R. Budbergytė: smulkiajam verslui skirtais pinigais valdžia rėmė dideles įmones

R. Budbergytė: smulkiajam verslui skirtais pinigais valdžia rėmė dideles įmones

11,3 mln. Eur subsidijų, neva skirtų smulkiajam verslui, atiteko stambiems verslo subjektams, kurių finansiniai rodikliai – didesni, nei nustatyta įstatymu įtvirtintame mažos įmonės apibrėžime, pažymi socialdemokratai. „Valdantieji konservatoriai ir jų partneriai liberalai eilinį kartą patvirtino savo, kaip stambiajam kapitalui palankios (ir nuo jo priklausomos?) politinės jėgos, reputaciją. Tik iki šiol jie tai vis neigė kaip gandą. Tačiau dabar faktai bado akis“, – sako Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Rasa Budbergytė, remdamasi Valstybės kontrolės ataskaita apie Vyriausybės vykdytą Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą. Atskiru nutarimu Vyriausybė įtvirtino negirdėtą „mikroįmonės“ sąvoką, kurios nėra Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. „Apibrėžusi „mikroįmonę“ tik pagal darbuoto ...

R. Budbergytė – apie planą „Naujos kartos Lietuva“: Vyriausybė „užmiršo“ ES milijardų paskirtį

R. Budbergytė – apie planą „Naujos kartos Lietuva“: Vyriausybė „užmiršo“ ES milijardų paskirtį

Gegužės 14 d. Finansų ministerija planuoja pateikti Briuseliui savo planą „Naujos kartos Lietuva“. Buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė atkreipia dėmesį, kad slapukavimas ir viešumo vengimas, dėl kurio šio plano rengėjai sulaukė kritikos viešojoje erdvėje, niekaip nedera su tiesiogine šio plano paskirtimi – sušvelninti pandemijos padarinius žmonėms ir kurti ekonomikos atsparumo prielaidas. Seimo narei nerimą kelią itin mažas lėšų procentas, numatytas socialinei sferai. „Socialinėms problemoms spręsti Vyriausybė linkusi naudoti „senus gerus“ struktūrinius fondus. O kaip dėl socialinių ekonominių sunkumų? Kaip dėl žmonių pajamų? Juk plano tikslas turėtų būti būtent toks. Bet tokio prioriteto čia nesimato“, – kalbėjo socialdemokratė. Anot parlamentarės, plane daug neapibrėžtumo, neaišku, kaip bus leidžiamos milijardinės lėšos. Be to, R. Budbergytė ...

V. Blinkevičiūtė – apie svarbų Europos Parlamento sprendimą: galimybių remti atleistus darbuotojus bus daugiau

V. Blinkevičiūtė – apie svarbų Europos Parlamento sprendimą: galimybių remti atleistus darbuotojus bus daugiau

Europos Parlamentas (EP) patvirtino atnaujintą Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) reglamentą. EP poziciją rengė Vilija Blinkevičiūtė. Fondas skirtas paremti asmenis, praradusius darbą dėl esminio įmonių restruktūrizavimo, susijusio su globalizacija, skaitmenine ar aplinkosaugine transformacija. EGF paramos projektus administruoja ir įgyvendina valstybių arba regionų valdžios institucijos. Reali, konkreti ir tiesioginė pagalba galės būti suteikta jau šiemet. EGF lėšomis gali būti finansuojama pagalba ieškant kito darbo, profesinis orientavimas, švietimas, mokymas ar perkvalifikavimas, taip pat verslumo mokymai ar verslo steigimas. Iš šio fondo nefinansuojamos socialinės apsaugos priemonės, tokios kaip pensijos arba bedarbio pašalpos. Pernai gruodį su ES Taryba suderintos fondo veiklos taisyklės numato lankstesnį paramos paskirstymą ...

