Seimo rinkimus laimėjusios dešiniosios partijos baigia derinti programines nuostatas ir jau artimiausiu metu paaiškės, kokiu keliu Lietuva žengs per ketverius naujos Vyriausybės metus. Dažniausiai rinkimus laimėjusios partijos išgyvena porinkiminės euforijos etapą, per kurį visi džiaugiasi naujais išrinktaisiais bei liaupsina partijų lyderius. Lėtai, tačiau užtikrintai kyla laimėjusių partijų reitingai.
Panašu, jog šį kartą gali būti visiškai kitaip: pirmas akibrokštas įvyko jau pirmąją dieną po antrojo Seimo rinkimų turo, kuomet diskusijos dėl būsimos valdančiosios daugumos pradėtos ne nuo programinių siūlymų ir nuostatų derinimo, o postų dalybų. Kai kurie politikai taip skubėjo užsikalti kuoliukus dėl norimų postų, kad pamiršo visas politinės etikos subtilybes.
Pirmiausia, iš laimėjusių partijų rinkėjai tikisi sulaukti aiškių darbų gairių ir Vyriausybės programos. Dešinieji sugalvojo atvirkščiai: pirma ministrai ir tik paskui programa. Jei rinkėjai būtų žinoję tokias politikų nuostatas prieš rinkimus, pastarieji, neabejotinai, balsų būtų gavę mažiau.
Dar didesnį rezonansą šios Vyriausybės programos derinimo darbuose sukėlė Laisvės partijos atstovai, pareiškę, kad vaiko pinigai nuo šiol butų dalinami tik nepasiturinčiose šeimose auginantiems vaikams. Iki dabar vaiko pinigus, nepriklausomai nuo turtinės tėvų padėties, gauna visi vaikai.
Tokiems Laisvės partijos pasiūlymams nepritaria ne tik dauguma žmonių, viešai išreiškusių pasipiktinimą tokiais dešiniųjų ketinimais, tačiau ir ekonomistai, vieningai kalbantys apie tai, kad vaiko pinigus pradėjus dalinti tik neturtingose šeimose augantiems vaikams, šalyje atsiras „gyvulių ūkis“, kad „siekdamos būti neturtingomis“ ir gauti vaiko pinigus, šeimos pradės slėpti savo pajamas, didės šešėlis, išaugs vaiko pinigų administravimo kaštai, tėvai nebenorės dirbti.
Be abejonės, norint vaiko pinigus mokėti tik neturtingų šeimų vaikams, tektų šias šeimas skaidyti pagal gyvenamąją vietovę, vertinant pragyvenimo kaštus. Miestuose, kuriuose pragyvenimas kainuoja daugiau, reiktų ir išmokas mokėti didesnes. O gal, norint „paskatinti“ regionų plėtrą, visas neturtingas šeimas dėl teisės neprarasti vaiko pinigų, išvarysime iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos?
Panašiai, įstatymu, jau diskriminuojamos jaunos šeimos, norinčios, bet negalinčios kai kuriuose šalies miestuose gauti lengvatos pirmajai būsto paskolai. Gyvenantiems Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ar dar keliose savivaldybėse, valstybės parama pirmam būstui nepriklauso.
Grįžtant prie vaiko pinigų, labai tikiuosi, kad nuostata, kuria norima iš visų šeimų atimti šias išmokas, nebus įtraukta į naujos Vyriausybės programą ir nugalės sveikas protas.
Labiau iš naujos valdančiosios daugumos šeimos lauktų, kad, galų gale, būtų sukurta sistema, kuri leistų daugiau uždirbančioms šeimoms ir gebančioms savarankiškai, be valstybės pagalbos, auginti savo vaikus, savanoriškai atsisakyti vaiko pinigų ir juos nukreipti į tas šeimas, kurioms net ir menkiausia papildoma parama – labai svarbi.
Neabejoju, didesnes pajamas gaunančių ir stiprų solidarumo jausmą turinčių šeimų tikrai yra ir jų atsirastų dar daugiau jei būtų aiški sistema, kuri užtikrintų, kad visi atsisakomi pinigai tikrai pasiektų tuos, kam jų reikia, o ne būtų išdalinami Seimo narių rentoms iki „gyvos galvos“.
