Socialdemokratė kreipėsi į Vyriausybę: jei smulkiesiems neleidžiama dirbti, reikia jiems padėti kitaip

Socialdemokratė kreipėsi į Vyriausybę: jei smulkiesiems neleidžiama dirbti, reikia jiems padėti kitaip

Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė kreipėsi Vyriausybę prašydama pagaliau priimti sprendimus dėl smulkaus verslo atstovų veiklos atnaujinimo karantino metu. „Valdantieji žadėjo priimti sprendimus, sukėlė daugybės žmonių lūkesčius, tačiau klausimo svarstymas vėl atidėtas. Nuo sprendimo – leisti dirbti ir nuo kada – priklauso daugelio žmonių gyvenimas, jie atsidūrę beviltiškoje situacijoje. Vieni likę visai be pajamų, o dalis tegauna 260 eurų išmoką. Vyriausybė ne tik neatsako, kada daliai jų bus galima dirbti – juk lig šiol nėra aiškaus paramos ir pagalbos plano“, - sako O. Leiputė. Socialdemokratė teigia sulaukianti daugybė smulkaus verslo atstovų, grožio sektoriaus specialistų skundų. O. Leiputės žodžiais, daugelis smulkių verslų prašymuose Vyriausybei pažymi, kad gali laikytis visų būtinų saugumo reikalavimų. „Jei karantinas nėra švel ...

Socialdemokratai ragina švelninti karantino suvaržymus smulkiesiems prekybininkams

Socialdemokratai ragina švelninti karantino suvaržymus smulkiesiems prekybininkams

Socialdemokratai Vyriausybę ragina nediskriminuoti smulkiųjų prekybininkų ir siūlo daliai jų leisti atnaujinti veiklą, jei šie laikosi karantino reikalavimų. Pasak Seimo narės Orintos Leiputės, dalis smulkiųjų verslų atstovų, kurie karantino metu priversti stabdyti savo veiklą, lig šiol tegauna 257 eurų išmoką. Tuo metu daugeliui jų dar reikia mokėti ir nuomos mokesčius, ir mokesčius „Sodrai“, ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Kol kas pagalbos priemonių paketas šiai asmenų grupei dar tik ruošiamas, o konkrečių pagalbos priemonių ir terminų Vyriausybė kol kas įvardinti negali. „Kol kas pagalbos priemonių paketas, kaip ketvirtadienį patvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė, šiai asmenų grupei dar tik ruošiamas, o konkrečių pagalbos priemonių ir terminų Vyriausybė kol kas įvardinti negali. Ne kartą sakėme, kad karantino suvaržymai nepagrįstai dis ...

Socialdemokratai apie karantino sąlygų kaitaliojimus: žmonės nespėja prisitaikyti

Socialdemokratai apie karantino sąlygų kaitaliojimus: žmonės nespėja prisitaikyti

Socialdemokratų partijos atstovai sako, kad nuolatinis karantino sąlygų kaitaliojimas gali neatnešti norimo rezultato, nes priimtiems ar svarstomiems sprendimams trūksta aiškumo ir nuoseklumo. Tuo metu svarstymus apie galimą nepaprastosios padėties įvedimą socialdemokratai vadina „visuomenės gąsdinimu“. Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko, dauguma žmonių laikosi karantino sąlygų, o dažni jų keitimai tik blaško visuomenę. Vyriausybės sprendimai dėl pandemijos suvaldymo diskriminuoja smulkiuosius verslininkus didžiųjų prekybos tinklų atžvilgiu. Visa apimantis draudimas prekiauti taikomas visoms parduotuvėms, išskyrus didžiuosius parduotuvių tinklus. „Paskutiniu metu plūsta nenuoseklūs ir prieštaringi siūlymai, o reikia nuoseklumo. Tai neleidžiama važiuoti daugiau kaip dviems, tai dar koks naujas nurodymas, kur išvardyta daugybė pr ...