G. Paluckas dėl paramos verslui kreipėsi į I. Šimonytę: Vyriausybė užsiima atvira diskriminacija

G. Paluckas dėl paramos verslui kreipėsi į I. Šimonytę: Vyriausybė užsiima atvira diskriminacija

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę prašydamas keisti paramos tvarką dirbantiems savarankiškai, taip pat ragina taisyti priimtus sprendimus dėl prekybos atlaisvinimo turgavietėse. Pasak G. Palucko, dalis Vyriausybės patvirtintų karantino sukeltų ekonominių sunkumų įveikimo priemonių yra „logiškai nepaaiškinamos ir prasilenkiančios su teisingumo ir proporcingumo principais“. Kreipimesi į I. Šimonytę politikas pažymi, kad pagal dabartinę paramos tvarką savarankiškai dirbantieji yra diskriminuojami. „Įmonės, nukentėjusios nuo COVID 19, gauna subsidijas su „grindimis“ – nuo 500 eurų. Šios subsidijos tikslas yra dengti pastoviuosius kaštus, tame tarpe ir nuomą, kuriai prieš tai galiojęs kompensacijų mechanizmas panaikintas. Tuo pat metu savarankiškai dirbantiems asmenims planuojama minimalios paramos (subsidijos) ...

Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl stipresnio ir atsparesnio Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo

Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl stipresnio ir atsparesnio Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo

Vakar Europos Parlamentas (EP) susitarė su Europos Sąjungos Taryba dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansavimo per ateinančius septynerius metus. EGF, kurio metinė finansinė viršutinė riba yra 186 mln. eurų, padės darbuotojams netekusiems darbo dėl įmonės ar ekonomikos sektoriaus restruktūrizavimo. Po derybų pabaigos EP narė, socialistų ir demokratų (S&D) frakcijos ir Europos Parlamento derybininkė Vilija Blinkevičiūtė teigė, jog susitarimas yra itin svarbus daugybei žmonių. „Šis politinis susitarimas yra didelė bendra S&D frakcijos sėkmė. Naujasis EGF galės teikti paramą žymiai didesniam skaičiui atleistų darbuotojų Europoje nei anksčiau. Fondo intervencinės priemonės nebėra susijusios vien tik su globalizacija, bet gali apimti bet kokį įmonės, sektoriaus ar regiono restruktūrizavimą, kuris paveikia daugiau kai ...

Vidmantas Kanopa: Lietuvos kaimo ateitis – mūsų rankose

Vidmantas Kanopa: Lietuvos kaimo ateitis – mūsų rankose

Demografinės tendencijos kaime nėra geros. Net 35 proc. visų ūkininkų yra pensininkai ir dauguma jų suka galvą, kam perleisti savo ūkį, nes vaikų netraukia žemės ūkis, ypač gyvulininkystė. Pusę Lietuvoje registruotų ūkių valdo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. O jauniesiems ūkininkams, kuriais laikomi asmenys iki 40 metų, tenka tik 15 proc. visų ūkių. Oficialiai šiuo metu turime apie 18 tūkst. jaunųjų ūkininkų ūkių – tai perpus mažiau negu prieš dešimtmetį, šis skaičius toliau mažėja. Kasmet prarandame jų 700 ir daugiau. Kitas dalykas, kad ši statistika nėra tikra, dalis jaunųjų ūkininkų yra „popieriniai“, kai kuriais atvejais net negyvena Lietuvoje, faktiškai tai – stambiųjų ūkininkų valdomi antriniai ūkiai. Formalus ūkio suskaidymas tokiems stambiesiems ūkininkams buvo labai parankus, nes leido ne tik išsaugoti didelius žemės plotus, bet ir gauti dide ...

Orinta Leiputė. Ar pakanka valstybės pagalbos oriai palaidoti žmogų?

Orinta Leiputė. Ar pakanka valstybės pagalbos oriai palaidoti žmogų?

Pradėsiu nuo netektį išgyvenusio žmogaus citatos: „Kada mirė uošvis, atvykus į laidojimo paslaugų įmonę tą dieną vadybininkas ir įmonės savininkė tik spėjo suktis, mirusiųjų - kaip mažam miestelyje, buvo labai daug. Žinoma, tą dieną ir karštis buvo baisus. Įstrigo šeimininkės pasakymas, kad dabar žmonės miršta ne nuo karščio, o nuo nesuteiktų medicininių paslaugų... Mirties statistika labai negailestinga ir ne visada renkasi ar jaunas ar vyresnio amžiaus žmogus, bet skaičiai – labai neramina: šiemet – 700 mirusiųjų daugiau nei 2019 metais. Priežastys gali būti labai įvairios, bet mano nuomone, viena iš jų yra laiku nesuteiktos medicininės paslaugos, prastas prieinamumas. Paskutiniais statistikos departamento duomenimis (2018 m.) - 77,3 proc. visų mirusiųjų buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus (66,4 proc. vyrų ir 87,4 proc. moterų), 22,3 proc. – 15–64 metų amžiaus asm ...

Close