, kad valdantieji stengiasi kažką nuveikti smulkiųjų ūkininkų labui, buvo panaši į dūmų uždangą – netrūko politinių deklaracijų, skambių straipsnių antraščių. Iniciatyva sukurta tik tam, kad būtų nuramintos visuomenėje kilusios audros ir sutramdytas teisėtas žmonių smalsumas dėl ne visai aiškių dalykų, pavyzdžiui, kodėl 5 proc. stambiųjų žemdirbių gauna net 50 proc. visos Europos Sąjungos tiesioginių išmokų sumos? Ypač daug klausimų sulaukė ne pavieniai ūkininkai, tačiau stambios žemės ūkio įmonių grupės – kon ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Pastaraisiais dešimtmečiais aukštasis mokslas daugeliui ir daugelyje šalių tapo pasiekiamas ranka. Globalių mokslo plėtros ir galimybių studentams negalime palyginti su tomis, kurias turėjome prieš 20 ar 30 metų. Šiuolaikinis universitetinis išsilavinimas jauniems žmonėms suteikia galimybes pažinti pasaulį ir jo gylį, tapti skirtingų sričių profesionalais, konkurencingais darbo rinkos dalyviais ne tik analizuojančiais dabartį, bet ir kuriančiais ateitį. Deja, Lietuvoje šis globalus aukštasis mokslas vis dar nėra pasiekiamas visiems, o jo perspektyva – vis dar ribojama sienų. Šių laikų profesionalus aukštasis išsilavinimas apibūdina savitą aukštojo mokslo formą, kuri siūlo intensyvią integraciją į darbo pasaulį, taip pat moko gilaus ir analitinio mąstymo, plečia akiratį ir jaunus žmones parengia gyvenimui modernioje ir dinamiškoje kasdienybėje. Neseniai mano d ...

Jolanta Butkevičienė. Kodėl Kukutis nebegyvas

Jolanta Butkevičienė. Kodėl Kukutis nebegyvas

Pabunda ryte vokietis ir mato – jo sąskaitoj 25 000 eurų. Apsidžiaugia – nors ne milijonas, bet vis pagalba koronos stekenamam  jo verslui. Pabunda ryte Kukutis (čia tas, kur iš lietuviškos dainos) ir mato – jis guli pats karste nebegyvas. Laukė ir jis, kad į jo sąskaitą valdiškų pinigų įkristų, bet nesulaukė. Dabar tie pinigai lietuvių verslo liaudyje „kukuraičio pinigais“ vadinami.Tegu ministras nepyksta. Ir Jūs nepykit, kad verslo žmogų „liaudimi“ pavadinau. Pasigilinkim. Šį kartą virtualią ekskursiją padarysime ne po prabanga dvelkiantį Gedimino prospektą su jo užsidarančiais restoranais ir pasipremijavusiais Vyriausybės pastatais (galite susipažinti ČIA), o po nedidelę įmonę, kurią pavadinsime „N“ ir kuri valdiškus koridorius pažįsta tik iš tvarkingai 20 metų mokamų mokesčių. Įvedus karantiną, dar mėnesį įmonė bandė kapanotis. Ji nepateko į sąrašą tų, kurių ve ...

Gintautas Paluckas. Ar Skvernelis pasimokys iš Kubiliaus klaidų?

Gintautas Paluckas. Ar Skvernelis pasimokys iš Kubiliaus klaidų?

Daugelis Europos valstybių, gelbėdamos savo ekonomikas, ėmėsi įvairių priemonių, kad išsaugotų žmonėms darbo vietas ir pajamas. Pirmiausia, žinoma, dėl vartojimo – ekonomikos variklio. Jei žmogus turi darbą ir gauna atlyginimą, jis perka paslaugas, prekes, o įmonės turi užsakymų ir samdo darbuotojus. Didėja nedarbas – mažėja ir žmonių, galinčių įsigyti prekes bei paslaugas, įmonės turi dar mažiau užsakymų, kyla dar viena atleidimų banga. Lietuvoje mes ne tik vėluojame, tačiau ir nesimokome iš kitų šalių, kuriose matome pasiteisinusius sprendimus. Visų pirma, dalis Vyriausybės pažadėtų 6 milijardų eurų yra netikri. Į juos įskaičiuoti mokesčių atidėjimai – verslas juos vis tiek turės sumokėti. Į šią sumą taip pat įskaičiuota ir bankų galimybė skolinti papildomus 2,5 milijardo eurų iš savų rezervų (bankai tikrai neprivalo to daryti). Tad kalbame tik apie kur k ...

