G. Paluckas: valstybė gali sukurti 200 tūkst. darbo vietų

G. Paluckas: valstybė gali sukurti 200 tūkst. darbo vietų

Kryptingai vykdant valstybės užsakymus, pertvarkius paramos teikimą smulkiam ir vidutiniam verslui, o Užimtumo tarnybą pavertus realia darbuotojų kvalifikaciją keliančia ir įdarbinančia agentūra bei skiriant didžiulį dėmesį mokymuisi visą gyvenimą, Lietuvoje galima sukurti 200 tūkst. naujų gerai apmokamų darbo vietų. Tuo įsitikinęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Daugelis Lietuvos problemų, pasak politiko, kyla iš žmonių užimtumo. G. Paluckas remiasi Švedijos socialdemokratų pavyzdžiu: „Visi, kas gali dirbti, turi dirbti“, todėl LSDP Seimo rinkimų programoje kelia visuotinio užimtumo tikslą. Laisva rinka neveikia „Apie valstybės pagalbą galima kalbėti daug, bet pačią didžiausią pagalbą žmogus ir sau, ir šeimai teikia pats. Dirbdamas, gaudamas pajamas. Tai yra svarbu ne tik dėl finansinių, bet ir dėl psichologinių ...

Vilija Blinkevičiūtė: „Korona atskleidė ir mūsų valstybės skaudulius“

Vilija Blinkevičiūtė: „Korona atskleidė ir mūsų valstybės skaudulius“

Vilija Blinkevičiūtė prisipažįsta dabar retai besišypsanti: „Neišspaudžiu tos šypsenos, juolab kad dažnai ir nebejuokinga“. Labiausiai neramu dėl senjorų ir žmonių, praradusių darbą, pajamas. „Krizė apnuogino mūsų valstybės problemas. Socialines, sveikatos apsaugos, švietimo. Ta korona labai aiškiai parodė, kad per mažai investuojama į šias sritis. Į žmones. Ir ne tik Lietuvoje“, – teigia Vilija. Apie krizę ir gerovės valstybę - Gerbiama Vilija, dar taip neseniai skambėjo tikslas – gerovės valstybė. Šiandien tikslas – išgyventi, siekti mažesnių krizės pasekmių. Gerovės valstybė – jau praeitis? - Taip, dabar būtina suvaldyti krizę, sušvelninti jos pasekmes. Ir labai gaila, kad tos gerovės valstybės dar nesame sukūrę, nes šiandien būtų didesnė pagalba ir žmonėms, ir verslui. Ir dabar kaip niekada, ištikus krizei, akivaizdu: per mažai buvo investicijų į sveikatos ...

Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?

Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?

Nejau tai vyksta iš tiesų – miesto ir kaimo gyventojai nebesupranta vieni kitų? Vieni (dalis miestiečių) piktinasi ūkininkais, kad šie naudojasi Europos ir valstybės parama, bet vis tiek skundžiasi, nesileidžia į kalbas apie mokestinių lengvatų mažinimą. Kiti (ūkininkai) kalba apie tai, kad iš savo veiklos sunkiai bepragyvena. Nusivylę ūkininkavimu žmonės tiesiog parduoda gyvulius ir žemes, išvyksta darbo ieškoti į miestus ar užsienį. Lietuviškas žaliavinis pienas, nors ir atitinka aukščiausius europinius reikalavimus, superkamas pigiausiai Europos Sąjungoje, o atsiradus bet kokiam rizikos veiksniui, supirkėjai kainas kerpa labiausiai – 30 procentų ir daugiau. Pieno sektoriuje kainos šoko polką ir karantino metu: ūkininkams supirkimo kainos buvo negailestingai sumažintos, tik vartotojai to nepajuto – prekybos centrų lentynose produktai nepigo. Padėtis iš tie ...

Kaip padėti šeimoms? Kokybiškas būstas, darželis ir mokykla – kiekvieno teisė

Kaip padėti šeimoms? Kokybiškas būstas, darželis ir mokykla – kiekvieno teisė

Pandemija atidengė didžiuosius šeimų skaudulius, kurie niekur nedings ir jai atsitraukus. Kokybiškas būstas, darželis vaikams ir mokykla – tai kiekvienos šeimos, kiekvieno piliečio teisė. Bet ką daryti, jei nėra pinigų? Yra daugybė atvejų, kai bankai neteikia būsto paskolos, kai tėvai – valstybės tarnautojai ir jų pajamos yra per menkos. Tokios šeimos įstringa finansinių problemų rate. Maža to, karantinas sustabdė daug smulkaus ir šeimų verslų. Jų santaupos sparčiai senka, bet įsipareigojimai komunalininkams, būsto nuomotojams ar bankams už paskolas niekur nedingo. Tokias ir panašias ilgai nespręstas problemas koronaviruso pandemija tik paaštrino. Būstas – esminis poreikis „Būstas yra esminis visų šeimų poreikis, o kartu – ir socialinė teisė. Vis dėlto socialinio būsto pasiūla Lietuvoje yra labai menka, o nekilnojamojo turto kainos – didelės. Taigi, įpirkti ...