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Kodėl verslas skaičiuoja pinigus, įkritusius į kasą, o ne pirkėjus, pasidairiusius parduotuvėje? Todėl, kad verslo tikslas yra parduoti ir uždirbti. Smagu, kai po parduotuvę žmonės vaikšto, bet jei neperka... Šiuo atveju iš Vyriausybės tikiuosi lygiai tokio paties požiūrio: kol euras neatsidūrė žmogaus/įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra. Taigi, „5 milijardų programos“ sėkmę matuosiu sukurtomis/išsaugotomis darbo vietomis ir išdalintais eurais, o ne pateiktomis paraiškomis. Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų/garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Tikiuosi, kad jos veiks. Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti. Vokietija, pavyzdžiui, nuėjo kitu keliu. Smulkiajam verslui sąlyginia ...

Kazimieras Račkauskis. Smulkiajam verslui neskolino ir neskolins

Kazimieras Račkauskis. Smulkiajam verslui neskolino ir neskolins

Koronaviruso pandemija turės milžiniškų neigiamų pasekmių mūsų šalies ekonomikai. Vyriausybė yra pasiūliusi pagalbos verslui priemonių, bet ar jos pasieks smulkųjį verslą? Visų pirma, į akis krenta tai, kad pagalbos priemonės adresuojamos smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) bendrai. Svarbu žinoti, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, SVV subjekto kriterijai buvo suvienodinti su europiniais. Dabar SVV apima labai didelį segmentą įmonių – čia patenka ir nedidukės porą darbuotojų turinčios įmonės su keliasdešimt tūkstančių eurų apyvarta, ir iki 250 darbuotojų turinčios bei dešimtis milijonų eurų uždirbančios vidutinės įmonės. Tai lemia, kad į SVV katilą patenka net 99,8 proc. šalies įmonių ir visos jos vienodai konkuruoja dėl pagalbos priemonių. Visų pirma, būtina išskirti atskirą finansavimo priemonę tik smulkiajam verslui. Sakau „konkuruoja“, nes patys pag ...

R. Budbergytė: smulkius verslus pinigai gali pasiekti per VMI, ne vien per bankus

R. Budbergytė: smulkius verslus pinigai gali pasiekti per VMI, ne vien per bankus

Piniginė parama smulkų ir vidutinį verslą pasiektų per tris-keturias dienas, jeigu tuo užsiimtų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o ne komerciniai bankai, teigia Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė pažymi, kad verslai pinigų dar nėra gavę, nors kelios Vyriausybės priemonės, pavyzdžiui, darbuotojų atlyginimų ir nuomos subsidijos „formaliai yra priimtos“. VMI jau turi informaciją apie įmonių apyvartą ir banko sąskaitas. VMI taip pat turi darbuotojus, į kuriuos įmonės galės kreiptis dėl skubios pagalbos gavimo. „Mūsų siūlymas – verslams suteikti skubią apyvartinių lėšų pagalbą per VMI. Smulkiems ir vidutiniams verslams, kurie kreipsis pagalbos į VMI ir deklaruos, kad jų apyvarta yra sumažėjusi 60 ar daugiau proc. nuo karantino pradžios, VMI tiesiai į banko sąskaitas gali perversti, pavyzdžiui, dešimt ...

Vaidas Venckus. Neregėtoje Lietuvoje gelbėsimės patys?

Vaidas Venckus. Neregėtoje Lietuvoje gelbėsimės patys?

8-10 mėnesių karantino. Tokiu režimu gyvena smulkesni apgyvendinimo paslaugų teikėjai pajūryje ir be Covid-19 keliamos grėsmės. Ir tik prasidėjus vasaros sezonui „įjungiamas“ plaučių ventiliavimo aparatas: į šalį atvyksta užsieniečiai, atostogauja vietiniai gyventojai. Bet šįkart aparato niekas neįjungs, nes sezonas gali neprasidėti, o pandeminės „nuolaidos" iš Vyriausybės smulkiųjų verslų ir dirbančiųjų savarankiškai ne tik turizmo versle nuo mirties neišgelbės. Iš svetur atvykstančių svečių šiemet jau galime nebesulaukti – dėl pandemijos atšaukiami vasarą turėję įvykti vizitai, o vyriausybė kalba apie karantino pratęsimą iki gegužės. Todėl visos viltys dedamos į beveik milijoną vietinių Lietuvos keliautojų. Vien tik 2019 metais puspenkto tūkstančio įvairių Lietuvoje veikiančių apgyvendinimo įstaigų aplankė 4 milijonai turistų. Nacionalinės turizmo skatinimo ...

Close