Robert Duchnevič. Vėl dega žolė – vėl pleška pastatai: kada pasimokysime?

Robert Duchnevič. Vėl dega žolė – vėl pleška pastatai: kada pasimokysime?

Valstybėje paskelbtas karantinas. Atrodo gyventojai, pagal galimybes, turėtų laiką leisti saugiai namuose. Tačiau  ne visi nori sėdėti tarp keturių sienų. Daugelis kaimo gyventojų prisigalvoja pavasarinių darbų, tarp kurių, deja, ir pernykštės žolės deginimas. Šiemet Lietuvoje atvirose teritorijose įsiplieskė 824 gaisrai, beje, bemaž pusė jų – Vilniaus apskrityje.

Apie klaidingą supratimą dėl sudegusios žolės, kaip trąšos, naudą ir žalą gamtai, ne vieną kartą yra rašęs aplinkosaugininkas Linas Jonauskas. Tačiau baisiausia yra tai, kad žolės deginimas neretai perauga į rimtą gaisrą, kuris sukelia didelį pavojų ne tik mūsų turtui, bet ir gyvybei.

Neretai gyventojai tokių gaisrų metu praranda visą užgyventą turtą. Štai balandžio 6 d. vien Vilniaus apskrityje supleškėjo 12 pastatų, ugnis nusiaubė 70 hektarų teritoriją.

Statistika rodo, kad gaisrų atvirose teritorijose piko sulaukiama balandžio mėnesį.  Štai šiemet vos per septynias šio mėnesio paras Vilniaus apskrities ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti 83 tokius gaisrus.

Degant pernykštei žolei, ugnis gan greitai persimeta į ūkinius pastatus ir gyvenamuosius namus. Neretai gyventojai tokių gaisrų metu praranda visą užgyventą turtą. Štai balandžio 6 d. vien Vilniaus apskrityje supleškėjo 12 pastatų, ugnis nusiaubė 70 hektarų teritoriją.

Deja, nustatyti padegėjus būna gan sudėtinga. Gyventojai dažniausia neprisipažįsta tai padarę. Net jeigu įvardijamas kaltininkas, pastarasis neretai aiškina, kad jis toje vietoje atsidūrė tik todėl, kad atskubėjo tramdyti greitai plintančios liepsnos.

Kaimynai, net ir žinodami, kas padegė, taip pat neskuba apie tai pranešti. Nors už žolės deginimą turėtų būti baudžiama, galiausiai paaiškėja, kad nėra ką bausti, nes padegėją  rasti tas pats, kaip gaudyti vėją laukuose.

Mano jau minėtą balandžio 6 d. vidurdienį Šalčininkų rajone, Dieveniškių seniūnijoje, Naujųjų Miežionių kaime, ugnis surijo  ne tik gyvenamąjį namą, bet ir tris ūkinius pastatus. Gaisro metu išdegė per 2 hektarus žolės,  ugnis skersai išilgai pasivaikščiojo ir 3 hektarų miške.

Ugnyje sudegė 5 kubiniai metrai medienos ir 90 kubinių metrų perdirbimui paruoštos medienos.

Šį gaisrą ugniagesiams pavyko sutramdyti  per  aštuonias valandas.

Tą pačią dieną ugnis šėlo ir Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Pikutiškių kaime. Kai atvyko gaisrininkai, ugnies liežuviai buvo apėmę 6 ūkinius pastatus, 2 malkines ir garažą. Gyventojai patyrė didelių nuostolių. Sudegė 5 mediniai ūkiniai pastatai ir 2 medinės malkinės, išdegė metalinis garažas, sudegė jame buvęs automobilis.

Laimei, aukų išvengta. Siaučiant ugniai, iš namo  buvo išnešta moteris. Pučiantis stiprus vėjas greitai plaikstė liepsną. Vis dėlto pavyko apsaugoti 2 gyvenamuosius namus ir 2 ūkinius pastatus. Šis gaisras buvo gesinamas šešias valandas. Pasak gyventojų, galimai šis gaisras kilo dėl laužo ar padegtos pernykštės žolės.

Matome, koks klastingai pavojingas gali būti gaisras. Tačiau visi galime prisidėti prie to, kad nelaimių būtų mažiau. Pažabokime žolės deginimą – vieną iš gaisrų priežasčių. Prevenciniai pokalbiai su kaimynais, aiškinimas apie tykantį pavojų ir žalą gamtai yra tai, ką padaryti galime kiekvienas. Saugokime save ir tuos, kurie šiuos gaisrus gesina.

Susiję straipsniai

Close