Mindaugas Maciulevičius. ES tiesioginių išmokų mistika, kurią buvo galima prognozuoti

Mindaugas Maciulevičius. ES tiesioginių išmokų mistika, kurią buvo galima prognozuoti

Buvusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrų inicijuotas, Seimo komitetuose taip skambiai svarstytas tiesioginių išmokų stambiems ūkininkams ribojimo planas tos pačios LR žemės ūkio ministerijos naujojo ministro buvo atšauktas. Smulkiųjų lūkesčiai, kad bent dalis sutaupytų pinigų jiems papildomai padės, sudužo. Tiesą pasakius, iš pat pradžių ši iniciatyva, kad valdantieji stengiasi kažką nuveikti smulkiųjų ūkininkų labui, buvo panaši į dūmų uždangą – netrūko politinių deklaracijų, skambių straipsnių antraščių. Iniciatyva sukurta tik tam, kad būtų nuramintos visuomenėje kilusios audros ir sutramdytas teisėtas žmonių smalsumas dėl ne visai aiškių dalykų, pavyzdžiui, kodėl 5 proc. stambiųjų žemdirbių gauna net 50 proc. visos Europos Sąjungos tiesioginių išmokų sumos? Ypač daug klausimų sulaukė ne pavieniai ūkininkai, tačiau stambios žemės ūkio įmonių grupės – kon ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Pastaraisiais dešimtmečiais aukštasis mokslas daugeliui ir daugelyje šalių tapo pasiekiamas ranka. Globalių mokslo plėtros ir galimybių studentams negalime palyginti su tomis, kurias turėjome prieš 20 ar 30 metų. Šiuolaikinis universitetinis išsilavinimas jauniems žmonėms suteikia galimybes pažinti pasaulį ir jo gylį, tapti skirtingų sričių profesionalais, konkurencingais darbo rinkos dalyviais ne tik analizuojančiais dabartį, bet ir kuriančiais ateitį. Deja, Lietuvoje šis globalus aukštasis mokslas vis dar nėra pasiekiamas visiems, o jo perspektyva – vis dar ribojama sienų. Šių laikų profesionalus aukštasis išsilavinimas apibūdina savitą aukštojo mokslo formą, kuri siūlo intensyvią integraciją į darbo pasaulį, taip pat moko gilaus ir analitinio mąstymo, plečia akiratį ir jaunus žmones parengia gyvenimui modernioje ir dinamiškoje kasdienybėje. Neseniai mano d ...

Jolanta Butkevičienė. Kodėl Kukutis nebegyvas

Jolanta Butkevičienė. Kodėl Kukutis nebegyvas

Pabunda ryte vokietis ir mato – jo sąskaitoj 25 000 eurų. Apsidžiaugia – nors ne milijonas, bet vis pagalba koronos stekenamam  jo verslui. Pabunda ryte Kukutis (čia tas, kur iš lietuviškos dainos) ir mato – jis guli pats karste nebegyvas. Laukė ir jis, kad į jo sąskaitą valdiškų pinigų įkristų, bet nesulaukė. Dabar tie pinigai lietuvių verslo liaudyje „kukuraičio pinigais“ vadinami.Tegu ministras nepyksta. Ir Jūs nepykit, kad verslo žmogų „liaudimi“ pavadinau. Pasigilinkim. Šį kartą virtualią ekskursiją padarysime ne po prabanga dvelkiantį Gedimino prospektą su jo užsidarančiais restoranais ir pasipremijavusiais Vyriausybės pastatais (galite susipažinti ČIA), o po nedidelę įmonę, kurią pavadinsime „N“ ir kuri valdiškus koridorius pažįsta tik iš tvarkingai 20 metų mokamų mokesčių. Įvedus karantiną, dar mėnesį įmonė bandė kapanotis. Ji nepateko į sąrašą tų, kurių ve ...

Close