Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Politika yra kompromisų menas – jame svarbu surasti sutarimą, įtikinti partnerius ir oponentus. Demokratijos žavesys, iš dalies, remiasi sutarimais, diskusijomis bei tuo, koks svarbus kiekvienos, net mažesnės, grupės žodis gali būti. Gali būti, tačiau ne visada būna. Taip atrodo ir žiūrint į vakar trijų partnerių pristatytą koalicijos sutartį.

Peržiūrėjus ją klausimų, matyt, kils visiems: liberalų rinkėjams dėl žmogaus teisių, konservatorių rinkėjams dėl taip reklamuoto „shifto“ link gerovės valstybės, man asmeniškai kyla klausimų, kas apskritai buvo nutarta ir susitarta – ir ar buvo?

Gūdžiais 2016 m. sudarant koaliciją, socialdemokratai (bent dalis jų) stengėsi įtraukti kuo daugiau klausimų į koalicinę sutartį. Nors tuo metu būsimas premjeras prieš rinkimus linksmai fotografavosi su užrašu, kad ratifikuos Stambulo konvenciją (legendinė nuotrauka daryta Kaune, prie „Fridos“ fondo – būtinai užsukite), koalicijos derybose žmogaus teisių klausimai išskydo iki visiško šnipšto pavadinto – „Koalicijos partneriai susitaria, kad kai kuriais klausimais, susijusiais su vertybinėmis nuostatomis, jie apsispręs savarankiškai.“

Tokia formuluotė palieka visą lauką fantazijos interpretacijomis. Kas apsispręs savarankiškai? Seimo nariai, frakcijos, Vyriausybė? 2016 m. tarp tokių klausimų buvo ir asmenvardžių rašyba, partnerystės įteisinimas, Stambulo konvencijos ratifikavimas, žmogaus gyvybės nuo prasidėjimo apsauga (čia taip norėta prastumti visišką abortų draudimą, kuriam pasipriešino LSDP). Partnerystė, asmenvardžiai, Stambulo konvencija – klausimai, su kuriais jau 2020 m. į rinkimus keliavo Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, o dalinę paramą reiškė ir TS–LKD.

Demokratijos žavesys, iš dalies, remiasi sutarimais, diskusijomis bei tuo, koks svarbus kiekvienos, net mažesnės, grupės žodis gali būti.

Klausimai tie patys, tik partijos kitos. Laisvės partija, įvardinta kaip dviejų klausimų partija, abu savo klausimus gali išvysti „Atskiriems koalicijos partneriams ypatingai aktualių klausimų sąraše“ – gerai, kad ypatingai.

Netilpo šie klausimai nei po įvardintais vertybiniais įsipareigojimais (na, matyt, Laisvės partijai lygybė nebe tokia ir vertybė), nei po svarbiausiais koalicijos prioritetais. Gaila, tačiau galiu nudžiuginti, kad jei Laisvės partija negavo iš savų „valstiečių“ (didieji koalicijos parteriai, iš kurių bent daliai žmogaus teisės kelia šleikštulį) paramos šiais tikrai svarbiais klausimais, tikriausiai, socialdemokratai bus tie, kurie šiuos projektus teiks ir tikėsis liberalų palaikymo salėje.

Dar liūdnesnė perspektyva šviečiasi klimato kaitos ir tautinių mažumų klausimuose. Klimato kaitos, kaip termino, nerasite visame susitarime, o pasakymas „Laikysimės gamtą tausojančios politikos principų, priimsime sprendimus, skatinančius atsakingą vartojimą, įtrauksime visuomenę į gamtosauginę veiklą ir su aplinkosauga susijusių sprendimų priėmimą“ kelia elementarią baimę, kad viskas, ko galime tikėtis – kelios rūšiavimo kampanijos per televizorių ir internetą.

Ir kad Aplinkos ministerija galimai bus parduota stambiam Klaipėdos kapitalui. Jokios kovos su klimato kaita, Europos žaliojo susitarimo fondų panaudojimo teisingam perėjimui. Tai yra, jokio šuolio ar noro reformuoti sistemą. Lietuva jau įvardijama, kaip labiausiai klimato kaitos paveikta šalis. Pagal šį susitarimą atrodo, kad naujieji valdantieji sako – „palaikykit mano alų“.

Dar liūdnesnė perspektyva šviečiasi klimato kaitos ir tautinių mažumų klausimuose.

Iš tautinių mažumų klausimo tikiuosi šiek tiek daugiau, nes šis klausimas turės bent jau savo aktyvų balsą. Tačiau kol kas vienintelė vieta, kur matome bent vieną klausimą, svarbų tautinėms mažumoms, yra svarbu „kažkam“ – dauguma nebalsuos sąraše.

Ilgai būtų galima kalbėti apie kitus dalykus, kurių koalicijos susitarime trūksta (mokestinės sistemos atspindžio nėra iš viso), tačiau tampa aišku, kad laviravimas bandant sulipdyti koaliciją pavertė šį susitarimą keistu Frankenšteinu, kuriame liko nuvilti visi.

Koalicijos partneriai kalba, kad koalicijos susitarime ir neturi būti tikslių darbų – jie visi nuguls Vyriausybės programoje. Tačiau tikėtis, kad konservatorių krikdemiškas flangas palaikys Vyriausybės programą, kurioje prioritetas teikiamas žmogaus teisėms, žaliajam susitarimui ir panašiems klausimams, mažiausiai naivu.

Susiję straipsniai

Close