smulkusis verslas Archives

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Kodėl verslas skaičiuoja pinigus, įkritusius į kasą, o ne pirkėjus, pasidairiusius parduotuvėje? Todėl, kad verslo tikslas yra parduoti ir uždirbti. Smagu, kai po parduotuvę žmonės vaikšto, bet jei neperka... Šiuo atveju iš Vyriausybės tikiuosi lygiai tokio paties požiūrio: kol euras neatsidūrė žmogaus/įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra. Taigi, „5 milijardų programos“ sėkmę matuosiu sukurtomis/išsaugotomis darbo vietomis ir išdalintais eurais, o ne pateiktomis paraiškomis. Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų/garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Tikiuosi, kad jos veiks. Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti. Vokietija, pavyzdžiui, nuėjo kitu keliu. Smulkiajam verslui sąlyginia ...

Kazimieras Račkauskis. Smulkiajam verslui neskolino ir neskolins

Koronaviruso pandemija turės milžiniškų neigiamų pasekmių mūsų šalies ekonomikai. Vyriausybė yra pasiūliusi pagalbos verslui priemonių, bet ar jos pasieks smulkųjį verslą? Visų pirma, į akis krenta tai, kad pagalbos priemonės adresuojamos smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) bendrai. Svarbu žinoti, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, SVV subjekto kriterijai buvo suvienodinti su europiniais. Dabar SVV apima labai didelį segmentą įmonių – čia patenka ir nedidukės porą darbuotojų turinčios įmonės su keliasdešimt tūkstančių eurų apyvarta, ir iki 250 darbuotojų turinčios bei dešimtis milijonų eurų uždirbančios vidutinės įmonės. Tai lemia, kad į SVV katilą patenka net 99,8 proc. šalies įmonių ir visos jos vienodai konkuruoja dėl pagalbos priemonių. Visų pirma, būtina išskirti atskirą finansavimo priemonę tik smulkiajam verslui. Sakau „konkuruoja“, nes patys pag ...

R. Budbergytė: smulkius verslus pinigai gali pasiekti per VMI, ne vien per bankus

Piniginė parama smulkų ir vidutinį verslą pasiektų per tris-keturias dienas, jeigu tuo užsiimtų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o ne komerciniai bankai, teigia Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė pažymi, kad verslai pinigų dar nėra gavę, nors kelios Vyriausybės priemonės, pavyzdžiui, darbuotojų atlyginimų ir nuomos subsidijos „formaliai yra priimtos“. VMI jau turi informaciją apie įmonių apyvartą ir banko sąskaitas. VMI taip pat turi darbuotojus, į kuriuos įmonės galės kreiptis dėl skubios pagalbos gavimo. „Mūsų siūlymas – verslams suteikti skubią apyvartinių lėšų pagalbą per VMI. Smulkiems ir vidutiniams verslams, kurie kreipsis pagalbos į VMI ir deklaruos, kad jų apyvarta yra sumažėjusi 60 ar daugiau proc. nuo karantino pradžios, VMI tiesiai į banko sąskaitas gali perversti, pavyzdžiui, dešimt ...

Vaidas Venckus. Neregėtoje Lietuvoje gelbėsimės patys?

8-10 mėnesių karantino. Tokiu režimu gyvena smulkesni apgyvendinimo paslaugų teikėjai pajūryje ir be Covid-19 keliamos grėsmės. Ir tik prasidėjus vasaros sezonui „įjungiamas“ plaučių ventiliavimo aparatas: į šalį atvyksta užsieniečiai, atostogauja vietiniai gyventojai. Bet šįkart aparato niekas neįjungs, nes sezonas gali neprasidėti, o pandeminės „nuolaidos" iš Vyriausybės smulkiųjų verslų ir dirbančiųjų savarankiškai ne tik turizmo versle nuo mirties neišgelbės. Iš svetur atvykstančių svečių šiemet jau galime nebesulaukti – dėl pandemijos atšaukiami vasarą turėję įvykti vizitai, o vyriausybė kalba apie karantino pratęsimą iki gegužės. Todėl visos viltys dedamos į beveik milijoną vietinių Lietuvos keliautojų. Vien tik 2019 metais puspenkto tūkstančio įvairių Lietuvoje veikiančių apgyvendinimo įstaigų aplankė 4 milijonai turistų. Nacionalinės turizmo skatinimo ...

G. Paluckas: Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja, kokios pagalbos reikia smulkiam verslui

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ragina peržiūrėti paramos smulkiam verslui teikimo priemones ir sąlygas, atsisakyti ilgų biurokratinių paraiškų vertinimų. Politikas teigia, kad „realūs pinigai“ vis dar nepasiekia žmonių ir įmonių. Nedidelėms įmonėms mes taip pat turime taikyti „automatinį“, be biurokratinių vertinimų ir pokalbių, paramos mechanizmą. Kol kas Vyriausybė savo veiklos rezultatą skaičiuoja paraiškomis, o įmonėms reikia eurų. „Kol eurai neatsidūrė žmogaus ar įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra. Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų ir garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Akivaizdu, kad ji absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti“, - sako G. Paluckas. Socialdemokratų lyderio nuomon ...

V. Blinkevičiūtė: valstybės pagalba žmonėms turi būti ženklesnė

Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė laikosi nuomonės, kad valstybės vaidmuo per koronaviruso krizę turėtų būti didesnis, o pagalba žmonėms – ženklesnė. Socialdemokratė siūlo skirti didesnes išmokas tiems, kurie karantino metu nukentėjo labiausiai. „Valstybei tenka didžiulis, esminis, svarbiausias vaidmuo. Dabar, kai iš esmės vyksta karas, nemažos dalies ir verslininkų, ir darbuotojų, ir nedirbančiųjų akys nukrypo į valstybę: kaip, kokią pagalbą ji skirs? Panašius planus padėti verslui ir gyventojams taiko visos ES valstybės. Problema ta, kad Lietuva vėlavo su realiais veiksmais“, - teigia Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja. Jeigu savarankiškai dirbantiems siūloma parama būtų ženklesnė, galima būtų nebeieškoti sprendimo dėl vadinamųjų „nuomos atostogų“. Dalį pinigų žmonės taupiai naudotų vartojimui, o dalį išmokos – nuomai apmokėti. V. Bli ...

Socialdemokratai įteikė S. Skverneliui siūlymus: leisti smulkiesiems prekiauti, dvigubinti paramą dirbantiems savarankiškai

Socialdemokratai kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį – siūlo leisti prekiauti smulkiausiam verslui, o savarankiškai dirbantiesiems numatytą 257 eurų paramą per mėnesį ragina didinti iki 514 eurų. Taip pat prašoma tikslinti šios paramos gavėjų ratą, kad pinigai pasiektų pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Premjerui pirmadienį įteiktame socialdemokratų kreipimesi nurodoma, kad smulkiausias verslas, prekiaujantis maistu, karantino sąlygomis galėtų atnaujinti savo veiklą, jeigu yra laikomasi keliamų higienos reikalavimų. Būtina šiems žmonėms sudaryti galimybę užsidirbti, kuo greičiau suteikti realią paramą. Socialdemokratų pasiūlymus S. Skverneliui pateikęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad dabar Vyriausybės taikomi apribojimai prekybai sudarant sąlygas tik didiesiems prekybininkams yra „selektyvūs ir diskriminuojantys“. „Daugybė mažų, nedidelių ...