Vakarų kultūroje modernybės pradžia sutampa su aiškios ir tvirtos skirties tarp gamtos ir politikos bei gamtos ir visuomenės mokslų įvedimu. Nepaisant to, kad yra teigiančių, jog tokia skirtis iš tiesų niekada neveikė, o ir istorijoje matėme pavyzdžių, kuriais siekta pakeisti šią tvarką (prisiminkite nacių flirtą su biologija), pačių politikų vaizduotėje politika ir gamtiniai procesai šimtmečius egzistavo skirtinguose pasauliuose. Būtent čia slypi moderniojo „darbo pasidalijimo“ žavesys: mokslininkai savo laboratorijose tiria gamtinį pasaulį ir įgalina vis pranašesnės technikos kūrimą, bet nesikiša į politikos pasaulį, kuriame nėra nei kvarkų, nei atomų, ir į kurį atėję jie tampa paprastais piliečiais. Ekonomika, o ne fizika, valdo politikos pasaulį. Šia prasme, pastarąjį dešimtmetį iškilę dešinieji populistai yra radikalūs moderniosios pasaulėžiūros atstovai. Ko ...