Socialdemokratai registravo siūlymą - vienkartines 200 eurų išmokas išmokėti per birželį

Socialdemokratai registravo siūlymą – vienkartines 200 eurų išmokas išmokėti per birželį

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai registravo pasiūlymą, kad vienkartinės 200 eurų išmokos būtų mokamos ne rugpjūtį, o per birželio mėnesį. Gyventojams, kuriems pirmosios pensijos ar kitokia valstybės parama bus paskirta tik nuo  birželio, socialdemokratai siūlo vienkartinę išmoką mokėti su pirmąja gaunama pensijos ar paramos suma. Žmonių pajamomis reikia rūpintis nuolat, ne tik tuo metu, kai ištinka krizė ar artėja rinkimai. „Ekonominė krizė tiesiogiai susijusi ir su psichologine – finansinį netikrumą jaučiantys žmonės bijos leisti pinigus, tad po trijų mėnesių išmokėti pinigai greičiausiai bus padėti į kojinę, taip užsukant užburtą baimės ir krentančio vartojimo ratą. Jei jau Vyriausybė išgirdo pasaulio ir Lietuvos ekspertų perspėjimą, kad delsimas padėti nuo pandemijos nukentėjusiems žmonėms kainuos sunkesnę ir ilgesnę ekonominę krizę, tuomet ...

Birutė Vėsaitė. Skūpus moka du kartus

Birutė Vėsaitė. Skūpus moka du kartus

Tie, kurie garsiai rėkė, kad kuo mažiau valstybės yra valstybėje – tuo geriau, pasirodė neteisūs, susidūrus su koronakrize. Jie klaidingai suvokė valstybės paskirtį ir galimybes. Nesu šios Vyriausybės gerbėja, tačiau jos elgesys ir priemonės, tramdant virusą-žudiką, vertos pagyrimo. Išskyrus epizodus, aprūpinant medikus, socialinius darbuotojus ir kitus priešakinių linijų herojus apsaugos priemonėmis ir testais. Šalyse, kur profsąjungos buvo stipresnės, pavyko išlaikyti beveik visą algą darbuotojams, pasitraukusiems į saviizoliaciją. Pandemija parodė, kokia gali būti trapi mūsų visuomenė, ekonomika ir demokratija. Nuotolinis darbas daugeliui darbuotojų nėra galimybė. Apie tai byloja nedarbas, nuo karantino pradžios išaugęs iki 11,3 %, 17,7 tūkstančiai įmonių, esančių prastovose. Siekiant išvengti ekonomikos griūties, buvo laukiama valstybės paramos, tačiau ar ji ...

Vilija Blinkevičiūtė. Ar Lietuva pasinaudos Europos Sąjungos pagalba?

Vilija Blinkevičiūtė. Ar Lietuva pasinaudos Europos Sąjungos pagalba?

Europos Parlamentas priėmė daug sprendimų, kurių žinia labai aiški: ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, sulauks milijonų ir milijardų kovoti su pandemija ir ekonominės krizės pasekmėmis. Europos Parlamentas ir Europos Komisija uždegė žalią šviesą šiai finansinei ir materialinei paramai. Taip, Europos Parlamentas dirba. Nuotoliniu būdu. Vyksta ir posėdžiai, ir balsavimai. Ištuštėję Europos Parlamento pastatai ir ištekliai naudojami kovai su koronavirusu. Svarbiausia, pasitelkus ES paramą, o ji tikrai yra ir bus, tinkamai finansuoti žmonių socialinę apsaugą, kuriai mes skiriame beveik du kartus mažiau lėšų nuo savo BVP nei ES vidurkis. Vienas iš Strasbūre esančių parlamento pastatų paverstas testavimo dėl koronaviruso centru. Briuselyje Europos Parlamento virtuvė kasdien tiekia tūkstančius maisto porcijų medikams ir benamiams, kuriems pandemijos laikotarpiu užleis ...

Close