ang, Author at LSDP - Page 154 of 180

Gintautas Paluckas. Nubaustas už prioritetą valstybei?

Lankydamasis skyriuose, diskusijose atsakinėju į daugybę klausimų dėl mūsų partijos, šalies ir socialdemokratijos ateities. Tačiau vienas klausimas yra išskirtinis. Vieni jį užduoda drąsiai, kiti subtiliai ar apskritai paklausti nedrįsta. Kalbu apie savo biografijos „dėmę“ – teismo nuosprendį, kuriuo buvau pripažintas kaltu padaręs žalą Vilniaus miesto savivaldybei tuomet, kai dirbau savivaldybės administracijos direktoriumi. Pasidalinsiu su jumis aplinkybėmis, kurios padės aiškiau suvokti šią situaciją. 2007 m. bebaigianti savo kadenciją Vilniaus miesto Taryba nusprendė privatizuoti savivaldybei priklausančią įmonę „Profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri tuo metu miestui teikė žiurkių ir tarakonų naikinimo paslaugas. Įmonė buvo įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą ir paskelbtas konkursas rasti kitą parazitų naikinimo įmonę. Jau 2007 m. vasarį įvyko Saviva ...

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

TV reportažas suglumina. Veiksmas vyksta vieno rajono savivaldybėje. Gyvenvietė. 7 kilometrai nuo rajono centro. Buvusios mokyklos bendrabutis pertvarkytas į puikius socialinius būstus. Didžioji dalis lėšų iš 0,5 milijono eurų – ES parama. Rajono valdžia tik per vargus randa norinčių apsigyventi šiuose butuose, nors eilė socialiniam būstui gauti didelė. Ir rajono meras, dešinysis politikas, pratrūksta (tiksli citata): „Mes nesuprantam, ko norim. Mes esam jau išpuikę nuo begalybės lengvatų, nuo begalybės pašalpų, nuo begalybės valdžios sudarytų sąlygų, kad mes galim naudotis viskuo. Atsisakyti gyventi tokiame bute yra nuodėmė.“ Ir pasiūlo išbraukti iš laukiančiųjų socialinio būsto eilės visus, kurie atsisakė valdžios pasiūlymo. Reportažo pabaiga. Čia kur toks rojus, kuriame skurstantieji yra išpuikę iki begalybės (visi iki vieno?) ir valdžios apkamšyti pūkinėmi ...

Gintautas Paluckas. Vilnius – ne verslo projektas

Mano, socialdemokratų pirmininko, viena iš užduočių – kelionės po Lietuvą. Miestai ir miesteliai, atrodo, sprendžia tas pačias problemas: mažėjantis gyventojų skaičius, nusidėvėjusi infrastruktūra, prasmingo užimtumo stoka. Ir vaizdai miestuose skausmingai panašūs: už ES lėšas atnaujintas parkas, menkai renovacijos paliesti miegamieji kvartalai ir apytuštės viešosios erdvės. Niūrus vaizdas ir labai ryškios išimtys. Štai Birštonas – ten gyventojai į ateitį žiūri optimistiškai. Tokie miestai neapsistoja ties ES paramos įsisavinimu, jie žengia toliau negu miesto parko atnaujinimas. Dar daugiau: gyventojai juose yra laimingesni ir sveikesni, labiau patenkinti savo miestu ir Lietuva negu vidutinis pilietis. Kas lemia, kad kai kurie miestai prakunta? Kodėl Druskininkuose dauguma gyvenamųjų namų renovuota, kai Vilniuje absoliuti dauguma apie renovaciją net nesvarstė? Kod ...

