Robert Duchnevič. Vėl dega žolė – vėl pleška pastatai: kada pasimokysime?

Robert Duchnevič. Vėl dega žolė – vėl pleška pastatai: kada pasimokysime?

Valstybėje paskelbtas karantinas. Atrodo gyventojai, pagal galimybes, turėtų laiką leisti saugiai namuose. Tačiau  ne visi nori sėdėti tarp keturių sienų. Daugelis kaimo gyventojų prisigalvoja pavasarinių darbų, tarp kurių, deja, ir pernykštės žolės deginimas. Šiemet Lietuvoje atvirose teritorijose įsiplieskė 824 gaisrai, beje, bemaž pusė jų – Vilniaus apskrityje. Apie klaidingą supratimą dėl sudegusios žolės, kaip trąšos, naudą ir žalą gamtai, ne vieną kartą yra rašęs aplinkosaugininkas Linas Jonauskas. Tačiau baisiausia yra tai, kad žolės deginimas neretai perauga į rimtą gaisrą, kuris sukelia didelį pavojų ne tik mūsų turtui, bet ir gyvybei. Neretai gyventojai tokių gaisrų metu praranda visą užgyventą turtą. Štai balandžio 6 d. vien Vilniaus apskrityje supleškėjo 12 pastatų, ugnis nusiaubė 70 hektarų teritoriją. Statistika rodo, kad gaisrų atvirose teritorij ...

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Kiekvieną pavasarį, vos tik laukus apdžiovina saulė ir šiltas vėjas, šalį užlieja žolės gaisrai. Kasmet išdeginama tūkstančiai hektarų sausos pernykštės žolės. Degindami pernykštę žolę, žmonės mano, jog sudegusios žolės pelenais bus tręšiama dirva, tačiau yra atvirkščiai – gamtai daroma didelė žala. Situacija nesikeičia ir šiemet: ugniagesiai skaičiuoja dešimtis kiekvieną dieną kylančių žolės gaisrų ir kol kas nėra jokių efektyvių priemonių, kurios padėtų suvaldyti padegėjus. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Nors kai kurie ugniagesiai šiuos gaisrus priskiria menkaverčiams gaisrams, tačiau gamtai kasmet padaroma milžiniška žala. Žūva tūkstančiai įvairiausių, nuo liepsnų negalinčių pabėgti gyvūnų. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Užsiliepsnojęs miškas ne tik apsunkina ugnies gesinimą. Žala ...

Close