Vytautas Plečkaitis. Lietuvai – šimtmečio džiaugsmai, pasauliui – nenuspėjama ateitis

Praeinantys 2018-ieji Lietuvoje buvo pažymėti šimtmečio renginiais, kurie daugeliui mūsų valstybės piliečių paliko ilgam neišdildomą įspūdį. Sužinojome daugiau apie savo praeitį, apie žmones, nusipelniusius valstybininko vardo, apie tuos, kurie kūrė ir stiprino mūsų šalį. Žinoma, rašyta ir kalbėta daugiau apie tai, kas buvo gero Lietuvos Respublikoje tarpukaryje. Tai natūralu. Juk jubiliejus. Prisiminėme ir tai, kad ne tik lietuviai atkūrė savo valstybę, pradėję ją tverti Vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto Nutarimu dar neturėdami jokios realios valdžios savo teritorijoje. Tačiau, kaip sako Šventasis raštas, „pradžioje buvo žodis“. Tik po jo sekė atkaklios derybos su vokiečiais, jų sutikimas pripažinti Lietuvos valstybę ir net pagalba tą valstybę kuriant ir ginant ją nuo bolševizmo pavojaus. Šimtmetį minėjo ir tos tautos, kurios valstybę kažkada turėjo ir jos nete ...

Valstybės galimybės yra trupinamos į gabalėlius

2018-ieji ir prasidėjo, ir baigėsi didžiulių visuomenės grupių protestais. Tačiau tai – tik didelių pokyčių pradžia. Pokyčių, kuriuos aštrina plėšomi valdžios ir visuomenės pasitikėjimo saitai. „Įtampa atsirado ne vien dėl pinigų, o dėl to, kad nepadaugėjo, netgi sumažėjo pagarbos ir atjautos žmonėms“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, apibendrindamas svarbiausius metų įvykius Lietuvoje ir partijoje. Susitarė ir apgavo - Sausį į gatves išėjo medikai, kovą – protestas „Mes kaltinam“, o gruodį tūkstančiai viešojo sektoriaus darbuotojų reikalavo pagarbos ir didesnių algų. 2018-uosius tarsi įrėmina garsiai reiškiamas žmonių nepasitenkinimas ir pyktis? - Tai rodo gilias ir įsisenėjusias problemas, kurios ilgą laiką buvo nesprendžiamos. Ir jos tiesiog sprogo, pūlinys atsivėrė. Atsirado pilietiniai judėjimai, kurie išsiver ...

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Prognozuojama, kad po 2020 metų ketvirtadaliu gali sumažėti Lietuvai skiriamos Europos Sąjungos regioninės plėtros ir sanglaudos politikos lėšų. Šios lėšos yra tiesiogiai susijusios su naujų darbo vietų kūrimu ir regioninės atskirties mažinimu. Mūsų šaliai toks staigus europinės paramos sumažėjimas būtų smūgis – šiuo metu sanglaudos politikos lėšos sudaro apie 70 proc. visų Lietuvos viešųjų investicijų. Tokie Europos Komisijos užmojai mažinti valstybei narei skiriamas ES lėšas yra inspiruoti Brexit ir to, kad Lietuva pagal BVP santykį vienam gyventojui jau viršija 75 proc. ES vidurkio. Pastarasis dalykas reiškia, kad Lietuva bus priskiriama pereinamiesiems regionams, tokiems kaip Suomija, Prancūzija ir kitos išsivysčiusios šalys. Vis dėlto finansavimas Lietuvai ateityje priklausys ir nuo mūsų pastangų įtikinti Briuselio biurokratus tuo, kad šalyje turime du skirti ...

Arkadijus Vinokuras. Karbauskininkų apokaliptinės Kalėdinės vizijos

Kai pasaulis nesielgia pagal nuosavą scenarijų, pradedamas kurti virtualus pasaulis, kuriame tampi dievu. Kai kalbame apie individą neturintį jokių politinių galių, išgirdus jo ar jos sapaliojimus galima pasukioti pirštą prie smilkinio. Bet Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas apie valstybės perversmą, kuriam vadovauja, anot jo, Kremlius ir konservatoriai su Andriumi Tapinu priešakyje, šis pareiškimas yra ne šiaip neatleistino premjerui silpnumo akimirkos išraiška. Eilinį kartą karbauskininkai parodė, kuo maitinasi jų smirdanti autoritarinė ideologija. Todėl, premjere Sauliau Skverneli, pačiam belieka tik atsistatydinti. Po premjero pareiškimo apie valstybės perversmą vėl po Lietuvą pasklido nemalonus kraštutinių dešiniųjų pavojingo autoritarinio populizmo kvapas. Viena, kai tuo kvapu alsuoja karbauskininkai savo frakcijoje Seime, kita, kai tuo kvapu ...